Tebūnie šviesa!

Kada mieste atsirado pirmieji elektros generatoriai tikslių duomenų nėra, tačiau žinoma, kad 1910 metais pradėję veikti kino teatrai elektros energiją jau naudojo. Ją turėjo ir kai kurios lentpjūvės. 1912 metais Zalmano Rabinovičiaus malūne pradėjo veikti maža nedidelio galingumo elektrinė, elektros energija aprūpindavusi ne tik malūno įrenginius, bet ir tiekusi elektrą panevėžiečių namams miesto centre. 1913 metais Panevėžio savivaldybė, gavusi 125 000 rublių valstybės paskolą, pradėjo statyti miesto elektrinę. 1914 metais pastatytas elektrinės pastatas, nutiestos elektros linijos, tačiau prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas darbus nutraukė.

Panevėžio elektrinė veikti pradėjo 1923 metų spalio 7 dieną. Apie miesto savivaldybės siekį po karo kuo greičiau įrengti elektrinę žurnale „Savivaldybė“ (1924, nr. 6/7) rašyta: „Didžiausią darbą savų įmonių kūrimo srityje atliko Panevėžio miesto savivaldybė, įrengdama tobulą elektros stotį. Nors tas darbas kainavo labai daug pastangų ir lėšų, tačiau Panevėžio savivaldybė nutarė nepasiduoti „privatinių koncesininkų eksploatacijai“, o pati rūpinosi taip svarbiu miestui apšvietimo reikalu. […] Geros stoties įrengimas ir prieinamos elektros šviesa naudojimosi sąlygos absoliučiai daugumai miesto gyventojų duoda daug patogumų. Pirmųjų penkių mėnesių darbas parodė labai gerus rezultatus. Gautas virš 50 000 litų pelnas. Per tą laiką abonentų skaičius išaugo iki 1 600.“

1938 metais bendras miesto elektros tinklų ilgis siekė 64 kilometrus. Gatvių apšvietimo kiekiu Panevėžys pralenkė Šiaulius ir net Kauną.

Nuotraukoje – Panevėžio miesto elektrinė. Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinys

Klaipėdos krašto garbei

Kasmet, prasidėjus atostogų sezonui, panevėžiečių automobilių vilkstinės Klaipėdos gatve patraukia link pajūrio. Šiai, vienai iš pagrindinių, magistralinei miesto gatvei pavadinimas suteiktas ne vien todėl, kad tai vienintelis miestiečių kelias į uostamiestį. Pasiūlymą Smilgių gatvę pervadinti Klaipėdos vardu miesto savivaldybei pateikė Panevėžio šauliai. 1924 metų sausio 9 dieną Panevėžio miesto taryba svarstė Lietuvos šaulių sąjungos Panevėžio […]

Neklaužada orkestras

Tarpukariu Panevėžys garsėjo savo orkestrais. Juos turėjo gaisrininkai, šauliai, jaunalietuviai, Panevėžio valstybinė vyrų bei lenkų gimnazijos, akcinė bendrovė „Maistas“, kitos įstaigos ir organizacijos. Apie vieną tokių mėgėjiškų orkestrų sužinome iš „Panevėžio balse“ (1934 01 07) paskelbtos tokio turinio žinutės: „Lietuvos darbo federacijos Panevėžio miesto skyrius praneša visuomenės žiniai, kad buvusis skyriaus orkestras už blogą su […]