Švietimas Panevėžyje 1944–1950 m.

1944 m. liepos mėnesį nacistinės Vokietijos kariuomenė paliko Panevėžį. Į miestą įžengusi sovietų armija užėmė daug pastatų, tarp jų ir mokyklų. 1944 m. rugpjūčio mėnesį Panevėžyje veikė 9 lietuviškos pradinės mokyklos, dešimtojoje mokyta rusų kalba. Tais pačiais metais numatyta mokslo metų pradžios diena – rugsėjo 16-oji. Dauguma pastatų 1944 m. rugpjūčio mėnesį dar buvo užimti […]

Kai „raudonieji kampeliai“ virto sovietiniais Kultūros klubais

Ilgą laiką Lietuvoje šviesuomenę telkiančiais kultūros židiniais buvo dvarai. Sovietmečiu šie kultūros židiniai buvo sunaikinti. Laisvalaikiui – raudonieji kampeliai Sovietinės okupacijos (1940–1941 ir 1944–1990 m.) pirmaisiais dešimtmečiais dirbanti liaudis laisvalaikį galėjo leisti taip vadinamuose „raudonuosiuose kampeliuose“, kurie buvo įkurti kolūkiuose, miesto gamyklose ir fabrikuose. Čia būdavo sovietinių laikraščių, žurnalų, ateistinių knygų, ant sienų kabėdavo sovietinės […]

Švietimas Panevėžyje 1918–1940 m.

Carinės Rusijos valdymo laikais Panevėžio mieste buvo tik kelios pradinės mokyklos, jos veikė nuomojamose patalpose. 1918 m. sausio 1 d. atidaryta pirma pradinė mokykla. Nuo 1919 m. ji veiklą vykdė nuomojamame pastate – B. Kusinskio privačiame mediniame name Šeduvos gatvėje Nr. 26. Mokyklos tuo metu numeruojamos nebuvo. Mokymo įstaigos vedėjo pareigas ėjo Juozas Balčiūnas. Paskatą […]

Suaugusiųjų institutas Panevėžyje 1943 m.

Suaugusiųjų institutai nacių okupacijos metais veikė ne viename Lietuvos mieste, jie laikyti tarpine grandimi tarp specialiųjų vidurinių ir aukštųjų mokyklų. Šie institutai buvo išlaikomi Švietimo valdybos ir Profesinės sąjungos lėšomis, pinigų gauta ir iš surinktų mokesčių už mokslą. Institutų būta dviejų rūšių: „A“ ir „B“ ciklų. Į „A“ ciklų institutus priimti  moksleiviai, pateikę baigtą gimnaziją […]

Kultūra Panevėžyje 1944–1953 m.

1944 metais, sugrįžus Raudonajai armijai, Panevėžyje suformuotas naujas valdžios aparatas – atkurtas Vykdomasis komitetas. Jo žinioje veikė Švietimo ir kultūros skyrius. Jis turėjo organizuoti kultūrinį gyvenimą Panevėžio mieste. Skyriui vadovavo skyriaus vedėjas, taip pat dirbo inspektorius ir vyr. buhalteris. Vedėjui buvo paskirta 900 rublių alga. Skyrius įsikūrė Ramygalos gatvėje. Šioje gatvėje buvo ir Vykdomasis komitetas. […]

Valstybės saugumo ir kriminalinės policijos Panevėžio departamentas 1920–1940 m.

Iki departamento įsteigimo buvo nueitas gana ilgas kelias. Iš pradžių politiniais reikalais rūpinosi Krašto apsaugos ministerija. Joje buvo Žvalgybos skyrius. Kriminalinės policijos įkūrimo data laikoma 1918 m. spalio 27 d. 1919 m. sausio 19 d. Vidaus reikalų ministerijoje paskirtas vadovas tvarkyti kriminalinei sričiai. 1923 m. politinis sekimas perduotas Vidaus reikalų ministerijai. Dar 1920 m. atsirado […]

Keletas štrichų protesto prieš menonitų koledžą tema

Šiandien apie šį Panevėžio istorijoje prieš ketvirtį amžiaus vykusį lemtingą įvykį žinoma nedaug. Ir tai tik iš pasakojimų ir spaudos. Kol su šiuo įvykiu susiję dokumentai išblaškyti po įvairius archyvus ir tyrinėtojų jie nėra surinkti, apžvelkime tai, ką šiuo metu pavyko rasti. Panevėžio tikinčiųjų prašymas miesto merui Stanislovui Mačiuliui Prašymas buvo surašytas 1992 m. sausio […]

Panevėžio prekybos mokykla 1939–1944 m.

Lietuvos Respublikos laikais labai trūko lietuvių prekybininkų. Tas pozicijas tvirtai laikė žydų kilmės prekybininkai. Prekybos mokyklos Lietuvoje, tame tarpe ir Panevėžyje, suvaidino labai svarbų vaidmenį ruošiant prekybininkus Lietuvai. 1939 m. vokiečiai okupavo Klaipėdos kraštą. Įvairios šio krašto mokyklos buvo perkeliamos į kitus Lietuvos miestus. Klaipėdos amatų mokyklą nutarta perkelti į Panevėžį. Turėjo persikelti apie 30 […]

Iš bibliotekos rankraštyno steigimo istorijos

Po nepriklausomybės atkūrimo Panevėžio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos direktoriumi paskirtas Raimundas Voiška 1991 m. bibliotekoje įkūrė Rankraščių sektorių. Iki tol nustatyta tvarka asmenų ir institucijų rankraštinį palikimą galėjo kaupti tik mokslinės Vilniaus universiteto, Mokslų akademijos ir Nacionalinė Martyno Mažvydo bibliotekos. Visa tai žinant, šiandien galima pasakyti, kad įsteigti rankraštyną Panevėžyje buvo itin drąsus žingsnis. Biblioteka […]

Panevėžio miesto savivaldybė 1918–1940 m.

1918 m. Panevėžio mieste šeimininkavo vokiečių valdžios atstovai. Miesto burmistru buvo vokietis Hesse. 1918 m. lapkričio 27 d. Ramygalos gatvėje susirinko virš 25 buvusios Panevėžio miesto dūmos narių ir visuomenės veikėjų. Burmistro pareigas patikėta eiti buvusiam burmistrui Aleksandrui Vitartui. Jam padėti išrinkti keli specialistai, o reikalų vedėju – Vladas Kličmanas. Kitą dieną Aleksandras Vitartas, Pranas […]

Ligonių kasų pastatas

Ligoninių tinklas Panevėžio mieste buvo vystomas gana sėkmingai. Panevėžio apskrities ligoninė buvo viena moderniausių Lietuvoje. Gerą vardą turėjo ir žydų ligoninė. Sėkmingai veikė dar kelios nedidelės ligoninės. Rūpinantis ligonių reikalais daug nuveikė Panevėžio ligonių kasa. Pirmoji Ligonių kasų taryba veikė 1928–1932 metais. 1928 m. rugsėjo 23 d. įvyko pirmieji Ligonių kasų tarybos rinkimai ir pirmasis […]

Kino teatrai Panevėžyje 1918–1940 m.

Kino teatrų istorija Panevėžyje – gana paini. Ypač daug pasikeitimų buvo Lietuvos Respublikos laikais. 1910 m. pirmąjį kino teatrą pavadinimu „Modern“ Panevėžyje įsteigė A. Sondagas. Po Pirmojo pasaulinio karo Panevėžyje veikė kino teatras „Spindulys“. Jis priklausė „Spindulio“ akcinei bendrovei. Yra išlikęs jo 1924 m. planas. Kino teatro adresas tuo metu buvo Vasario 16 g. Nr. […]

Vaikų lopšeliai-darželiai Panevėžyje 1920–1940 m.

Tarpukariu Panevėžyje valstybinių vaikų darželių nebuvo. Jų tinklą koordinavo privačios struktūros. Du vaikų darželius 4 deš. pradžioje Panevėžyje išlaikė Lietuvos vaiko draugijos Panevėžio skyrius. Jos valdybą sudarė Vileišienė, Marcinkevičienė, Jasaitytė, Germanienė. Lietuvos vaiko draugijos Panevėžio skyrius rūpinosi neturtingų vaikų šelpimu. Lietuvos vaiko draugijos Panevėžio skyrius veikė nuo 1931 m. kovo mėn. Šie darželiai buvo skirti […]

Ką laikyti mokyklos istorijos pradžia?

Su šia problema susidūrė kiekviena senesnė mokykla ir ją sprendė įvairiai. Panagrinėkime Panevėžio mokyklų atvejį. Panevėžio kolegija. Įsteigta 2002 metais, sujungus Panevėžio aukštesniąją technikos mokyklą, Panevėžio Andriaus Domaševičiaus aukštesniąją medicinos mokyklą ir Rokiškio aukštesniąją pedagogikos mokyklą. Šių mokyklų bazėje susikūrusi aukštoji neuniversitetinė mokykla savo priešistorę sieja su 1727 m. Panevėžyje įkurta pijorų kolegija. Tokios priešistorės argumentai: […]

Panevėžio bankai 1918–1940 m.

Bankų užuomazgos Panevėžio mieste atsirado XIX a. II p. Apie 1880 m.  įsteigta Povilo Puzino skolinamoji kasa. Ją P. Puzinas įsteigė kartu su Černiausku. Veikė iki XX a. pr. 1881 m. Panevėžio mieste įsteigta Panevėžio tarpusavio kredito draugija. Steigėjai – dvarininkai: Naujamiesčio – Butrimas, Raguvėlės – Komaras, Pajuosčio – Meištavičius. Vėliau prie jos prisidėjo ir […]

Panevėžio lenkų gimnazija

Panevėžio mieste gyveno nemažai lenkų tautybės asmenų. Nemenkas buvo jų indėlis į miesto ekonomiką, švietimą ir kultūrą. Ypač savo vaikų lavinimusi rūpinosi lenkų dvarininkai. Jų rūpesčiu Panevėžyje pastatytas gražus Lenkų gimnazijos pastatas. Lenkų gimnazija veiklą Panevėžyje pradėjo 1919 m. vasario 7 d. Pirmasis direktorius – advokatas Bronislovas Krasovskis. 1929 m. mokykla šventė 10 metų jubiliejų, nors yra […]

Panevėžio 3-oji pradinė mokykla

XX a. 3 deš. pradinis mokslas Lietuvoje ir Panevėžyje tapo vis labiau populiaresnis. 1928 m. Panevėžio mieste, o iki 1931 m. ir visoje Panevėžio apskrityje jis tapo privalomas, tačiau labai trūko gerų mokyklų. Kai kurios mokyklos neturėjo savo patalpų, jas reikėjo nuomotis. Ypač prastose sąlygose dirbo Panevėžio pradžios mokykla Nr. 3. Ji laikinai buvo įsikūrusi Laisvės aikštės pastate Nr. 24. […]

Panevėžio mokytojų seminarija 1944–1952 m.

Mokytojų seminarija Panevėžio mieste turi ilgą istoriją. Savo veiklą pradėjo dar cariniais laikais, sėkmingai veikė nepriklausomos Lietuvos laikais, o nacių okupacijos metais Seminarija nedirbo ir tik 1942 m. Panevėžio gimnazijoje buvo įsteigtos pedagoginės klasės, kuriose rengti būsimieji pedagogai. 1944 m. liepą vokiečiai pasitraukė iš Panevėžio ir vėl buvo galvojama atkurti Mokytojų seminariją. Paruošiamieji darbai vyko […]

Pirmoji lietuviška gimnazija

Dar nėra iki galo tiksliai nustatyta, kuri iš 1915 m. rudenį įsteigtų mokyklų yra pirmoji lietuviška gimnazija. Ilgą laiką tokia mokykla save laikė Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija. Bet 2015 m. pasitinkant pirmosios lietuviškos gimnazijos 100 metų jubiliejų, ja pasiskelbė Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazija, anksčiau save titulavusi tik pirmąja Rytų Lietuvoje. Pagrindą tokiai Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos ambicijai suteikė […]

Švietimas Panevėžyje nacių okupacijos metais

Nepriklausomos Lietuvos laikais pamažu kilo išsilavinimo lygis. 1928 m. Lietuvoje įvestas privalomas pradinis mokslas, vystomas gimnazijų, aukštųjų mokyklų ir kitų mokslo įstaigų tinklas. 1940 m. prasidėjo sovietinė okupacija. Mokyklose panaikintas tikybos dėstymas, įvestos kelios naujos disciplinos: rusų kalba, SSRS istorija ir SSRS konstitucija. Atleidžiami  sovietinei valdžiai netinkami mokytojai, kai kurie atsidūrė sovietiniuose lageriuose ar tremtyje. […]

Panevėžio pirmoji pradinė mokykla

Carinės Rusijos valdymo laikais Panevėžio mieste buvo tik kelios pradinės mokyklos. 1918 m. sausio 1 d. atidaryta pirma pradinė mokykla. Nuo 1919 m. ji buvo įsikūrusi nuomojamose patalpose adresu Šeduvos gatvė Nr. 26, B. Kusinskio privačiame mediniame name. Mokyklų numeracijos tuo metu nebuvo. Vedėjas – Juozas Balčiūnas. Jis buvo baigęs Veiverių mokytojų seminariją. 1919 m. mokykloje mokėsi […]

Panevėžio apygardos teismas

1919 m. sausio 16 d. priimtas laikinasis Lietuvos teismų ir jų darbo sutvarkymo įstatymas. Lietuvoje pradėta kurti teisinė valdžia. Įsteigiamas Vyriausiasis Tribunolas, apygardų teismai, paskiriami taikos teisėjai. Apygardos teismai steigiami buvusiuose gubernijos centruose. Kiekviename mieste ir apskrityje su daugiau kaip 20 000 gyventojų paskirtas taikos teisėjas. Panevėžio mieste juo tapo Pranas Dauguvietis. 1921 m. birželio […]

Panevėžio mažoji kunigų seminarija

1928 m. sausio 3 d. vyskupas Kazimieras Paltarokas parašė raštą švietimo ministrui, kuriame prašyta sudaryti galimybes Panevėžyje įkurti mažąją kunigų seminariją. Rašte remtasi Lietuvos vyriausybės 1927 m. sutartimi su Vatikanu dėl naujų seminarijų Lietuvoje steigimo. Vyskupui K. Paltarokui pažadėta, kad seminarijai bus atiduotos uždaromos mokytojų seminarijos patalpos, bet K. Paltarokui kai kuriais klausimais su Lietuvos valdžia […]

Panevėžio kino teatrai XX a. 5 deš.

Pirmaisiais pokario metais kino teatrai buvo vertinami kaip propagandos priemonė. 1944 m. liepos 22 d. sovietinė armija užėmė Panevėžio miestą. Labai greitai nuspręsta atkurti kino teatrų tinklą. 1944 m. rugpjūčio 1 d. įsteigtas Panevėžio apskrities kinofikacijos skyrius. Respublikinės Kinofikacijos valdybos prie Lietuvos SSR sprendimu viršininku paskiriamas Chmelevskis Ipolitas Ipolitovičius, buhalteriu – Norbertas Liudkevičius. Direktoriui mokama 900 rublių, […]