Panevėžiečiai – olimpinių ir parolimpinių žaidynių dalyviai

Greičiau, aukščiau, tvirčiau

Antanas Mikėnas

XVI olimpinės žaidynės (1956 Melburnas, Australija). Sidabro medalis

Antanas Mikėnas

Gimė 1924 m. vasario 27 d. Butkiškiuose, Ramygalos vlsč., Panevėžio apskr. – mirė 1994 m. rugsėjo 23 d. Vilniuje.

Mokėsi Panevėžio r. Ramygalos vidurinėje mokykloje, Panevėžio mokytojų seminarijoje. 1953 m. baigė Lietuvos valstybinį kūno kultūros institutą.

Pasiekimai. Lietuvos sportinio ėjimo čempionas: 10 km (1952, 1953), 20 km (1952, 1953, 1959, 1960), plentu  10 km (1954), 20 km (1955, 1956), 30 km (1954–56). 28 kartus gerino Lietuvos sportinio ėjimo rekordus: 3 km (13 min 00,0 s, 1952), 5 km (nuo 22 min 30,0 s 1952 iki 22 min 02,0 s 1954), 10 km (nuo 46 min 04,6 s 1952 iki 41 min 59,8 s 1959), 15 km (nuo 1 h 06 min 00,6 s 1956 iki 1 h 05 min 40,2 s 1959), 20 km (nuo 1 h 40 min 47,8 s 1951 iki 1 h 28 min 22,2 s  1959), 20 km plentu (nuo1 h 28 min 19,6 s 1956 iki 1 h 27 min 21,8 s 1959), 30 km (2 h 37 min 39,0 s 1956), 30 km plentu (nuo 2 h 31 min 42,8 s 1954 iki 2 h 24 min 34,6 s 1955), 50 km plentu (nuo 4 h 29 min 29,0 s 1954 iki 4 h 13 min 54,2 s 1955), 1 valandos (nuo 12 600 m 1952 iki 13 722 m 1959). Pabaltijo čempionas (1957). SSRS čempionatų (1956, 1958), SSRS tautų spartakiados (1956) 20 km sportinio ėjimo varžybų bronzos medalininkas. Pasaulio jaunimo žaidynių (1957 Maskva, Rusija) aukso medalio laimėtojas. XVI olimpinių žaidynių (1956 Melburnas, Australija) 20 km sportinio ėjimo varžybų sidabro medalininkas (1 h 32 min 3 s).

Melburno olimpinėse žaidynėse tapo pirmuoju lietuviu, iškovojusiu olimpinį medalį individualioje sporto šakoje.

Apdovanojimai: SSRS nusipelnęs sporto meistras (1956).


Ėjikas Antanas MikėnasAntanas Mikėnas Melburno olimpinėms žaidynėms ruošėsi pats, be trenerio. Nuotraukų iš olimpiados neišliko, nes anuomet ėjimas buvo nepopuliarus, fotografų daug nepritraukdavo. Sportininkas turėjo kelias nuotraukas, bet ir tas žurnalistai paėmė ir negrąžino. Iš olimpinių žaidynių liko tik gražūs prisiminimai: „Ėjimas daug davė, bet nemažai ir atėmė, tačiau laikas didžiajame sporte prabėgo neblogai. Po užsienius anksčiau nelaksčiau, turtų nesusikroviau – brolis buvo išvežtas į Vorkutą, buvau paženklintas „neišvažiuojamojo“ ženklu. Visam gyvenimui atmintyje liko Melburno olimpiada. Jei ne teisėjo pastaba, galėjau būti pirmas, juk ėjau visų priekyje, iki nuotolio pabaigos nedaug buvo likę. Dažnai mintimis grįžtu į olimpinį stadioną ir esu tvirtai įsitikinęs: jeigu dar sykį tektų pakartoti tą situaciją – visus aplenkčiau pusę kilometro. Kai tapau lyderiu, reikėjo eiti ir nueiti. Gaila, kad aš į ėjimo taką patekau vėlai. Jeigu būčiau pradėjęs bent penkeriais metais anksčiau vaikščioti sportiniu ėjimu, tikrai būčiau daugiau pasiekęs.“ (Iš: Lietuvos lengvoji atletika: XX amžius (1918–2000 m.). Vilnius, 2001, p. 136)

„Štai čia stadionas. O čia takelis į gatvę, į ją patekę, turėjome apsukti dar du ratus, – tarytum tai būtų ne prieš 32 metus, o vakar dėsto A. Mikėnas. – Įdomu, kad vieno tokio rato ilgis – 1 km 199 m 99 cm. Tai štai, einu aš takeliu pernelyg nesiplėšydamas, bet per daug ir neskubėdamas. Žinojau: svarbu neatsilikti, o finišuojant man nė pats velnias nebaisus. Žingsniuoju sau žvaliai, savijauta puiki ir dvyliktajame kilometre pasiveju pirmavusį italą D. Dandonį. Matau, jis alsuoja iš paskutiniųjų, bet tai, žinoma, netrukdo jį aplenkti. Įveiktas jau keturioliktasis kilometras – pirmauju! Štai kas mane tuo metu apsėdo, lig šiol nesuvokiu. Užuot po truputį didinęs spartą, apsiraminau, tiksliau, atsipalaidavau. Pamiršau, kad tai olimpinės žaidynės. Susigriebiau, kai už nugaros išgirdau skubius komandos draugo L. Spirino žingsnius. Čia jau sukrutau kaip reikiant, tačiau po minutės įkarštį teko atvėsinti – pažeidžiau ėjimo taisykles ir buvau teisėjų įspėtas. Tuo metu pagalvojau: verčiau žvirblis rankoj negu jautis lankoj. Greičiau eiti pabijojau, nes kita pastaba jau būtų buvusi paskutinė (diskvalifikacija). Stengiausi išsilaikyti antrojoje pozicijoje, o pakeliui vis keiksnojau save už žioplumą.“ (Iš: Delkus, Rimvydas. Kai prabyla sporto žvaigždės: apybraižos, pokalbiai, susitikimai. Vilnius, 1997, p. 38–39)

Namo A. Mikėnas grįžo ne tik su medaliu – jam, pirmajam mūsų lengvaatlečiui, buvo suteiktas SSRS nusipelniusio sporto meistro vardas. Melburno olimpinio stadiono mūrinėje sienoje iškalti jo vardas ir pavardė.

Nuotraukos:
1. Antanas Mikėnas. Iš: http://ramygalosgimnazija.lt/print.php?type=N&item_id=574
2. Antanas Mikėnas. Iš: Lietuvos lengvoji atletika: XX amžius (1918–2000 m.). Vilnius, 2001, p. 128.

Apie dalyvavimą OŽ:
1. [Antanas Mikėnas]. Lietuvos olimpiečiai. Vilnius, 1996, p. 18–19.
2. Delkus, Rimvydas. „Greičiau žingsniuoti pabijojau…“ – sakė Melburno olimpiados sidabro medalio laimėtojas Antanas Mikėnas. Iliustr. Kai prabyla sporto žvaigždės: apybraižos, pokalbiai, susitikimai. Vilnius, 1997, p. 37–39.
3. Mūsų šviesuoliai: Antanas Mikėnas (1924–1994). Portr. Lietuvos aukštasis kūno kultūros mokslas: žmonės ir darbai. Kaunas, 2007, p. 240.