2024 03 02

35 metai, kai įkurtas (1989) Lietuvos istorijos draugijos Panevėžio skyrius. 2001 draugijos veikla nutrūko.

Kęstutis Gudas
2024 03 03

65 metai, kai Oželiuose (Panevėžio r.) gimė (1959) istorikas, pedagogas, humanitarinių m. dr. Kęstutis Gudas. 1977 baigė Panevėžio 4-ąją vidurinę mokyklą, 1982 Vilniaus universitetą. Nuo 1986 dėstė Kauno technologijos universiteto Panevėžio institute. 1994–1997 A. Lukoševičiaus aukštesniosios verslo ir prekybos vadybos mokyklos, 2002–2009 Panevėžio kolegijos direktorius. 1995–2007 Panevėžio miesto savivaldybės tarybos narys. Labiausiai nusipelnęs panevėžietis švietimo srityje (1997). Knygos „Panevėžys nuo XVI a. iki 1990 m.“ (2003) sudarytojas. Paskelbė mokslinių straipsnių. Mirė 2011 07 10 Panevėžyje, palaidotas Paįstryje (Panevėžio r.).

Markas Ekstrandas
2024 03 04

70 metų, kai Sietle (JAV) gimė (1954) stiklo menininkas Mark Whitaker Eckstrand. Yra įgijęs mechanikos inžinerijos išsilavinimą. Baigė Vašingtono dailės universitetą, Sietle įsteigė dvi meninio stiklo dirbtuves. Dėstytojavo daugelyje pasaulio šalių: JAV, Brazilijoje, Austrijoje, Japonijoje, Čekijoje, Latvijoje, Lietuvoje. 2008 apsigyveno Panevėžyje, įsteigė personalines stiklo dirbtuves. Dalyvauja stiklo simpoziumuose, parodose bei projektuose Lietuvoje ir užsienyje, vykdo edukacinius meninius projektus su vaikais.

Karolina Masiulytė Paliulienė
2024 03 04

75 metai, kai Paryžiuje (Prancūzija) gimė (1949) aktorė, visuomenės veikėja, verslininkė Karolina Nendrė Masiulytė-Paliulienė. Paryžiuje baigė Š. Dulino teatro studiją, dirbo teatre, televizijoje. Atgavusi senelio Juozo Masiulio knygyną Panevėžyje, 1993 grįžo gyventi į Lietuvą. Vėliau įsteigė dar keturis jo vardo knygynus ir kituose Lietuvos miestuose. Aktyviai dalyvauja Lietuvos kultūriniame gyvenime. Į prancūzų kalbą išvertė K. Donelaičio „Metus“ (2019). Pelnė aukščiausią Prancūzijos apdovanojimą – Prancūzijos garbės legiono ordiną ir ordino kavalieriaus „Chevalier de la legion d’honneur“ vardą (2017). Metų panevėžietė (2017). G. Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ laureatė (2018).

Juozas Masilionis
2024 03 04

110 metų, kai Pajuostės dvare (Panevėžio r.) gimė (1914) lituanistas, pedagogas Juozas Masilionis. 1925–1933 mokėsi Panevėžio gimnazijoje. Priklausė „Meno kuopai“, 1932–1933 jos pirmininkas. 1933–1938 studijavo Vytauto Didžiojo universitete Kaune. Nuo 1949 gyveno JAV. Nuo 1952 mokytojavo Čikagos aukštesniojoje lituanistinėje mokykloje, nuo 1979 dėstė ir Čikagos pedagoginiame lituanistikos institute. Bendradarbiavo spaudoje, išleido JAV lituanistinėms mokykloms skirto vadovėlio „Lietuvių literatūra“ 4 dalis, monografijos „Panevėžys“ (1963) redaktorius ir straipsnių autorius. Mirė 2000 12 16 Čikagoje (JAV).

Sekundė
2024 03 05

30 metų, kai Panevėžyje pradėtas leisti (1994) laikraštis „Sekundė“. Pirmasis redaktorius – A. Ulys.

Juozas Masiulis
2024 03 06

160 metų, kai Prastavoniuose (Radviliškio r.) gimė (1864) knygyno savininkas, knygnešys Juozas Masiulis. 1890 Panevėžyje įkūrė parduotuvę, kurioje slapta pardavinėjo lietuvišką spaudą. Priklausė „Garšvių“ knygnešių draugijai. Po 1905 jo knygynas pradėjo veikti oficialiai. Leido knygas, kalendorius, atvirukus. Aktyvus įvairių miesto draugijų narys. Mirė 1940 03 26 Panevėžyje.

Aleksas Andriuškevičius
2024 03 07

65 metai, kai Panevėžyje gimė (1959) dailininkas, videomenininkas, pedagogas, doc. Aleksas Andriuškevičius. 1977 baigė Panevėžio 5-ąją vidurinę mokyklą, 1983 Šiaulių pedagoginį institutą. 1983–1986 mokytojavo Garliavoje. Nuo 1988 dėsto Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultete. Menininkų grupės „Post Ars“ narys. Lietuvos dailininkų sąjungos narys (2019). Nuo 1983 dalyvauja parodose ir festivaliuose Lietuvoje bei užsienyje. Kuria konceptualųjį, proceso meną, tapybą, videomeną, performansus.

Daiva Vaitkevičienė
2024 03 09

55 metai, kai Vainoriuose (Panevėžio r.) gimė (1969) etnologė, folkloro ir baltų mitologijos tyrinėtoja, humanitarinių m. dr. Daiva Vaitkevičienė. 1987 sidabro medaliu baigė Panevėžio 2-ąją vidurinę mokyklą (dab. V. Žemkalnio gimnazija). 1992 baigė Vilniaus universitetą, nuo 1991 dirba Lietuvių literatūros ir tautosakos institute. Nuo 2011 dirba Vilniaus universitete, dėsto struktūrinės antropologijos kursą. Išleido ir sudarė knygų, paskelbė per 40 straipsnių baltų mitologijos, apeigų ir kt. temomis. Žurnalo „Incantacio: An International Journal on Charms, Charmers and Charming“ redaktorių kolegijos narė. Tarptautinės pasakojamosios tautosakos tyrinėtojų draugijos narė. Apdovanota Nacionaline J. Basanavičiaus premija (2023).

Laimė Lukošiūnienė
2024 03 10

90 metų, kai Pajuostyje (Panevėžio r.) gimė (1934) bibliotekininkė Laimė Gabrielė Lukošiūnienė. 1957 baigė Vilniaus universitetą. 1963–2001 Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos (iki 1988 LTSR respublikinė biblioteka) darbuotoja, nuo 1986 Meno skyriaus vedėja. Jai vadovaujant šiame skyriuje suformuoti vieni turtingiausių ir profesionaliausių profesinės meno literatūros fondų Lietuvoje. Rengė meno kūrinių respublikines, tarptautines parodas. Parengė meno leidinių, publikavo straipsnių. Mirė 2021 04 26 Vilniuje.

Panevėžio alpinistų klubas
2024 03 14

55 metai, kai įkurtas (1969) Panevėžio alpinistų klubas. Jo įkūrimo iniciatorė gydytoja Rūta Valentaitė.

Alvyra Galkienė
2024 03 14

70 metų, kai Tiltagaliuose (Panevėžio r.) gimė (1954) edukologė, socialinių m. dr., prof. Alvyra Galkienė-Žilytė. 1961–1965 mokėsi Tiltagalių pradinėje mokykloje, 1965–1972 Subačiaus vidurinėje mokykloje. 1976 baigė Šiaulių pedagoginį institutą, 1997–2001 studijavo Lietuvos edukologijos universiteto doktorantūroje. 1972–1993 Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro mokytoja, logopedė, 1993–2012 Vilniaus „Versmės“ vidurinės mokyklos direktorė, nuo 2001 dirbo Lietuvos edukologijos universitete, Ugdymo mokslų fakulteto dekanė, 2002–2005 Šiaulių universiteto specialiojo ugdymo mokslinio centro vyresn. mokslo darbuotoja.

Juozas Paukštė
2024 03 15

85 metai, kai Salelėje (Ignalinos r.) gimė (1939) fizikas, fizinių m. dr., doc. Juozas Paukštė. 1965 baigė Vilniaus universitetą. 1964–1977 Lietuvos mokslų akademijos Fizikos ir matematikos instituto, 1977–2010 Kauno technologijos universiteto Panevėžio politechnikos fakulteto (nuo 2001 instituto) darbuotojas, Fizinių mokslų katedros vedėjas (1981–1986 ir 1997–2001). Paskelbė per 70 mokslinių straipsnių, 2 išradimų autorius, mokomojo leidinio vienas bendraautorių.

Jonas Strielkūnas
2024 03 16

85 metai, kai Putauskuose (Panevėžio r.) gimė (1939) poetas, vertėjas, publicistas Jonas Strielkūnas. 1957–1960 dirbo Vabalninko laikraščio redakcijoje, 1967–1978 laikraščio „Literatūra ir menas“ redakcijoje. 1963–1967 gyveno Panevėžyje, dirbo „Panevėžio tiesos“ redakcijoje. Išleido 13 knygų. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas (1996). Biržų rajono garbės pilietis (2011). Mirė 2010 05 09 Vilniuje.

Steponas Biežis
2024 03 18

135 metai, kai Bliūdžiuose (Panevėžio r.) gimė (1889) gydytojas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas, medicinos m. dr. Steponas Biežis. Panevėžyje baigė 4 klases. 1910 išvyko į JAV. 1912 baigė Valparaiso universitetą, 1916 Čikagos medicinos ir chirurgijos koledžą. Įvairių JAV lietuvių visuomeninių ir kultūrinių organizacijų narys. Medicinos klausimais rašė JAV lietuvių spaudoje, išleido sveikos gyvensenos patarimų knygą. Apdovanotas Gedimino 3-iojo laipsnio ordinu (1938). Mirė 1973 04 06 Čikagoje (JAV).

2024 03 19

95 metai, kai pradėtas leisti (1929) Panevėžio mokytojų seminarijos vyrų ateitininkų kuopelės laikraštis „Minčių vainikas“. Redagavo J. Lapienis. Leistas iki gegužės mėn.

Juozas Čerkesas Besparnis
2024 03 19

140 metų, kai Bernotuose (Panevėžio r.) gimė (1884) poetas, rašytojas, publicistas Juozas Čerkesas (slap. Besparnis). Mokėsi Panevėžio berniukų gimnazijoje. Nuo 1907 buvo Panevėžio kultūros draugijos „Aidas“ sekretorius. 1918 įsteigė Panevėžio apskrities parapijų komitetą, buvo vienas jo vadovų. Nuo 1920 Panevėžyje dirbo įvairiose valdžios įstaigose, vertėsi advokato praktika. Paskelbė straipsnių, feljetonų, išleido 2 eiliuotos kūrybos rinkinius. Mirė 1949 10 16 Panevėžyje.

Romualdas Vešiota
2024 03 20

85 metai, kai Auriliškiuose (Panevėžio r.) gimė (1939) operos solistas Romualdas Vešiota. Mokėsi Panevėžio muzikos mokykloje. 1972 baigė Lietuvos konservatoriją. 1972–1992 Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistas. 1992–2004 dėstė dainavimą Panevėžio konservatorijoje. Gastroliavo Vokietijoje, Prancūzijoje, Danijoje, Švedijoje, Lenkijoje ir kt. 1997–2000 Panevėžio miesto savivaldybės tarybos narys. Mirė 2024 03 04 Vilniuje, palaidotas Gudzenkos kapinėse (Kaišiadorių r.).

Viktoras Januškevičius
2024 03 21

75 metai, kai Panevėžyje gimė (1949) muzikos pedagogas Viktoras Januškevičius. 1970 baigė Vilniaus pedagoginį institutą. 1984–1993 dėstė Panevėžio J. Švedo pedagoginėje muzikos mokykloje, 1993–2005 Panevėžio konservatorijoje, nuo 2006 Panevėžio Vytauto Mikalausko menų mokykloje. Surengė viešų paskaitų ciklus apie muziką Vilniuje, Kaune, Panevėžyje. Mokslinių metodinių konferencijų vadovas.

Vytautas Skuodis
2024 03 21

95 metai, kai Čikagoje (JAV) gimė (1929) geologas, gamtos m. dr., doc. Vytautas Skuodis (Scott). 1941–1948 mokėsi Panevėžio berniukų gimnazijoje. 1948–1953 studijavo Vilniaus valstybiniame universitete. 1953–1969 dirbo Visasąjunginiame institute „Hidroenergprojekt“ (vėliau „Hidroprojekt“). 1969–1978 dėstė Valstybiniame Vilniaus universitete. Nuo 1972 dalyvavo pasipriešinimo sovietinei okupacijai judėjime. Buvo Helsinkio grupės narys, Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto narys. 1979 už antisovietinę veiklą suimtas, kalėjo Baraševo lageryje (Mordovija). Nuo 1989 gyveno JAV, aktyviai skleidė žinias apie padėtį SSRS okupuotoje Lietuvoje. 1992–2001 Vilniaus universiteto docentas. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro generalinis direktorius (1994–1997). Bendradarbiavo nelegalioje antisovietinėje spaudoje. Parašė knygų, sudarė leidinių. Apdovanotas Vyčio Kryžiaus 3 laipsnio ordinu (1999). Mirė 2016 12 07 Vilniuje. Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje saugomas jo rankraščių fondas.

Frankas V
2024 03 22

55 metai, kai Panevėžio dramos teatre įvyko (1969) spektaklio – F. Diurenmato „Frankas V“ premjera. Režisierius Juozas Miltinis.

2024 03 22

80 metų, kai Ramygaloje gimė (1944) biochemikė, biologijos m. dr., doc. Ramunė Dikčiūtė. 1967 baigė Vilniaus universitetą. 1971–1974 studijavo Maskvos Biologinės ir medicininės chemijos institute. 1967–1971 ir 1974–2009 dirbo Vilniaus universiteto Medicinos fakultete. Parašė mokomųjų knygų, mokslo populiarinimo straipsnių.

2024 03 22

80 metų, kai Panevėžyje gimė (1944) fizikas, fizikos m. dr., doc. Arvydas Jonas Iržikevičius. 1968 baigė Vilniaus universitetą. Vilniaus edukologijos universiteto dėstytojas. Mokslinių tyrimų sritis – puslaidininkių fizika, skystųjų kristalų fizika, elektrotechnika. Išleido braižomosios geometrijos mokomųjų priemonių studentams.

Pedagoginis institutas
2024 03 22

85 metai, kai, vokiečiams okupavus Klaipėdos kraštą (1939), pedagoginis institutas perkeltas į Panevėžį. Veikė 3-iosios pradinės mokyklos (dab. Panevėžio pradinė mokykla) patalpose. 1940 Panevėžyje išleista šios mokyklos absolventų laida. 1940 Pedagoginis institutas iškeltas į Vilnių.

Lilija Eugenija Jasiūnaitė
2024 03 23

80 metų, kai Panevėžyje gimė (1944) dailininkė tekstilininkė Lilija Eugenija Jasiūnaitė. 1968 baigė Vilniaus dailės institutą. 1968–1996 suvenyrų gamybos įmonės „Tulpė“ Panevėžyje dailininkė. Nuo 1998 Panevėžio dailės studijos tekstilės mokytoja. Nuo 1968 dalyvauja parodose. Lietuvos dailininkų sąjungos narė (1974). Nuaudė gobelenų ir kilimų.

Bronys Raila
2024 03 23

115 metų, kai Plaučiškiuose (Pakruojo r.) gimė (1909) poetas, publicistas, vertėjas Bronys Raila. 1927 baigė Panevėžio berniukų gimnaziją. 1927–1932 studijavo Lietuvos universitete, 1932–1934 Kauno konservatorijoje, 1939 baigė Paryžiaus universiteto Aukštąjį tarptautinių santykių institutą. Dirbo periodinių leidinių „Mūsų kraštas“, „Lietuvos aidas“, „Vairas“ ir kt. redakcijose. Nuo 1948 gyveno JAV. Nuo 1949 „Vienybės“ redaktorius Brukline, 1950–1951 žurnalo „Nemunas“ redakcinės kolegijos narys. Nuo 1975 dirbo radijo stočių „Laisvė“, vėliau „Laisvoji Europa“ lietuvių kultūros ir Lietuvos politinių įvykių komentatoriumi. Išleido literatūros kritikos ir publicistikos knygų. Apdovanotas Gedimino ordino Komandoro kryžiumi (1996). Mirė 1997 04 13 Los Andžele (JAV).

UAB „Panevėžio Aurida“.
2024 03 24

65 metai, kai įkurta (1959) Panevėžio autokompresorių gamykla. Nuo 1994 11 02 AB „Aurida“, nuo 1995 09 13 UAB „Panevėžio Aurida“.

Mamertas Lumbė
2024 03 25

140 metų, kai Žadavainiuose (Utenos r.) gimė (1884) kunigas, švietėjas Mamertas Lumbė. Mokėsi Žemaičių kunigų seminarijoje Kaune. Nuo 1911 kunigavo Panevėžyje, 1913–1920 Ramygaloje. Rūpinosi žmonių švietimu, dalyvavo visuomeninėse organizacijose, bendradarbiavo spaudoje. Mirė 1942 11 01 Šančiuose.

Pranas Skardžius
2024 03 26

125 metai, kai Subačiuje (Kupiškio r.) gimė (1899) kalbininkas, dr., prof. Pranas Skardžius. 1923 baigė Panevėžio berniukų gimnaziją. 1923–1925 studijavo Lietuvos universitete, 1925–1929 Leipcigo universitete. 1929–1939 Vytauto Didžiojo universiteto docentas. Nuo 1935 vadovavo Lietuvių kalbos draugijai. 1939–1943 Vilniaus universiteto profesorius. 1949 apsigyveno JAV, dirbo Kongreso bibliotekoje Vašingtone. Išleido knygų, redagavo filologinius žurnalus. Mirė 1975 12 18 Hot Springse (JAV).

Kazimieras Barauskas Baras
2024 03 28

120 metų, kai Žudžiuose (Panevėžio r.) gimė (1904) kunigas, žurnalistas, laikraščių redaktorius Kazimieras Barauskas (Baras). 1918–1922 mokėsi Panevėžio berniukų gimnazijoje, 1922–1927 Žemaičių kunigų seminarijoje. Iki 1937 vikaravo ir kapelionavo įvairiose vietose. Prieš Antrąjį pasaulinį karą apsigyveno JAV, dirbo „Draugo“ redakcijoje. Išleido keletą knygų apie sovietinę okupaciją Lietuvoje, knygos „Krikščionybė Lietuvoje“ (1938) redaktorius. Mirė 1972 11 05 Čikagoje (JAV).

Alicija Matiukienė
2024 03 29

65 metai, kai Vadaktuose (Radviliškio r.) gimė (1959) bibliotekininkė Alicija Teresė Matiukienė. 1977 baigė Panevėžio J. Balčikonio vidurinę mokyklą, 1982 Vilniaus universitetą. 2001–2023 Rokiškio rajono savivaldybės Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos direktorė, Juozo ir Alfonso palikimo studijų centro pirmininkė, Rokiškio krašto kultūros žurnalo „Prie Nemunėlio“ redaktorė. Sudarė leidinį apie Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centrą, rašo straipsnius kultūros temomis. Apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi (2021).

Žiburėlis
2024 03 31

130 metų, kai G. Petkevičaitė-Bitė ir J. Juškytė įkūrė (1894) moksleivių ir studentų šelpimo draugiją „Žiburėlis“. Nuo 1903 draugijos centras buvo Vilniuje, nuo 1920 – Kaune,  skyriai veikė Panevėžyje, Šiauliuose, Ukmergėje, Marijampolėje. 1940 SSRS okupavus Lietuvą draugija uždaryta.

Antanas Macijauskas
2024 03 31

150 metų, kai Pasvaliečiuose (Biržų r.) gimė (1874) knygų leidėjas, inžinierius, visuomenės veikėjas Antanas Macijauskas (Maciejauskas). 1891 baigė Panevėžio realinę mokyklą, 1898 Peterburgo technologijos institutą. Vadovavo P. Vileišio 1900  įsteigtoms mechanikos dirbtuvėms Vilniuje. 1902–1913 dirbo fabrikų inspektoriumi Rygoje. 1919 grįžęs į Lietuvą, tapo pirmuoju nepriklausomos Lietuvos geležinkelių vadovu. 1922–1923 Lietuvos atstatymo komisaras. Vertėsi privačia statybų inžinieriaus praktika. Aktyvus lietuviškos nelegalios spaudos bendradarbis ir kovotojas už jos draudimo panaikinimą. 1900 išleido pirmąjį originalų lietuvišką žemėlapį „Žemėlapis lietuviškai latviško krašto“. Mirė 1950 03 28 Daumėnuose (Biržų r.).