Virtuali paroda

Amžininkų atsiminimai apie Panevėžį

Nuo XIX a. vidurio iki šių dienų

Jonas Martynas Laurinaitis. Panevėžio kronika

Panevėžys, 1914 m.

Jonas Martynas Laurinaitis (1894–1966) – kalbininkas, spaudos darbuotojas, karo istorikas, pulkininkas leitenantas.

 

J. M. Laurinaičio, pasirašiusio Prutenio slapyvardžiu, įspūdžiai, apsilankius Panevėžyje 1914 metais, kai Kauno gubernijos įstaigos, prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, iš Kauno buvo perkeltos į Panevėžį.

Pasaulyje viskas mainos. Ir Panevėžys iš apskričio miesto pavirto gubernijos miestu. Koks dabar jame judėjimas, krutėjimas! Kiek visokių valdininkų ir kunigų! Kiek stotyje vežėjų ir dar kokių. (Rašau dėlto, kad gerbiamoji visuomenė žinotų,  kad Panevėžyj yra ir vežėjų; mat ne visi težino: važiuodamas geležinkeliu girdėjau klausiant kunigą keleivį: „Ar yra Panevėžyj vežėjų?“).

Kaipo pirmą kartą atvažiavęs Panevėžyn, apėjau kuo ne visą miestą ir štai kokia išvada galima padaryti: šis miestas lietuviškas, tai yra niekuo nesiskiria nuo kitų Lietuvos miestų: purvynė, smarvė, nešvarumas; nuplyšę, nuskurę žydai, nedideli neturtingi namai. Yra 1 ar 2 švaresnės gatvės, bet jos trumputės ir nesvarbios.

Lietuvių komercija čia, kaip ir visur, silpnutė. Žymesnės krautuvės tėra 2: vartotojų draug. ir p. Masiulio. Yra keletas viešbučių, lietuvių su „polska gawenda“. Bet kadangi nesiskelbia visuomenei, nekaip tegyvuoja, ypač dabar, kuomet svaiginamų gėrimų negalima pardavinėti.

Yra kažinkokia draugija „Vienybė“, bet ar visuomenė žino apie ją? O blaivininkų arbatinė! Pamatęs panašią lietuvišką įstaigą, pamanai žmogus: juk davė Dievas mums ir proto šiek tiek, ir akis turime, matom, kaip žmonės gyvena pasaulyj, o vienog, nespėjam įkurti kur nors kokią įstaigą, vietą tuoj apsiteršiam, apsiminam iki kaklo, vasarą milijonus musių priveisiam, apsismardinam ir veikiam daugiau. Oi kaip negražu! Prie to dar reikia pridėti, kad lapatai-tarnai (atsiprašau: užveizdėtojai) po „polskiemu rozmavja“ ir laikraščių kitokių nesinešinėja, kaip „Gazeta Codzienna“ (pav. lietuviško viešbučio Šiauliuose savininkas p. Modestavičius). Mitrofanuški, daugiaus nieks.

Parašų lietuviškų Panevėžyj labai maža ir yra tokių, kaip „knigenyczia“ arba „Lietuviu smilkikla“ (dešrų krautuvė).

Toks tad dabar mūsų Panevėžys.

Prutenis


Panevėžio kronika / parašas: Prutenis // Viltis, 1914, spal. 14 (27), p. 2–3.

Nuotrauka: Sodybos prie Panevėžio miesto. 1914 m. Prieiga internete: https://www.facebook.com/senosfotografijos/photos/a.246681366975.150768.221806776975/467266686975/?type=3&theater