[Atvirukas]. Verlag Fritz Krauskopf. Königsberg i Pr. u Ostseebad Cranz. PKM GEK 25865. F6450

Virtuali paroda

Panevėžio kraštas Pirmojo pasaulinio karo metais (1914–1918)

2014 metais sukanka 100 metų nuo Pirmojo pasaulinio karo pradžios. Panevėžio krašto gyventojams teko patirti visus šio karo vargus ir nuostolius. Šiai datai, kurią plačiai mini ir visa Europa, parengėme virtualią parodą „Panevėžio kraštas Pirmojo pasaulinio karo metais“. Ją skiriame karo aukų atminimui.

Tiems, kam įdomūs faktai – karo įvykių eiga, karo aukų statistika, išlikusios karių kapinės – parodoje pateikiame informaciją, parengtą pagal istorikų Petro Juknevičiaus ir Kęstučio Gudo straipsnius bei 1923 metų Lietuvos gyventojų surašymo duomenis.

Žvilgtelėti į autentišką Panevėžio miesto gyvenimą prasidėjus karui – tokią galimybę suteikia laikraščio „Ponevežskij listok“ 1914 metų rugpjūčio 5 dienos numeryje publikuotas reporterio straipsnis – parodoje rasite jo vertimą.

Galime tik džiaugtis, kad buvo panevėžiečių – karo liudininkų – šį laikotarpį užfiksavusių savo atsiminimuose. Parodoje pateikiame ne tik mūsų krašto visuomenės elito – pedagogės, publicistės, visuomenės veikėjos G. Petkevičaitės-Bitės, kunigo A. Stakausko, inžinieriaus P. Lelio atsiminimų, bet ir eilinių, karo baisumus patyrusių, krašto gyventojų atsiminimų, kuriuos surinko ir 1939 metais atskira knyga išleido P. Ruseckas, ištraukų.

Ypatingą dėmesį norėtume atkreipti į parodoje pristatytą mūsų kraštietį, Pirmojo pasaulinio karo dalyvį, Antaną Krasauską, kurio rankraščių fondą saugome Bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje. Jo autobiografinis romanas apie patirtį Pirmajame pasauliniame kare – „Mirtis už fronto“, yra vertingas palikimas mūsų literatūrai, istorijai bei visiems, besidomintiems šiuo istoriniu įvykiu.

Literatūros apie karą Panevėžio krašte sąraše atskira rubrika pateikti straipsniai apie dabartinės Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos teritorijoje buvusias Pirmojo pasaulinio karo vokiečių karių kapines ir 2005 metais šioje teritorijoje vykusius palaikų iškasimo ir perlaidojimo darbus.

Už geranorišką bendradarbiavimą rengiant parodą dėkojame Panevėžio kraštotyros muziejaus darbuotojams – direktoriui Arūnui Astramskui ir fotografijos istorikei dr. Zitai Pikelytei. Z. Pikelytės straipsnis „Pirmojo pasaulinio karo metų Panevėžio fotografijos ir atvirukai“ bei jame pateikta ikonografinė medžiaga neabejotinai praturtino parodą.

Parodą parengė
Loreta Dundulienė
Krašto kultūros dokumentavimo skyrius
loreta.dunduliene@pavb.lt