Cukraus pramonės gimimas Lietuvoje ir Panevėžyje

Prieš kelis šimtus metų pasaulyje cukrų pakeisdavo medus. Kertant miškus, bičių sunešamo medaus ėmė mažėti. Ieškota galimybių sukurti produktą, kuris galėtų pakeisti medų. Cukraus atradėju laikomas vokiečių chemikas Margrafas. Europoje cukrus pradėtas gaminti 1796 metais. Jis gamintas iš cukrinių runkelių. Cukraus pramonės istorija Lietuvos teritorijoje pakankamai sena. Iš pradžių buvo auginami visai nedideli cukrinių runkelių […]

Vienkiemių naikinimo metai. XX a. 8-asis deš.

Sovietmečiu Lietuvoje vyko radikalios ūkio reformos, skaudžiai palietusios kaimo gyventojus. Reformas lydėjo drastiški susiklosčiusio žmonių gyvenimo būdo pokyčiai. Kaimuose buvo ne tik nacionalizuotos (atimtos iš gyventojų, suvalstybintos) žemės valdos, vykdyta masinė žmonių deportacija, bet taip pat žmonės buvo verčiami palikti  savo sodybas ir keltis gyventi į naujai kuriamų kolektyvinių ūkių gyvenvietes. Tai palietė didžiulį skaičių […]

Linų pramonė Panevėžio mieste 1918–1940 metais

Tarpukario metais Lietuvoje buvo auginama daug linų. Panevėžio kraštas taip pat turėjo nemažai ūkininkų, auginančių linus. Ši kultūra gana gerai tiko Lietuvos klimatui. Auginti linus buvo nelengvas darbas. Lietuvoje iš linų buvo pagaminama daug produkcijos. Vienu metu Lietuva net užėmė trečią Europoje vietą pagal linų plotus. Linus reikėjo apdirbti. Tam buvo įvairios gamyklos. Viena jų […]

Panevėžio miesto viešojo transporto užuomazgos

Panevėžio autotransportu 1953 m. rūpinosi Panevėžio autotransporto kontora (direktorius – M. Aizikovičius). Kasmet autotransporto kontoros mašinų parkas buvo papildomas keliomis naujomis transporto priemonėmis. Tai įgalino plėsti panevėžiečių pervežimo galimybes mieste ir už jo ribų. Autotransporto kontora numatė atidaryti naujas susisiekimo linijas su Krekenava, Pumpėnais, Raguva. Buvo planuota, kad šiomis susisiekimo linijomis kursuos krovinių taksi, o […]

Akcinės bendrovės „Maistas“ Panevėžio fabriko parduotuvės

Akcinės bendrovės „Maistas“ Panevėžio fabrikas iš pradžių buvo skirtas tik bekonų supirkimui ir produkcijos iš jų gamybai. Anglijoje buvo didelis šios produkcijos poreikis. Per dieną planuota paskersti 350 bekonų. Ūkininkai užaugindavo daug daugiau. Greitai imta supirkti ir lašinines kiaules. Lašininės kiaulės gabenamos į JAV, Švediją, Belgiją. 1936 m. atidarytas konservų skyrius. Anksčiau konservuota mėsa buvo […]

Panevėžio krašte iš molio gamintos skambančios plytos

Plytas namų statybai gaminusios įmonės sovietmečiu iš gyventojų buvo nusavintos ir perėjo valstybės žinion. Panevėžio mieste ir rajone besiplečiančios statybos, pareikalaudavo vis daugiau statybinių medžiagų: plytų, cemento, čerpių. Ypatingai didelis buvo plytų, kaip pagrindinės statybinės medžiagos, poreikis. Nors 1954 m. Panevėžio rajono kolūkių plytinėse buvo plečiama plytų gamyba, nuolatinis plytų trūkumas buvo jaučiamas. Todėl ypač […]

Panevėžio miesto darbininkai XX a. 3–4 dešimtmetyje

Panevėžys buvo ketvirtas pagal dydį Lietuvos miestas. Panevėžio pramonė prasidėjo nuo spirito varyklų, panašiai kaip ir kitose Lietuvos vietose. 1891 m. įkurtas Stasio Montvilo spirito fabrikas. Vėliau Panevėžys tapo malūnų miestu. Panevėžio malūnai buvo garsiausi Lietuvoje. Jie greitai tapo automatizuoti. Darbininkus nukonkuravo mašinos. Panevėžyje malūnuose dirbo apie šimtą darbininkų. Pagal pramonės gamybos apimtį Panevėžys beveik […]

Artelės ir dirbtuvės Panevėžio mieste XX a. penktame dešimtmetyje

1944 m. liepos mėnesį į Panevėžį sugrįžo Raudonoji armija. Po karo miesto ūkis buvo nemenkai nukentėjęs. Pamažu pradėta atkurti miesto pramonę. Kartu steigėsi įvairios smulkios dirbtuvės ir artelės. Joms vadovauti įkurtas Panevėžio pramkombinatas, kuriam priklausė įvairios smulkios artelės. Artelės taip pat priklausė ir daugiaverslinei sąjungai Panevėžyje. Jos turėjo savo sąskaitą valstybinio banko Panevėžio skyriuje. Viena […]

Išradėjų ir racionalizatorių indėlis tobulinant Panevėžio įmonių darbą. XX a. 6-asis deš.

Bėgant metams ir keičiantis ekonomikos lygiui, Panevėžio įmonėse buvo nuolat diegiamos technologijų naujovės. Pasidairius po XX a. 6 dešimtmečio Panevėžį galima buvo išvysti keistų, šiuolaikinio žmogaus požiūriu, dargi juokingų dalykų. Tuomet ypač populiarus buvo išradėjų-racionalizatorių sąjūdis. Įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai buvo skatinami tobulinti ir gerinti gamybinius procesus. Gamyboje sėkmingai pritaikius racionalizacinį pasiūlymą, jo autoriui […]

Panevėžio pramonė nacių okupacijos ir pirmaisiais pokario metais

1941–1944 m. nacių okupacijos metais Panevėžio pramonė vystėsi gana lėtai. Stambiausia įmonė buvo akcinės bendrovės „Maistas“ Panevėžio fabrikas. 1941 m. spalio 18 d. Reicho komisaras Rytų kraštui Adrianas Teodoras von Rentelnas pasirašė įsakymą ūkininkams gyvulius parduoti tik šiai akcinei bendrovei. Čia buvo apdirbama aviena, jautiena ir kiauliena, gaminami rūkyti mėsos gaminiai, sūdyti ir rūkyti lašiniai, […]

Akcinės bendrovės „Lietuvos muilas“ fabrikas Panevėžyje 1933–1940 metais

1853 m. Kaune Vislicio įsteigtas pirmasis muilo fabrikas Lietuvoje. Vėliau atsirado daugiau muilo dirbtuvių ir fabrikų. Įsisteigus muilo sindikatui, labai pakilo muilo kainos. Muilo kokybė pablogėjo, o muilo gabaliuko kiekis sumažėjo. Tada „Pieno centro“, „Lietūkio“ ir Panevėžio „Maisto“ iniciatyva suorganizuota „Lietuvos muilo“ bendrovė, kurios steigiamasis susirinkimas įvyko 1933 m. sausio 2 dieną. Į valdybą išrinkti […]

Restoranai, barai, kavinės Panevėžyje 1920–1940 metais

Respublikos laikais buvo populiarus posakis, kas ugnyje nesudega. Omenyje turėti restoranai. 1925 m. miesto taryba svarstė klausimą dėl blaivybės mieste. Nuspręsta iš 20 aludžių palikti 15. 1926 m. net siūlyta pravesti visuotinį gyventojų balsavimą dėl blaivybės mieste. Prieš tuos pasiūlymus balsavo žydų frakcija ir dalis lenkų frakcijos. 1924 m. Panevėžio traktieriai sumokėjo 70 tūkst. mokesčių, […]

Kaip rankų darbas Panevėžio įmonėse buvo keičiamas mechanizuotu? (XX a. 6 deš.)

Sovietų Sąjungoje (į kurios sudėtį įėjo ir Lietuva) buvo skatinama įmonių darbuotojų iniciatyva gamyboje diegiant technines naujoves, taip vadinami racionalizaciniai pasiūlymai. Tokius pasiūlymus pripažindavo ir priimdavo atitinkamų padalinių vadovai. Pasiūlytų ir įdiegtų naujovių autorių nuotraukos kabėdavo įmonių ir įstaigų garbės lentose, jiems būdavo išduodami racionalizacinių pasiūlymų pažymėjimai, mokami atlyginimai, kurių dydis priklausydavo nuo gaunamų rezultatų. […]

Ypatingas būdas darbo našumui kelti sovietmečiu veikusiose įmonėse

Sovietmečiu, kai buvo nesivadovaujama rinkos ekonomikos dėsniais, akivaizdu – buvo sudėtinga tikėtis gerų darbo rezultatų. Svarbiausiu veiksniu materialinių gėrybių gamyboje ir dvasinių gėrybių kūrime buvo sugalvotas „socialistinis lenktyniavimas“. Tai „draugiškas darbo žmonių rungtyniavimas“, turėjęs tikslą gauti kuo geresnių rezultatų, galimybė palyginti savo darbo vaisius, esant vienodoms veiklos sąlygoms. Pirmaujantieji buvo laikomi „darbo pirmūnais“, novatoriais, racionalizatoriais, […]

Sovietmečio gyvenamųjų namų palėpėse – pluoštai valstybinės paskolos obligacijų

Kaip sovietmečiu teigta, milžiniškai ūkinei bei kultūrinei statybai finansuoti reikalingas lėšas valstybė gauna iš socialistinių įmonių ir ūkinių organizacijų sankaupų. Taip pat biudžeto papildomas pajamų šaltinis buvo ir gyventojų lėšos, gaunamos iš valstybinių paskolų. Kaip ir kasmet, siekiant pritraukti gyventojų lėšas grandioziniam penktojo penkmečio planui vystyti 1954 m. Sovietų Sąjungos Ministrų Taryba išleido valstybinę paskolą […]

Plėšinių įsisavinimo vajus Sovietų Sąjungoje

Vadinamosios didžiosios komunizmo statybos Sovietų Sąjungoje buvo laikomos valstybės pasididžiavimu. Objektai glumino milžiniškais užmojais, o „tarybiniai“ žmonės savo valios pastangomis kėsinosi pažaboti net šėlstančią gamtos stichiją. Žinoma, tikroji tokių užmojų kaina buvo kruopščiai slepiama, o plakatuose mirgėjo besišypsančių, vienvaldės komunistų partijos pašauktų „komunizmo statytojų“ veidai. Partija didžiavosi skelbta ideologija, pajėgusia mobilizuoti, išjudinti plačiąsias liaudies mases. […]

Ką sovietmečiu Panevėžyje gamino pramkombinatas ir kooperatinės artelės?

1944–1960 m. gamybinę ir teikiamų paslaugų veiklą mieste vienijo daugiaprofilinės institucijos. Veikė taip vadinamas pramkombinatas bei kooperatinės artelės. Šiaulių srities Panevėžio miesto pramkombinate 1953 m. įvairia veikla užsiėmė šios dirbtuvės: Metalo apdirbimo dirbtuvė gamino ašis vežimams, skardos išdirbinius, remontavo žemės ūkio inventorių bei metalinius gaminius; Medžio apdirbimo dirbtuvė gamino baldus – stalus, kėdes, spintas rūbams, […]

Panevėžio viščiukų perykla

Panevėžio kraštas visoje Lietuvoje garsėjo savo žemės ūkiu. Smulkiųjų gyvulių augintojų draugija įsteigė Viščiukų peryklą. Faktiškai tai buvo paukštininkų draugija. Šią veiklą rėmė ir Žemės ūkio rūmai. Daugiausia paukštynų buvo Panevėžio apskrityje. Jie sudarė apie 20 procentų visų Lietuvos paukštynų. Viščiukų peryklos įsteigimo pradžia laikoma 1933 m. kovo 23 diena. Iš pradžių tai buvo tik […]

Žemės ūkio paroda Panevėžyje 1932 metais

Žemės ūkio parodos Panevėžio mieste buvo populiarios dar nuo carinių laikų. Jos ypač išpopuliarėjo nepriklausomos Lietuvos valstybės metais. Dalis Panevėžio miesto gyventojų laikė naminius gyvulius. Jų laikyti buvo negalima centrinėje miesto dalyje. Tie draudimai įsigaliojo tik 4 dešimtmetyje. Dalis panevėžiečių ūkininkavimą nurodė kaip savo verslą. 1926 m. Panevėžio mieste buvo 120 ūkininkų. Vėliau mieste dar […]

Panevėžio verslininkų sąjunga 1920–1940 metais

Panevėžio verslininkų organizatoriai buvo pirkliai. 1922 m. įsteigta Prano Vanago ir kunigo Jono Karbausko verslininkų sąjunga „Birža“. Iš pradžių jai priklausė 25 asmenys. Vėliau jų skaičius išaugo iki 70. Panevėžyje jie turėjo urmo sandėlį. 1931 m. Kaune įsikūrė Lietuvos pramonininkų ir amatininkų sąjunga. Įsikūrus šiai sąjungai, „Biržos“ nariai įsijungė į jos sudėtį ir sudarė Panevėžio […]

Akcinės bendrovės „Maistas“ Panevėžio fabrikas

Akcinės bendrovės „Maistas“ įsteigimo data yra 1923 m. balandžio 18 d. Steigėjai – broliai Jonas ir Juozas Vailokaičiai. 1930 m. liepos mėnesį Panevėžyje prasidėjo fabriko statybos. Fabrikas dažnai buvo vadinamas Panevėžio skerdykla. Fabriką statė brolių Ilgovskių firma iš Kauno. Statybos vyko pagal geodezijos inžinieriaus M. Ratauto ir inžinieriaus P. Markūno projektą. Pastatyti 2 tvartai bekonams […]

Konservų fabrikas XX a. 5 dešimtmetyje

Panevėžio mieste, Kranto gatvėje, stovi dar cariniais laikais statyti pastatai. Jie mena seną istoriją. Vyresnio amžiaus panevėžiečių akyse šie pastatai asocijuojasi su Konservų fabriku, tačiau cariniais laikais tai nebuvo Konservų fabriko patalpos. Tai buvo valstybės degtinės monopolio Panevėžio pilstykla, kitaip dar vadinama sandėliu. Kranto gatvėje šie pastatai iškilo apie 1880 metus. Tai tipiškas XIX–XX a. […]

Iš sovietinės ideologijos postulatų: „moksleiviai padės kolūkiečiams auginti kukurūzus“

SSRS okupavus Lietuvą (1940) buvo sunaikinta į rinką orientuota Lietuvos žemės ūkio struktūra, pakeista žemėvalda ir pradėta diegti sovietinė žemės ūkio sistema: valstybinė žemės ūkio nuosavybė, sukolektyvintas darbas, komandinis valdymas. XX  a. 6 deš. tuometinis Sovietų Sąjungos vadovas Nikita Chruščiovas ėmėsi reformuoti šalies ekonomiką, ypač žemės ūkį. Pradėjus pašarinių kultūrų reformą ir kukurūzų sodinimo kampaniją, […]

Iš sovietinės visuomenės postulatų: „privatinės nuosavybės neigiama įtaka“

Po Antrojo pasaulinio karo sovietams reokupavus Lietuvą, jos gyvavimą kelis dešimtmečius įtakojo socialistinė ideologija. Skirtingai nei Vakarų Europos ar kitų demokratinių valstybių raidoje, kur vyravo laisvos rinkos ekonomika bei demokratijos plėtra, buvusioje Sovietų sąjungoje buvo keliamas ne mokslinis, o ideologinis uždavinys – diegti į gyvenimą marksizmo-leninizmo idėjas, nepaisant to, kad daugelis jų buvo ne tik […]