Skulptūros viešosiose Panevėžio erdvėse

virtuali galerija

Joks miestas neįsivaizduojamas be viešąsias erdves puošiančių meno kūrinių. Jie miestą daro jaukesnį. Panevėžys ne išimtis – jo aikštėse ir skveruose pastatytų dekoratyvinių skulptūrų ir paminklų skaičius jau perkopė šimtą. Čia stovi žymių Lietuvos skulptorių – Roberto Antinio ir jo sūnaus Roberto Antinio jaunesniojo, Broniaus Zalenso, Regimanto Midvikio, kitų autorių darbai. Miesto erdvėse puikiai pritapę ir kraštiečių menininkų – Juozo Zikaro, Bernardo Bučo, Stanislovo Kuzmos, Algimanto Vytėno, Alfrido Pajuodžio, Juozo Lebednyko, Vytauto Tallat-Kelpšos kūriniai.

Pirmoji skulptūra mieste – Bernardo Bučo „Šv. Aloyzas“ – pastatyta 1933 m. Pavasarininkų kiemelyje prie Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios. Tarpukariu profesionalių skulptorių darbai buvo statomi miesto kapinėse. 1930 m. Ramygalos gatvės kapines papuošė Juozo Zikaro paminklas 1918–1919 m. už Lietuvos laisvę žuvusiems kariams. Bernardas Bučas sukūrė antkapinius paminklus kunigui Julijonui Lindei-Dobilui, pedagogei Veronikai Būtėnienei, rašytojai Gabrielei Petkevičaitei-Bitei. 1943-aisais miesto ligoninės kieme atidengtas dar vienas Bernardo Bučo darbas –  paminklas sovietų nukankintiems Panevėžio medikams.

Sovietmečiu Panevėžyje iškilo tuomet klestėjusios monumentaliosios skulptūros kūriniai – Antano Dimžlio „Laisvės daina“, Kazio Kisielio „Žemė-motina-taika“, Broniaus Vyšniausko „Pramonė“. 9-ajame dešimtmetyje sutvarkius senąją Nevėžio vagą, miesto centrinėje dalyje suformuota Senvagės poilsio zona. Pirmąja ją papuošusia skulptūra tapo Aloyzo Smilingio „Besimaudanti“, pastatyta 1984 m., o per paskutiniuosius tris dešimtmečius šioje teritorijoje iškilo ištisas skulptūrų parkas. Pradėjus rengti kūrybines stovyklas, miestą pradėta sparčiau puošti dekoratyvinėmis skulptūromis. 1999-ųjų stovykloje sukurtais darbais papuošta Laisvės aikštė bei kitos centrinės miesto dalies erdvės. Po šešerių metų skulptoriaus Vytauto Tallat-Kelpšos iniciatyva suorganizuotas pirmasis Akmens skulptūros simpoziumas, vėliau tapęs tradiciniu, išaugusiu į kas dvejus metus vykstantį tarptautinį renginį. Jo metu sukurtus meno kūrinius autoriai taip pat dovanoja mūsų miestui.

Viešųjų erdvių meno kūriniai yra ne tik miesto puošmenos. Kasdien skubėdami pro šalį dažnai net nesusimąstome, ką jie simbolizuoja, kokiam įvykiui pažymėti ar kokiam asmeniui įamžinti skirti. Vykdydami projektą „Panevėžio krašto istorijos ir kultūros virtualios atodangos“ Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos darbuotojai parengė šiuos miesto kultūros objektus apjungiantį ir visuomenei pristatantį darbą. Krašto kultūros paveldo sklaidos skyriuje parengta virtuali galerija, kurioje pristatoma virš šimto Panevėžio viešąsias erdves puošiančių skulptūrų – dekoratyvinių, monumentų ir paminklų įvairiems istoriniams įvykiams pažymėti, žymiems asmenims atminti. Skulptūrų aprašuose pateikiami jų autoriai, pavadinimai, sukūrimo ar pastatymo metai, kita kūrinius apibūdinanti informacija bei literatūra apie jas ir žemėlapiai. Galerijoje – per du šimtus penkiasdešimt nuotraukų, kurias specialiai šiam projektui pateikė jų autoriai Asta Rimkūnienė, Aivaras Neimontas, Megana Pesse, Ilona Biržytė, Gitana Gritėnaitė, Sigita Marcinkevičienė, Virginijus Benašas ir Malvina Zimblienė.

Tęsiant projektą galerija bus papildyta antkapiniais paminklais bei koplytstulpiais, stogastulpiais ir kryžiais.

Peržiūrėti galeriją

Galeriją parengė
Asta Rimkūnienė
Krašto kultūros paveldo sklaidos skyrius
asta.rimkuniene@pavb.lt