20 metų, kai Panevėžyje įsteigtas (2004) Panevėžio sporto centras (iki 2018 Panevėžio kūno kultūros ir sporto centras).

115 metų, kai Panevėžyje gimė (1909) dailininkė keramikė, doc. Teodora Miknevičienė. 1942 baigė Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutą. 1943–1945 mokytojavo Ramygaloje. 1945–1951 dėstė Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute. 1951–1962 Lietuvos dailės instituto keramikos katedros vedėja, docentė. Sukūrė buitinės ir dekoratyvinės keramikos. Mirė 1982 07 20, palaidota Strėvininkuose (Kaišiadorių r.).

90 metų, kai Panevėžyje gimė (1934) inžinierius energetikas, technikos m. dr., doc. Petras Švenčianas. 1959 baigė Kauno politechnikos institutą. 1974–1985 Kauno politechnikos instituto Šiluminės energetikos katedros vedėjas, 1980–1982 Mechanikos fakulteto dekanas. Parašė mokslinių ir metodinių darbų, kelių vadovėlių autorius. Mirė 2017 07 02.

115 metų, kai Krasnavoje (Kupiškio r.) gimė (1909) etnografas, filosofijos dr. Jonas Balys. 1928 baigė Panevėžio mokytojų seminariją. 1928 įstojo į Lietuvos universitetą, 1933 baigė Vienos universitetą. 1935–1944 Lietuvių tautosakos archyvo vedėjas, įkūrė ir redagavo tęstinį leidinį „Tautosakos darbai“. 1942–1943 dėstė Vilniaus universitete. Nuo 1948 gyveno JAV. 1956–1981 dirbo Kongreso bibliotekoje Vašingtone. 1951–1958 redagavo leidinį „Lietuvių tautosakos lobynas“, 1966 „Lituanistikos darbai“. J. Basanavičiaus premijos laureatas (1994), apdovanotas Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu (1999). Išleido darbų iš lietuvių tautosakos, papročių ir tradicijų. Mirė 2011 09 09 Šarlotsvilyje (JAV).

65 metai, kai Panevėžyje gimė (1959) dailininkas, pedagogas, doc. Česlovas Lukenskas. 1966–1974 mokėsi Panevėžio 5-ojoje vidurinėje mokykloje, 1974–1978 Panevėžio J. Švedo aukštesniojoje muzikos mokykloje. 1984 baigė Lietuvos konservatoriją. Nuo 1999 dėstė Kauno dailės institute. Nuo 2011 Vilniaus dailės akademijos docentas. Dailininkų grupės „Postr-Ars“ įkūrėjas ir narys. Nuo 2005 Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje.

75 metai, kai Dačiūnuose (Rokiškio r.) gimė (1949)  gydytojas angiochirurgas, biomedicinos m. habil. dr., prof. Povilas Pauliukas. 1972 baigė Vilniaus universitetą. 1973–1990 dirbo Vilniaus universiteto Širdies ir kraujagyslių chirurgijos klinikoje, 1991–2007 Vilniaus universitetinės greitosios pagalbos ligoninės Angiochirurgijos skyriuje, nuo 2007 Panevėžio ligoninės Angiochirurgijos skyriuje. Venų rekonstrukcinės chirurgijos, slankstelinių arterijų rekonstrukcinių operacijų stuburo kanale ir ties pirmuoju slanksteliu pradininkas Lietuvoje. Išleido knygų, paskelbė apie 200 mokslinių straipsnių, 6 išradimų autorius. Apdovanotas LSSR valstybine premija (1985).

75 metai, kai Panevėžyje gimė (1949) kompozitorius, dainų atlikėjas Sigitas Stankūnas. 1967 baigė Panevėžio 5-ąją vidurinę mokyklą. 1956–1963 mokėsi Panevėžio muzikos mokykloje. 1975 baigė Kauno politechnikos institutą. 1968–1989 dainavo Panevėžio estradiniame ansamblyje „Ekranas“. 2005 Panevėžyje įkūrė privačią galeriją „Menų namai“, kurioje rengia muzikos, poezijos, literatūros vakarus. Yra išleidęs savo kūrybos kompaktinių diskų.

50 metų, kai Panevėžyje gimė (1974) karininkas, atsargos pulkininkas leitenantas Liudas Gumbinas. 1992 baigė J. Miltinio gimnaziją, vėliau – Lietuvos karo akademiją, įgijo magistro laipsnius Vilniaus pedagoginiame bei Londono karališkajame universitetuose. Dalyvavo tarptautinėse misijose. 2014–2017 vadovavo Lietuvos Šaulių sąjungai.

110 metų, kai Skaistgiriuose (Panevėžio r.) gimė (1914) gydytojas dermatologas, biomedicinos m. habil dr., prof. Jonas Lelis. 1933 baigė Panevėžio gimnaziją, 1938 Vytauto Didžiojo universitetą. Iki 1946 kurį laiką dirbo gydytoju Panevėžyje. 1946–1956 dirbo Dermatologijos ir venerologijos institute Vilniuje. 1948–1994 dar ir Vilniaus universiteto dėstytojas. Knygų, straipsnių apie odos ir venerines ligas autorius, išleido prisiminimų knygų, kuriose – ir prisiminimai apie Panevėžio berniukų gimnazijos pedagogus. Mirė 2011 12 31 Vilniuje.

70 metų, kai Rubikiuose (Anykščių r.) gimė (1954) matematikas, pedagogas, matematikos m. dr., doc. Eugenijus Paliokas. 1971 baigė Panevėžio 1-ąją vidurinę mokyklą (dab. J. Balčikonio gimnazija), 1977 Leningrado valstybinį universitetą. 1977–2021 Lietuvos mokslų akademijos Matematikos ir informatikos instituto mokslinis bendradarbis. 1999–2021 Vilniaus Gedimino technikos universiteto dėstytojas. Parašė straipsnių, išleido mokomųjų knygų (su kitais). Mirė 2021 12 09 Vilniuje, palaidotas Panevėžyje.

65 metai, kai Beinoravoje (Radviliškio r.) gimė (1959) inžinierius, politikas Vitas Matuzas. 1977 baigė Panevėžio rajono Smilgių vidurinę mokyklą. 1982 baigė Kauno politechnikos institutą, įgijo radijo inžinieriaus-radioelektroniko specialybę. 1982–1989 „Ekrano“ gamyklos meistras, 1989–1991 UAB „Elitas“ pirmininko pavaduotojas, 1991–1997 gamybos direktorius. 1997–2000 ir 2003–2008 Panevėžio miesto meras. 2000–2003 LR Seimo narys. 2000–2008 Panevėžio miesto savivaldybės tarybos narys.

80 metų, kai Panevėžyje gimė (1944) aktorius, režisierius Algirdas Zigmas Lapėnas. 1958–1962 lankė J. Miltinio vaidybos studiją Panevėžio dramos teatre, jame vaidino. 1967 baigė Leningrado teatro, muzikos ir kinematografijos institutą. 1967–1977 Lietuvos dramos teatro, 1977–1981 Lietuvos rusų dramos teatro režisierius. Mirė 1993 08 14 Vilniuje.

95 metai, kai Panevėžyje gimė (1929) geologas Rapolas Rajeckas. 1941–1948 mokėsi Panevėžio berniukų gimnazijoje. 1953 baigė Vilniaus universitetą. 1957–1987 dirbo Lietuvos geologijos valdyboje. 1987–1991 Lietuvos geologijos gamybinio susivienijimo vyriausiasis geologas, direktoriaus pavaduotojas. 1991–2001 dirbo Lietuvos geologijos tarnyboje vyriausiuoju specialistu. Nusipelnęs Lietuvos geologas. Apdovanotas Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu (1996). Mirė 2019 05 24.

100 metų, kai Valdaikiuose (Panevėžio r.) gimė (1924) vienas antisovietinio pasipriešinimo partizanų vadų Aukštaitijoje majoras Jonas Vytautas Česnakavičius. 1944 baigė Kauno aukštesniąją technikos mokyklą. 1944 įstojo į Lietuvos laisvės armiją, buvo pasiųstas į Abvero žvalgybos mokyklą Vokietijoje ir apmokytas partizaninio karo taktikos. 1945 01 21 su 6 kovotojais desantu nusileido Smilgių valsčiuje, tapo Žaliosios rinktinės partizanu. Nuo 1947 07 01 Žaliosios rinktinės vadas, nuo 1948 05 kartu ėjo apygardos štabo viršininko pareigas. Žuvo 1949 03 19 Laipuškiuose (Pakruojo r.). Karys savanoris (1999).

125 metai, kai Klivlende (JAV) gimė (1899) dailininkas grafikas Napoleonas Stanikas. Baigė Pumpėnų pradinę mokyklą, mokėsi Panevėžio gimnazijoje. Nepriklausomybės kovų savanoris. 1922–1926 mokėsi Kauno meno mokykloje, 1926–1928 Paryžiuje studijavo grafiką. Dirbo Kauno meno mokykloje, nuo 1941–1948 Kauno taikomosios dailės institute, sovietinės valdžios iš pareigų atleistas. Nuo 1938 Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Nuo 1936 dalyvavo parodose. Mirė 1981 06 01, palaidotas Kaune.

115 metų, kai Aukštadvaryje (Trakų r.) gimė (1909) dailės istorikas, muziejininkas, literatūros kritikas, vertėjas Petras Juodelis. 1927–1931 Vytauto Didžiojo universitete studijavo slavistiką, 1942 baigė Vilniaus universitetą. 1935–1939 mokytojavo Panevėžio berniukų gimnazijoje. Nuo 1941 su pertraukomis dirbo Vilniaus dailės muziejuje. Parengė dailės albumų, Vilniaus dailės muziejaus katalogų, išvertė lenkų rašytojų kūrinių, straipsnius ir recenzijas skelbė tarpukario kultūros žurnaluose. Mirė 1975 08 24 Vilniuje.

130 metų, kai Kuosėnuose (Kupiškio r.) gimė (1894) Lietuvos kariuomenės karininkas Petras Purėnas. Nepriklausomybės kovų savanoris. 1919–1920 Kupiškio policijos viršininkas. 1934 baigė DLK Vytauto aukštuosius karininkų kursus, tarnavo 2-ajame artilerijos pulke. Nuo 1964 gyveno Panevėžyje. Išleido knygą apie 1831 sukilimą, bendradarbiavo spaudoje, parašė straipsnių „Lietuviškajai enciklopedijai“. Apdovanotas Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu (1934). Mirė 1965 10 30 Panevėžyje, palaidotas Kupiškyje.

95 metai, kai Panevėžyje gimė (1929) chemikas, fizinių m. habil. dr., prof. Leonas Simanavičius. Mokėsi Panevėžyje. 1954 baigęs Vilniaus universitetą iki 1965 jame dirbo. Nuo 1965 dirbo Chemijos institute. Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas. 1992–1994 Lietuvos chemijos mokslo ir studijų institucijų asociacijos prezidentas. 1994–2001 mokslinio žurnalo „Chemija“ vyriausiasis redaktorius. Paskelbė mokslinių straipsnių, kelių išradimų autorius. Mirė 2006 01 28 Vilniuje.

120 metų, kai Ibutoniuose (Panevėžio r.) gimė (1904) agronomas, agrarinių m. dr., prof. Pranas Svetika. 1933 baigė Lietuvos žemės ūkio akademiją. Baigęs studijas dirbo Žemės ūkio rūmų daržovių sėklininkystės inspektoriumi, Aukštosios Fredos daržininkystės mokyklos mokytoju, vėliau paskirtas jos direktoriumi. 1947–1988 dirbo Lietuvos žemės ūkio akademijoje. Parašė knygų apie daržovių auginimą, paskelbė daugiau kaip 200 mokslo ir mokslo populiarinamųjų straipsnių. Mirė 1998 07 28 Kaune.

65 metai, kai Panevėžyje gimė (1959) dailininkė tapytoja, pedagogė Irina Nosova. Baigė Panevėžio 3-iąją vidurinę mokyklą (dab. Panevėžio „Vilties“ progimnazija), 1982 Šiaulių pedagoginį institutą. Nuo 1986 dirba Panevėžio dailės mokykloje. 2009 įkūrė suaugusiųjų tapybos studiją „IN“. Nuo 1984 dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje, yra sukūrusi scenografijų Lėlių vežimo teatro spektakliams.

80 metų, kai Panevėžyje gimė (1944) psichologas, humanitarinių m. habil. dr., prof. Vytis Viliūnas. 1962 baigė Panevėžio 1-ąją vidurinę mokyklą, 1970 Maskvos valstybinį V. Lomonosovo universitetą. Dirbo Vilniaus, Maskvos valstybiniame, Vytauto Didžiojo, Šiaulių pedagoginiame universitetuose. Nuo 1998 Vilniaus edukologijos universiteto profesorius. Paskelbė per 200 mokslinių straipsnių Lietuvoje ir užsienyje, išleido monografijų apie žmogaus emocijų ir motyvacijos raidą. Mirė 2011 11 10 Vilniuje.

160 metų, kai Panevėžyje, uždarius gimnaziją, įsteigta (1864) valdinė dviklasė apskrities mokykla (bajorų mokykla). 1872 mokykla uždaryta, jos patalpos perduotos Panevėžio mokytojų seminarijai.

80 metų, kai, baigiantis Antrajam pasauliniam karui, Sovietų sąjungos Raudonoji armija okupavo (1944) Panevėžį.

95 metai, kai Grincagalėje (Kupiškio r.) gimė (1929) chorvedys, doc. Pranas Jankauskas. 1951–1954 mokėsi Panevėžio muzikos mokykloje, vadovavo Panevėžio miesto saviveikliniams chorams. 1959 baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją. 1959–1971 Šiaulių pedagoginio instituto Muzikos katedros vedėjas. 1971–1984 Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetų Choro dirigavimo katedros vedėjas. Įvairiais choro meno klausimais paskelbė apie 70 straipsnių ir koncertų recenzijų, sudarė dainų rinkinį moterų chorui, parengė metodinių darbų. Suteiktas nusipelniusio artisto garbės vardas (1979).

80 metų, kai Panevėžyje gimė (1944) ekonomistas, socialinių m. habil. dr., prof. Julijus Novickas. 1968 baigė Kauno politechnikos institutą. 1970–1988 su pertrauka dėstė Kauno politechnikos institute. 1988–1997 dirbo Lietuvos informacijos institute. 1998–2007 Kauno technologijos universiteto Vadybos katedros profesorius. Nuo 2006 Indonezijos Respublikos garbės konsulas Lietuvoje. Išleido knygų, per 100 mokslinių straipsnių autorius.

125 metai, kai Stetiškiuose (Panevėžio r.) gimė (1899) karininkas Kazys Taruška. 1918 baigė Panevėžio gimnazijos 6 klases. 1919 01 06 savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1919 07 06 baigė Karo mokyklą. Paskirtas į Panevėžio batalioną, dalyvavo nepriklausomybės kovose. 1922 baigė Aukštuosius karininkų kursus. Apdovanotas 1-ojo (1919) ir 2-ojo (1921) laipsnio Vyties kryžiais, Savanorių medaliu (1931). Mirė 1923 05 06 Širvintose, palaidotas Panevėžyje.

120 metų, kai Panevėžyje gimė (1904) bibliotekininkas, bibliografas Izidorius Kisinas. 1935–1944 Vytauto Didžiojo universiteto ir Vilniaus universiteto bibliotekų bibliografas. 1940 baigė Vilniaus universitetą, 1954 Leningrado N. Krupskajos bibliotekinį institutą. 1946–1951 Lietuvos knygų rūmų direktoriaus pavaduotojas. 1949–1954 Vilniaus universiteto, 1949–1958 Kultūros švietimo technikumo dėstytojas. Sudarė lietuvių literatūros antologiją hebrajų kalba, parengė bibliografinių rodyklių bei specialiosios bibliotekinės literatūros. Mirė 1958 07 28 Palangoje.

70 metų, kai Kaune gimė (1954) inžinierius elektromechanikas, technologijos m. dr., prof. Vytenis Sinkevičius. 1976 baigė Kauno politechnikos institutą. Nuo 1976 dirbo šiame institute, nuo 1985 Kauno politechnikos instituto Panevėžio vakariniame fakultete (nuo 2014 KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakultetas). Prisidėjo prie pirmųjų robotų kūrybos Lietuvoje. KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakultete įkūrė Robotikos laboratoriją (pirmąją Lietuvoje) ir Technologijų mokymų centrą. Paskelbė per 120 mokslinių straipsnių, 2 išradimų, 2 vadovėlių, keliolikos mokomųjų knygų autorius ir bendraautoris.