160 metų, kai Pasandravyje (Raseinių r.) gimė (1862) kunigas, teologijos m. dr., poetas Jonas Mačiulis-Maironis. 1888 baigė Kauno kunigų seminariją, 1892 – Dvasinę katalikų akademiją Sankt Peterburge (Rusija). 1892–1894 ir 1909–1932 Kauno kunigų seminarijoje dėstė teologiją ir katekizmą. 1894–1909 Dvasinės katalikų akademijos Sankt Peterburge profesorius. 1915–1918 gyveno ir kunigavo Krekenavoje. 1922–1932 Lietuvos universiteto Moralinės teologijos katedros vedėjas. 1930 03 04 pašventino Panevėžio Kristaus Karaliaus katedrą. Parašė istorinių, teologijos, literatūros istorijos ir kritikos veikalų, sukūrė eilėraščių ir dramų. Pirmojo legalaus lietuviško laikraščio „Lietuvių laikraštis“ vienas iniciatorių ir bendradarbių. Mirė 1932 06 28 Kaune.

90 metų, kai Karveliuose (Panevėžio r.) gimė (1932) literatūrologas, humanitarinių m. habil. dr. Albertas Zalatorius. 1956 baigė Vilniaus universitetą. 1961–1992 dirbo Lietuvių kalbos ir literatūros institute. 1975–1999 Vilniaus pedagoginio instituto dėstytojas, vadovavo Lituanistikos fakulteto Lietuvių literatūros katedrai. Sąjūdžio Vilniaus tarybos ir atkuriamojo Seimo tarybos narys. 1994 įsteigė Pasaulio lituanistikos bendriją ir jai vadovavo. Išleido monografijų, sudarė antologijų. Apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija (1999), Vyčio Kryžiaus ordino medaliu (2005). Mirė 1999 12 13 Vilniuje.

60 metų, kai Kaune gimė (1962) dailininkas tapytojas Vytautas Žirgulis. 1992 baigė Vilniaus dailės akademiją. Nuo 1995 Lietuvos dailininkų sąjungos narys, 1997–2003 šios sąjungos Panevėžio skyriaus pirmininkas. Dirbo Panevėžio vaikų dailės mokykloje. Nuo 2003 gyvena ir kuria Vilniuje, dėstė Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje. Nuo 1990 dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje. Dirba sieninės tapybos ir interjerų dekoravimo srityje.

25 metai, kai Panevėžyje atidarytas (1997) Sporto muziejus (V. Variakojo sporto kompleksas, Elektros g. 11). Nuo 2016 05 01 Panevėžio sporto istorijos ekspozicija priklauso Panevėžio kraštotyros muziejui. 2018 06 01 miesto sporto istorijos ekspozicija atidaryta „Cido“ arenoje (dab. Panevėžio arena).

60 metų, kai Mažeikių r. gimė (1962) meninio stiklo dailininkas Virginijus Venclovas. Nuo 1972 gyvena Panevėžyje. 1981 baigė Kauno S. Žuko taikomosios dailės technikumą. Dirbo AB „Panevėžio stiklas“, AB „Ekranas“. Nuo 1985 dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje. Nuo 1992 Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Sukūrė vitražų, ekslibrisų.

60 metų, kai Bernatoniuose (Panevėžio r.) gimė (1962) dailininkas tapytojas, pedagogas, doc. Vidmantas Zarėka. 1986 baigė Šiaulių pedagoginį institutą. Dėstė Šiaulių universiteto Menų fakultete, nuo 2011 Dailės katedros vedėjas. Šiaulių dailės mokyklos mokytojas. Nuo 1995 Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Nuo 1986 dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jo darbai įvertinti diplomais akvarelės trienalėse bei tarptautinėse akvarelės parodose. Pelnė Šiaulių miesto kultūros ir meno premiją (2006, 2013).

80 metų, kai Naujamiestyje (Panevėžio r.) gimė (1942) informatikas, fizinių m. dr., prof. Albertas Čaplinskas. 1966 baigė Maskvos valstybinį M. V. Lomonosovo universitetą. 1970–2014 dirbo Matematikos ir informatikos institute, nuo 1970 dar ir Vilniaus universiteto dėstytojas. 1994–2010 Vilniaus Gedimino technikos universiteto dėstytojas. Paskelbė daugiau kaip 200 mokslinių straipsnių, knygų autorius ir bendraautoris. Pelnė Lietuvos mokslo premiją (2006). Mirė 2021 07 11 Vilniuje.

130 metų, kai Samarakėliuose (Anykščių r.) gimė (1892) vargonininkas, choro dirigentas, kompozitorius, pedagogas Mykolas Karka. 1912 Vilniuje baigė J. Montvilos piešimo ir muzikos mokyklą. Nuo 1918 gyveno Panevėžyje. Iki 1944 dėstė berniukų gimnazijoje, mokytojų seminarijoje, amatų mokykloje, muzikos kursuose, vargonininkavo Panevėžio katedroje. 1944–1950 Panevėžio muzikos mokyklos direktorius, 1944–1960 jos dėstytojas. 1921–1927 aktyviai dalyvavo draugijos „Aidas“ veikloje. 1927–1940 vadovavo „Dainos“ draugijos Panevėžio skyriui. Pastatė apie 100 dramų, muzikinių vaidinimų, operečių, steigė chorus, rengė dainų šventes. Apdovanotas DLK Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu (1937), Šaulių Žvaigždės ordinu (1939). Mirė 1984 08 12 Panevėžyje.

120 metų, kai Dapšioniuose (Radviliškio r.) gimė (1902) ekonomistas, ekonomikos m. dr. Domas Cesevičius. 1916–1924 mokėsi Panevėžio gimnazijoje. 1924–1928 studijavo Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Filosofijos ir pedagogikos skyriuje, 1928–1932 Vokietijos Kelno universitete studijavo socialinius mokslus. Nuo 1933 dėstė Vytauto Didžiojo universitete. 1941–1945 kalintas Komijos lageriuose, 1951–1954 – Krasnojarsko krašte. Nuo 1945 Vilniaus universiteto Politinės ekonomijos katedros docentas. 1960–1964 dirbo Miestų statybos projektavimo institute. Ekonomikos klausimais rašė leidiniuose „Lietuvis“, „Vairas“, „Ekonomika“, „Lietuvos aidas“. Išleista jo veikalų. Mirė 1986 03 14 Vilniuje.

130 metų, kai Jankaičiuose (Radviliškio r.) gimė (1892) kunigas, dramaturgas Henrikas Prialgauskas (Stasys Žemaitis). 1913–1920 mokėsi Kauno kunigų seminarijoje. Klebonavo daugiausia Aukštaitijoje. 1949–1957 kalėjo Irkutsko srities lageriuose. 1957 grįžo į Lietuvą. 1958–1959 paskiriamas dirbti altarista Dusetose (Zarasų r.). Nuo 1959 dirbo administratoriumi Velykiuose (Panevėžio r.). Stasio Žemaičio slapyvardžiu išleido komedijų ir dramų, skirtų kaimo mėgėjų scenai. Mirė 1978 08 23 Velykiuose, palaidotas Panevėžyje. Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje saugomas jo rankraščių fondas.

150 metų, kai įkurta (1872) Panevėžio mokytojų seminarija. Su pertraukomis Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų metais veikė iki 1952, kai buvo perorganizuota į Pedagoginę mokyklą.

150 metų, kai Dovyduose (Pasvalio r.) gimė (1872) kunigas, rašytojas, pedagogas Julijonas Lindė-Dobilas. 1898 baigė Kauno kunigų seminariją. Kunigavo Skaistkalnėje, Pilbergėje, Livberzėje, Alūkstoje (Latvija). 1911–1914 vikaravo Varniuose. Per Pirmąjį pasaulinį karą mokytojavo Jekaterinoslave (Ukraina). 1918 grįžo į Lietuvą. Vyskupijos kurijos vėl paskirtas į Latviją – Kurmenę, 1919 Skaistkalnės parapijos klebonas. Nuo 1922 Panevėžio berniukų gimnazijos mokytojas, 1925 gimnazijos inspektorius, nuo 1926 laikinasis direktorius, 1929–1934 – direktorius. Parašė romaną, apsakymų, dramų, paskelbė straipsnių literatūros klausimais. Mirė 1934 12 02 Panevėžyje.

160 metų, kai gimė (1862) kunigas Boleslovas Baronas. Baigė Kauno Žemaičių kunigų seminariją. 1885–1891 Ramygalos bažnyčios vikaras. Nuo 1901 Krekenavos Švč. Mergelės Ėmimo į dangų parapijos, 1915–1919 Svėdasų Šv. Mykolo Archangelo parapijos, 1919–1923 Biržų Šv. Jono krikštytojo parapijos klebonas, 1923–1937 Krekenavos parapijos klebonas. 1933 suteiktas Panevėžio vyskupijos kapitulos Garbės kanauninko titulas. Mirė 1941 01 21 Krekenavoje (Panevėžio r.), palaidotas Krekenavos bažnyčios šventoriuje.

60 metų, kai Panevėžio dramos teatre įvyko (1962) spektaklio P. Karvašo „Siaubo naktis“ premjera. Režisierius V. Blėdis.

85 metai, kai Panevėžyje pradėta tiesti (1937) miesto kanalizacija.

110 metų, kai Rygoje (Latvija) gimė (1912) stalo tenisininkas, krepšininkas, treneris Vilhelmas Martynas Variakojis. 1938 baigė Aukštuosius kūno kultūros kursus. 1934–1939 Lietuvos krepšinio ir stalo teniso rinktinių narys, dalyvavo pasaulio stalo teniso pirmenybėse. 1937–1940 Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės žaidėjas. 1945–1947 kalintas Sibiro tremtyje. Nuo 1947 gyveno Panevėžyje. 1947–1957 Panevėžio 1-osios vidurinės mokyklos kūno kultūros mokytojas. 1951–1969 Panevėžio vaikų sporto mokyklos direktorius. Daugkartinis Lietuvos stalo teniso čempionas (1937, 1940, 1942–1944, 1949–1951), SSRS stalo teniso turnyro nugalėtojas (1950), SSRS stalo teniso dvejetų varžybų čempionas (1951). Lietuvos krepšinio čempionas (1937, 1938). SSRS sporto meistras (1952). SSRS nusipelnęs treneris (1957). LSSR nusipelnęs kūno kultūros ir sporto veikėjas (1964). Panevėžio miesto garbės pilietis (2012). Mirė 1988 03 02 Panevėžyje.

140 metų, kai Zizoniuose (Biržų r.) gimė (1882) inžinierius, valstybės ir visuomenės veikėjas Ernestas Galvanauskas. Nuo 1895 keletą metų mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje. 1902–1907 Sankt Peterburge studijavo Kasybos institute. 1912 Lježe (Belgija) baigė Technikos universitetą, 1913 – Elektrotechnikos institutą. 1919–1920 ir 1922ؘ–1924 Lietuvos Ministras Pirmininkas. Kartu 1919–1924, 1939–1940 buvo finansų, prekybos ir pramonės, susisiekimo, užsienio reikalų ministras. 1924–1927 Lietuvos valstybės atstovas Londone. Nuo 1963 gyveno Prancūzijoje. Bendradarbiavo „Lietuvos ūkininke“, „Vilniaus žiniose“, redagavo „Vakarus“. Yra parašęs mokslo darbų. Mirė 1967 07 24 Eks le Bene (Prancūzija).

85 metai, kai Panevėžyje gimė (1937) gydytojas Česlovas Gutauskas. 1955 baigė Panevėžio 1-ąją vidurinę mokyklą (dab. Panevėžio J. Balčikonio gimnazija), 1957 – Panevėžio medicinos mokyklą, 1963 – Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą. 1963 paskirtas dirbti į Respublikinę plaučių tuberkuliozės sanatoriją Pagryžuvyje (Kelmės r.). Nuo 1965 Tytuvėnų apylinkės ligoninės vyr. gydytojas, tais pačiais metais perkeltas į Trakų rajono ligoninę. 1978–2013 Respublikinės Panevėžio ligoninės vadovas. Apdovanotas DLK Gedimino ordino Karininko kryžiumi (1997), ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi (2008), Labiausiai nusipelnęs panevėžietis sveikatos srityje (2001), suteiktas Nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo vardas (2006).

90 metų, kai Butniūnuose (Pakruojo r.) gimė (1932) poetas Stasys Gruzdas. Vilniaus universitete studijavo žurnalistiką. Gyveno Kaune, vėliau Panevėžyje. Kūrybą publikavo periodiniuose leidiniuose. Išleido vieną lyrikos ir dvi eiliuotos satyros knygas. Mirė 2000 08 19 Panevėžyje.

65 metai, kai Panevėžyje gimė (1957) aktorius Albinas Kėleris. Baigė Panevėžio 5-ąją vidurinę mokyklą (dab. Panevėžio 5-oji gimnazija). 1973–1976 lankė Panevėžio dramos teatro vaidybos studiją. 1987 baigė Lietuvos konservatoriją. Nuo 1973 vaidina Panevėžio (dab. Juozo Miltinio) dramos teatre. 2004–2008 dėstė aktorinį meistriškumą Šiaulių universitete. Sukūrė daugiau kaip 80 vaidmenų. Pastatė spektaklių J. Miltinio dramos teatre, teatre „Menas“. Sukūrė vaidmenų kino filmuose. LSSR nusipelnęs artistas (1987), „Auksinio scenos kryžiaus“ laureatas (2008), pelnė Vyriausybės kultūros ir meno premiją (2012), Metų panevėžietis (2023).

120 metų, kai Blėkoniuose (Pakruojo r.) gimė (1902) vargonininkas, chorvedys, kompozitorius Antanas Virbickas. Nuo 1925 studijavo Kauno konservatorijoje. 1943–1944 dėstė Šiaulių muzikos mokykloje, 1944 – Kauno kunigų seminarijoje, 1944–1945 – Panevėžio muzikos mokykloje. 1945–1966 Panevėžio Šv. Petro ir Povilo bažnyčios vargonininkas, choro vadovas. Panevėžio vyskupijos bažnyčiose bažnyčiose rengė vargonų ir smuiko muzikos koncertus. Sukūrė choralų ir preliudų vargonams, dainų ir giesmių chorams, vokaliniams ansambliams ir solistams. Mirė 1966 07 15 Vilniuje, palaidotas Panevėžyje.

95 metai, kai Vidiškiuose (Ukmergės r.) gimė (1927) pedagogas, pedagogikos m. dr., prof. Vladas Rajeckas. 1946–1950 studijavo Vilniaus pedagoginiame institute. 1950–1952 Panevėžio mokytojų seminarijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas, direktoriaus pavaduotojas, 1952–1956 Panevėžio pedagoginės mokyklos direktoriaus pavaduotojas, 1956–1960 Panevėžio 2-osios vidurinės mokyklos direktorius. 1963–1975 vadovavo Lietuvos mokslų akademijos Pedagogikos mokslinių tyrimų institutui. Nuo 1967 dėstė Vilniaus pedagoginiame institute. Paskelbė apie 200 mokslinių straipsnių, parengė 26 mokomąsias priemones, vadovėlių. Mirė 2004 11 25 Vilniuje.

120 metų, kai Smilgiuose (Kupiškio r.) gimė (1902) istorikas, teisininkas, teisės m. dr., prof. Povilas Pakarklis. 1923 baigė Panevėžio gimnaziją. 1927 baigė Lietuvos universiteto Teologijos ir filosofijos, 1934 – Teisių fakultetą. 1928–1930 dėstė Panevėžio mokytojų seminarijoje ir Panevėžio žydų mergaičių gimnazijoje „Javne“. 1940–1941 dirbo Vilniaus universitete. 1946–1948 vadovavo Lietuvos mokslų akademijos Istorijos institutui. Nuo 1945 organizavo lituanistinės medžiagos pargabenimą į Lietuvą iš Karaliaučiaus ir Klaipėdos kraštų. Jo pastangomis į Lietuvą parvežti Donelaičio „Metų“ rankraščiai. Parašė mokslo veikalų. Mirė 1955 07 28 Vilniuje.

115 metų, kai Naujadvaryje (Panevėžio r.) gimė (1907) Lietuvos kariuomenės pulkininkas Jonas Semaška. 1928 baigė Panevėžio gimnaziją, 1930 – Karo mokyklą Kaune. 1934–1940 Lietuvos kariuomenės karininkas. Nuo 1941 tarnavo Lietuvos savisaugos dalinio batalionuose ir dalyvavo Antrojo pasaulinio karo kovose. 1945 Vokietijai kapituliavus, grįžo į Lietuvą ir užmezgė ryšius su Žemaitijos antisovietiniais partizanais. Nuo 1945 rugpjūčio vadovavo Lietuvos laisvės armijos „Šatrijos“ rinktinei, 1945 spalį atkūrė „Žemaičių legioną“ ir jam vadovavo. 1946 Telšiuose suimtas, nuteistas mirti. Apdovanotas DLK Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu (1939), Vyčio kryžiaus ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi (1998, po mirties). Sušaudytas 1947 01 21 Vilniuje.

70 metų, kai Panevėžyje gimė (1952) fechtuotojas, sporto organizatorius, inžinierius Rimantas Povilas Jogėla. 1959–1965 mokėsi Panevėžio 2-oje (dab. Panevėžio V. Žemkalnio gimnazija), 1965–1970 – Panevėžio 4-oje vidurinėse mokyklose. 1970–1975 studijavo Vilniaus inžinieriniame statybos institute. Nuo 1975 dirbo Lietuvos komunalinio ūkio ministerijoje, 1995–2001 AB viešbučio „Lietuva“ gen. direktorius, 2002–2004 viešbučio „Crowne Plaza“ gen. direktoriaus pavaduotojas, 2004–2008 UAB Vilniaus „Žalgirio“ plaukimo baseino statybų direktorius, nuo 2008 AB „Lietuvos geležinkeliai“ Geležinkelių infrastruktūros direkcijos Komercijos departamento direktoriaus pavaduotojas, Turto valdymo ir žemėtvarkos skyriaus viršininkas. 1968–1980 Lietuvos fechtavimo rinktinės narys. SSRS sporto meistras (1970). Lietuvos fechtavimo federacijos garbės prezidentas, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto narys, Vilniaus „Rotary“ klubo narys. Apdovanotas LR Prezidento, Ministro Pirmininko, Kūno kultūros ir sporto departamento, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto padėkomis.

155 metai, kai Panevėžyje gimė (1867) teisininkas, visuomenės veikėjas Jonas Mykolas Antanas Moigis. 1886 įstojo į Maskvos universitetą, teisės studijas baigė 1892 Jaroslavlyje. 1916 paskirtas Smolensko apygardos teismo nariu. Smolenske buvo įsteigęs lietuvių ir lenkų biblioteką, tarp išeivių platino uždraustą lietuvišką spaudą. 1921 grįžo į Lietuvą. Nuo 1921 Panevėžio apskrities savivaldybės teisinis konsultantas. 1922–1933 Panevėžio notaras. Aktyvus šaulių, Vilniui vaduoti sąjungos, kalinių globos, labdaros, Gimtajam kraštui tirti draugijų narys, ilgametis Panevėžio miesto tarybos narys. Apdovanotas DLK Gedimino 3-iojo laipsnio ordinu (1931). Mirė 1933 07 08 Karaliaučiuje, palaidotas Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos kapinėse. Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje saugomas Moigių šeimos archyvas.

100 metų, kai Panevėžyje gimė (1922) aktorius Gediminas Karka. 1941 baigė Panevėžio 1-ąją vidurinę mokyklą (dab. Panevėžio J. Balčikonio gimnazija). Nuo 1941 lankė Panevėžio dramos teatro vaidybos studiją. 1941–1991 Panevėžio dramos teatro aktorius. Sukūrė apie 140 vaidmenų teatre, 30 – kine. Panevėžio dramos teatre režisavo spektaklių. LSSR nusipelnęs artistas (1972). LSSR liaudies artistas (1988). Mirė 1991 05 07 Panevėžyje.