Panevėžys – sportininkų miestas

Kad Panevėžyje sportas yra mylimas žino visi. Didžiuojamės panevėžiečiais – Lietuvos, Europos, pasaulio, olimpinių žaidynių čempionais ir prizininkais. Plaukikai Danas Rapšys, Simonas Bilis, treko dviratininkė Simona Krupeckaitė, krepšinio treneris Jonas Kazlauskas, lengvaatlečiai Antanas Mikėnas, Sigita Markevičienė ir daug kitų sportininkų džiugino ir tebedžiugina mus savo pasiekimais.

Panevėžys turi gilias sportavimo tradicijas, o dvi žinutės, išspausdintos „Panevėžio garse“ (1937 05 01) apie tą pačią dieną mieste vykusius du sporto renginius parodo, su kokiu entuziazmu panevėžiečiai tarpukariu dalyvaudavo įvairiuose sporto varžybose: „Panevėžio „Maisto“ futbolo komanda futbolo sezono atidarymo proga 25. IV žaidė su Panevėžio žydų „Hapoel“ komanda ir laimėjo 11:0. Keista, kad pirmam puslaiky „Maisto“ komandos sąstatas buvo kur kas stipresnis ir teįmušo 3 golus, o antram puslaiky su silpnesniu sąstatu – net 8 golus. Teisėjas buvo neblogiausias.“

„Bėgimu per miestą IV-25 d. buvo susidomėję visi panevėžiečiai sportininkai, nes ir dalyvavo per 20. Buvo bėgama nuo šaulių teatro iki Amatų Mokyklos (1,5 km). Prie finišo didžiulė susirinkusiųjų minia triukšmingai sutiko nugalėtoją šaulį Vold. Daugį (visi ir spėjo taip!), kuris tą distanciją prabėgo per 8,5 min, toli palikdamas konkurentus.“

Nuotraukoje – Panevėžio miesto pradžios mokyklos Nr. 1 10-mečio jubiliejus. Moksleivių parodomoji mankšta. Fotografas Antanas Patamsis. 1933 m. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, F8-637

Ligoninės džiaugsmai…

„Panevėžio balse“ (1930 02 06) ką tik iš ligoninės sugrįžęs buvęs jos pacientas pasidalino su  skaitytojais ligoninėje patirtais maloniais įspūdžiais: „Pakliuvęs žmogus į ligoninę, pajunti ankštumą. Todėl reiktų kiek galint greičiau baigti statomuosius naujuosius ligoninės rūmus. Ligoninės sesutės ir sanitarės labai mandagios: visur tik girdi „dušyte“ „kukaniuk“, „pupyte“ ir t.t. ir t.t. Ilgiausiai atminsiu man […]

Demografija

1968 m. birželio 7 d. Panevėžyje gimė 70 000-asis gyventojas. Apie tai paskelbė miesto laikraštis „Panevėžio tiesa“ (1968 06 11). Per kitus trejus metus gyventojų mieste padaugėjo net dešimčia tūkstančių – 1971 m. spalį gimė 80 000-toji panevėžietė. Na o šimtatūkstantiniu miestu tapome 1978 metų sausio 24 dieną, kai Žinkevičių šeimai gimė sūnus Vaidotas. O kada miestas […]

Kriminalas Panevėžio mokytojų seminarijoje

1927 metais Panevėžyje atsitiko, atrodytų, sunkiai įsivaizduojamas įvykis, apie kurį dažniausiai girdime, kaip apie Jungtinių Amerikos Valstijų mokyklas karts nuo karto sukrečiančią tragediją. „Panevėžio balsas“ (1927 06 26) apie jį išspausdino informaciją, kurios ištrauką pateikiame, įvykio kaltininką diskretiškai įvardiję tik inicialais: „Gegužės 5 d. Panevėžio Mokytojų seminarijos II-ojo kurso mokinys B. S. tuojau po penktosios […]

Telefonizacija

Pirmasis Panevėžyje telefoną įsivedė verslininkas P. Zamas. 1901 metais miesto Dūma jam leido pastatyti gatvėje stulpus ir nutiesti laidus iš buto į S. Montvilo mielių ir spirito gamyklą. Linijų pamažu daugėjo, tačiau jos tiestos gana chaotiškai, todėl 1911 metais savivaldybė nusprendė įrengti Panevėžio telefonų tinklą ir savo patalpose sumontavo 100 abonementų telefono komutatorių. Visi abonementai […]

Išvirkščioji gyvenimo pusė

„Panevėžys auga, grožėja, gyvėja ir kratosi krizės“ – tokiu pavadinimu „Lietuvos aide“ (1934 01 31) pasirodė laikraščio skaitytojams Panevėžį pristatantis straipsnis. Jame pasidžiaugta modernėjančiu, grožėjančiu miestu, tačiau nenutylėta ir išvirkščioji gyvenimo pusė: „[…] Panevėžys krizės nejaučia. Gatvėse baubia radio garsiakalbiai, „Pasaulio“ ir „Sirenos“ garsiniai kinai įsitaisė moderniausius aparatus, išsiremontavo ir vis-a-vis konkuruoja kultūringai tarp savęs. […]

Auto Moto

Pirmosios panevėžiečiams priklausiusios motorinės transporto priemonės mieste užregistruotos 1913 metais. Tais metais Panevėžio kalėjimo viršininkas įsigijo motociklą ,,Republik“, 1914-aisiais – miestietis Boleslovas Reutas – prancūzišką keturvietį automobilį. 1922 metais Panevėžio mieste buvo 2 lengvieji automobiliai. 1927 metais – 14 lengvųjų, 3 sunkvežimiai (iš viso – 17). 1930 metais – 27 lengvieji, 7 sunkvežimiai, 4 autobusai […]

Gražiausios pasaulio merginos viešnagė neramiame X dešimtmečio Panevėžyje

1995 metų gegužės 5 dieną Panevėžyje lankėsi gražiausios pasaulyje merginos titulą – „Mis pasaulis‘94“ – pelniusi indė Aišvarija Rai (Aishwarya Rai). Viešnia, kartu su „Miss Lietuva’95“ Gabriele Bartkute aplankė Vaikų namų auklėtinius. Gražuolių garbei „Malūno“ restorane buvo surengti pietūs. Su gražiausiomis Lietuvos ir pasaulio merginomis turėjo garbės pietauti Panevėžio miesto meras Tomas Josas, Panevėžio apskrities […]

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai

Gegužės 7-ąją minėsime Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, o tai yra gera proga pasidomėti kaip lietuvių kalba skynėsi sau kelią į viešąsias erdves daugiakalbiame tarpukario Panevėžyje. Deja, bet nuo Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo praėjus net dvylikai metų, vis dar netrūko rūpesčių, siekiant lietuvių kalbos, kaip valstybinės, statuso įtvirtinimo visuomenėje. Tai iliustruoja ir „Panevėžio balse“ […]

Šv. Florijono – ugniagesių profesinės šventės – dienai artėjant

Gegužės 4 dieną ugniagesiai švęs savo profesinę šventę. Sveikindami šią, didžiausią Lietuvos gyventojų pasitikėjimą turinčią tarnybą, žvilgtelkime kaip priešgaisrinė apsauga atrodė praėjusio amžiaus pradžios Panevėžyje. „Lietuvos aidas“ (1938 02 15) išspausdino straipsnį „Panevėžio miesto pažanga per 20 metų“. Jame apžvelgti miesto savivaldybės nuveikti darbai ir pasiekimai miesto tvarkymo, švietimo, sveikatos, socialinių reikalų srityse. Pasidžiaugta ir […]

Apie pirmuosius panevėžiečius

2011 metais Panevėžyje archeologai tyrinėjo senąsias miesto kapines, datuojamas XVI–XVII amžiais. Archeologų  identifikuoti  ir antropologiniams tyrimams atiduoti mažiausiai 495 asmenų palaikai. Surinkta informacija saugoma Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros saugykloje. Tai kaip gi atrodė ir kaip gyveno pirmieji panevėžiečiai? Mokslininkai nustatė, kad apie 80 procentų gimusiųjų Senajame Panevėžyje išgyvendavo pirmuosius metus, […]

Šedevras Panevėžyje?

1930 metų „Panevėžio balso“ pirmojo pusmečio numeriuose keletą kartų pasirodė intriguojančio turinio skelbimas, vertas garsiausių pasaulio aukcionų: „Parsiduoda smuikas A. Stradevario. Pamatyti p. Rakauskaitės knygyne.“ Deja, bet liko paslaptimi, ar mėgstantys muzikuoti panevėžiečiai šio prabangaus instrumento taip ir neįpirko, ar vis tik susivokė, kad tai tik viena iš genialaus smuikų meistro italo Antonijaus Stradivarijaus instrumentų […]

Kino magija

Pirmasis kino teatras Panevėžyje veikti pradėjo 1910 metų sausio mėnesį. Tai buvo A. Sontagui priklausiusi „Iliuzija“, atidaryta Boguševičiaus (dabar Birutės) gatvėje. Na, o 1930 metų balandžio 4 dieną „Sirenos“ kino teatre pirmą kartą Panevėžyje parodytas įgarsintas kino filmas. „Panevėžio balsas“ (1930 05 01) ta proga rašė: „Naujiena Panevėžiui. Visą Velykų savaitę „Sirenoj“ ėjo kalbančioji filma. […]

„Panevežia slauns miests“

„Panevežia slauns miests, mūrais mūravots, / Ir kas metai mūsų brolių prie mieros nustots.“ Tai eilutės iš liaudies dainos. O kaip iš tikrųjų atrodė XIX amžiaus vidurio Panevėžys, kiek jame buvo mūrų mūravotų, kaip gyveno jo gyventojai? Apie visa tai žinių pateikia 1843 metų Kauno gubernatoriaus ataskaita. Iš jos matyti, kad Panevėžio mieste buvo 15 […]

Mūsų Trispalvė

1919 metų kovo 27 dieną Panevėžyje pirmą kartą iškelta Lietuvos valstybinė vėliava. Tai įvyko Panevėžio atskirajam batalionui iš Panevėžio išvijus Raudonosios armijos dalinius. Vėliava iškelta prie Jono Variakojo štabo, įsikūrusio Michaelio Rosako name (dabar Laisvės a. 1). Ją J. Variakojui įteikė Katalikių moterų draugijos narės. Vėliau ši vėliava buvo saugoma Karo muziejuje Kaune. Prasidėjus Atgimimui […]

Panevėžio masonai

Šią savaitę minime Gabrielės Petkevičaitės-Bitės 161-ąsias gimimo metines. Gausiomis veiklomis, įspūdingais darbais turtingoje jos biografijoje yra ir toks faktas – Gabrielė Petkevičaitė-Bitė priklausė masonų organizacijai. Masonai arba Laisvieji mūrininkai – tarptautinis etinis judėjimas, kurio skelbiamas tikslas – dorovinis tobulėjimas, labdara, pasaulio, kuriame viešpatautų tarpusavio meilė, laisvė, tolerancija, kūrimas. Masonų ložės „Lietuva“ vadovas Mykolas Römeris daug […]

Panevėžiečių bėgimas „Už laisvę“, skirtas Kovo 11-ąjai

Jau devynerius metus Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną – Kovo 11-ąją – panevėžiečiai mini originaliu renginiu – bėgimu „Už laisvę“. Idėja kilo Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Karaliaus Mindaugo husarų bataliono, įsikūrusio Pajuostyje, kariams. Renginio dalyviai bėga estafetę, nešdami Lietuvos trispalvę, kasmet pagerindami tokio bėgimo Lietuvos rekordą. 2013 ir 2014 metais renginiai vyko bataliono teritorijoje, dalyviais […]

Holivudo žvaigždė Panevėžyje

Tarptautinės moters dienos proga – 1997 metų kovo 8 dieną – Panevėžyje lankėsi garsus Jungtinių Amerikos Valstijų aktorius Leinas Deivisas (Lane Davies), suvaidinęs vieną pagrindinių vaidmenų – Meisoną Kepvelą (Mason Capwell) – viename populiariausių visų laikų Holivudo televizijos serialų „Santa Barbara“. Bilietai į renginį buvo išgraibstyti per valandą, papildomai surengtas dar vienas koncertas. Pilnutėlėje miesto […]

Skriaudžiami ūkininkai

„Panevėžio balse“ (1934 01 07) buvo paskelbta žinutė, kurioje priekaištauta dėl į miestą prekiauti atvykstantiems ūkininkams nesudarytų gerų poilsio sąlygų: „Prie malkų turgaus pristatyta kelios dešimtys būdelių prekybos reikalams. Pardavinėjama čia įvairios smulkios prekės ir valgomieji produktai. Užkulisyje slaptai šinkuojama degtinė ir net naminis alus – šamarlakas. Neblogą prieglaudą čia randa „panelės“, kurios čia bando […]

Bedarbiai

1934 metų pradžioje Panevėžio miesto savivaldybėje buvo užregistruota 1 000 bedarbių. Tuo metu mieste gyveno apie 23 000 gyventojų, taigi, maždaug kas 23-ias buvo bedarbis. Savivaldybė įvairiais viešaisiais darbais – gatvių grindimu, kelių statyba, griovių kasimu – nors kelioms dienoms per savaitę aprūpindavo bent po 600 žmonių. 2021 metų pradžioje Užimtumo tarnybos Panevėžio klientų aptarnavimo skyriuje […]

Vasario 16-ąją pasitinkant

Šią savaitę švenčiame vieną svarbiausių mūsų Valstybės švenčių – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną. Įdomu, kad 1924 metais panevėžiečiams Vasario 16-oji buvo netgi dviguba šventė – tą dieną pasirodė ir pirmasis miesto laikraščio „Panevėžio balsas“ numeris. Leidinys prisistatė kaip „savaitinis politikos, ekonomijos, visuomenės ir literatūros laikraštis“, redaktoriumi-leidėju pasirašė Stasys Liutkevičius. Savaitraštis leistas ketvirtadieniais, jo kaina – […]

Dievų miškas „Ekrane“

2021 metais panevėžiečiai menininkai Vaida Andrijauskaitė ir Dan Hermouet buvusios „Ekrano“ gamyklos teritorijoje sukūrė meninį-istorinį projektą „Dabarties Ekranas“. Jame atskleidė laikmetį, kai viena žymiausių šalies įmonių „Ekranas“, veikusi 1962–2006 metais, gamino spalvinius kineskopus Sovietų Sąjungos ir Vakarų Europos rinkai. Projekto metu buvo užrašyti buvusių gamyklos darbuotojų atsiminimai. Pateikiame atsiminimų ištrauką, pavadinimu „Dievų miškas“: „Jei žemėj […]

Žiemos malonumai

Kad panevėžiečiai neabejingi žiemos teikiamoms pramogoms rodo ir mieste labai populiari, nuo 2016 metų veikianti Panevėžio ledo arena, šiųmetį žiemos sezoną pradėjusi dar praėjusių metų spalio mėnesį. Arenoje treniruojasi ir šauni mūsų miesto ledo ritulio klubo „Olimpas“ komanda. Pristatydamas ledo arenos 2021–2022 metų sezoną jos vadovas Artūras Blažinskas teigė, kad ypatingas dėmesys bus skiriamas figūriniam […]

Tebūnie šviesa!

Kada mieste atsirado pirmieji elektros generatoriai tikslių duomenų nėra, tačiau žinoma, kad 1910 metais pradėję veikti kino teatrai elektros energiją jau naudojo. Ją turėjo ir kai kurios lentpjūvės. 1912 metais Zalmano Rabinovičiaus malūne pradėjo veikti maža nedidelio galingumo elektrinė, elektros energija aprūpindavusi ne tik malūno įrenginius, bet ir tiekusi elektrą panevėžiečių namams miesto centre. 1913 […]