Aušrininkai Panevėžyje 1918–1940 m.

Aušrininkų – socialdemokratinės pakraipos organizacijos – užuomazgos siekia dar carinius laikus. Tuo metu jie veikė kartu su ateitininkais, bet vėliau abiejų keliai išsiskyrė. Aušrininkai savo istorijos ištakomis laikė „Aušrinės“ laikraščio išleidimą 1910 metais. Panevėžyje aušrininkai minimi jau realinėje mokykloje. Remiantis kai kuriais atsiminimais, aušrininkams priklausė žinomas karininkas Vincas Jonuška. Panevėžyje organizacija savarankišką veiklą pradėjo 1918 […]

Šaulių rėmėjai XII Panevėžio rinktinėje

Siekiant gerinti šaulių organizacijos padėtį buvo reikalingi rėmėjai. Šie šauliams skyrė nuosavų lėšų ir taip prisidėjo prie jų rinktinės veikimo. Tokių rėmėjų Panevėžio rinktinė sulaukdavo jau nuo 1923 metų, bet plačiau paramos tinklas imtas organizuoti tik 1929 metais, kai atsirado asmenų, norėjusių šauliams skirti specialų mokestį. 1927 m. išleistos šaulių rėmėjų taisyklės. Jose numatyta, kad […]

Panevėžio Šv. Zitos draugija

Respublikinė Šv. Zitos draugija įkurta Kaune 1906 metais, o įregistruota tik 1907 metais. Ją įkūrė kunigai P. Dogelis ir J. Jarašiūnas. Šios organizacijos tikslas – propaguoti lietuvybę tarp tarnaičių. Tai buvo tarnaičių ir darbininkių draugija, bet faktiškai daugiau veikė tarp tarnaičių. Panašiu laiku draugija įkurta ir Vilniuje. Keliais metais vėliau tokia draugija atsirado Panevėžyje ir […]

Lietuvos katalikų jaunimo sąjungos „Pavasaris“ Panevėžio regionas 1918–1940 m.

Lietuvos katalikų jaunimo sąjunga „Pavasaris“ turbūt gausiausia jaunimo organizacija Nepriklausomos Lietuvos valstybės metais. Labai aktyviai veikė Panevėžio krašto pavasarininkai. Tai buvo lietuviškumo propaguotojai Panevėžio krašte. Lietuvos katalikų jaunimo sąjunga „Pavasaris“ įsikūrė slapta 1912 metais. Įkūrimo iniciatoriai – ateitininkai ir katalikų mokytojų sąjunga. 1912 m. gegužės mėn. pradėjo eiti žurnalas „Pavasaris“. 1914 m. Kaune vyko pirmoji […]

Pogrindinės antisovietinės organizacijos Panevėžio mieste 1944–1952 m.

Rezistencinis judėjimas Panevėžio mieste ir apskrityje vyko nuo pat 1944 metų. Buvo dvi pagrindinės rezistencinio judėjimo formos: partizaninė kova ir įvairios pogrindinės organizacijos. Partizaninė kova vyko Panevėžio apskrityje, o įvairios pogrindinės organizacijos aktyviai veikė Panevėžio mieste. Keletas pogrindinių organizacijų buvo glaudžiai susiję su partizanais. Jų kovos daugiau vyko kaimo miškingose teritorijoje. Pirmoji žinoma organizacija – „Gedimino […]

Lietuvai pagražinti draugijos Panevėžio skyrius

1921 m. Lietuvoje sudarytas medžių sodinimo komitetas, vadovaujamas profesoriaus Tado Ivanausko. 1921 m. balandžio 23 d. Juozo Tumo-Vaižganto ir Stasio Šilingo iniciatyva įkurta Lietuvai pagražinti draugija. Jos tikslas – saugoti ir globoti gamtos, istorijos ir meno paminklus. 1923 m. ši draugija perėmė medelių sodinimo Lietuvoje programą. 1926 m. įsteigtas Lietuvai pagražinti draugijos ponių komitetas, kuris […]

Karinis rengimas XII šaulių Panevėžio rinktinėje

Nepriklausomybės kovų metu gimusi Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) kėlė sau uždavinį apjungti visus pasiryžusius ginti Lietuvos Laisvę ir Nepriklausomybę. Vieno iš Šaulių sąjungos įkūrėjų Vlado Putvinskio pirmasis priesakas skelbė: „Visur ir visados gink Lietuvos Nepriklausomybę“. Tarpukario Lietuvos visuomenėje buvo formuojama nuomonė, kad Lietuvos kariuomenę sudaro dvi susijusios dalys: reguliarioji kariuomenė ir savanoriškoji kariuomenė – šauliai, […]

Lietuvos Nepriklausomybės paminklui statyti komiteto veikla Panevėžyje

Lietuvos nepriklausomybės paminklui statyti komitetas pirmąkart Panevėžyje įsteigtas 1924 metais. Jo tikslas – pastatyti Nepriklausomybės paminklą Panevėžyje. Šią idėją įgyvendinti patikėta skulptoriui Juozui Zikarui. Sukurtas gipsinis paminklo modelis, kuris buvo eksponuojamas miesto muziejuje. Paminklo statybai buvo renkamos aukos. Ypač tuo reikalu rūpinosi vienas veikliausių Panevėžio kunigų Jonas Karbauskas. 1929 m. kunigui J. Karbauskui mirus, būta […]

Žydų karių, dalyvavusių Nepriklausomybės kovose, sąjungos Panevėžio skyrius

1918–1920 m. Lietuvos nepriklausomybės kovose dalyvavo ir Panevėžyje gyvenę žydai. Dauguma jų turėjo eilinio laipsnį, bet buvo karininkų ir puskarininkių. Pirklius ir prekybininkus atleido nuo karinės tarnybos. Panevėžio žydų kapinėse buvo palaidoti 6 Nepriklausomybės kovose žuvę savanoriai: Michaelis Goldbergas, Bonis Borisas Goldmanas, Šmuila Samuelis Itkinas, Izraelis Levakas, Solomonas Rolas, Elijas Šternas. Kituose šaltiniuose pateikiami duomenys, kad […]

Panevėžio kultūrinis gyvenimas pirmaisiais nepriklausomybės metais

Po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo vykstant laisvės kovoms, Panevėžys iš bolševikų buvo išvaduotas 1919 m. gegužės 19 d. Atkuriant karų sugriautą miesto ūkį, buvo atgaivinamas ir kultūrinis gyvenimas. Visur buvo juntamas didelis dvasinis pakilimas ir noras kurti Lietuvą, inicijuojama nauja lietuviška kultūrinė raiška. Kaip knygoje „Panevėžys kovų už Lietuvos nepriklausomybę laikotarpiu. 1918–1920 m.“ rašė Kęstutis Gudas, […]

Lietuvos kariuomenės kūrėjų-savanorių sąjungos Panevėžio skyrius

Lietuvos kariuomenės savanoriai suvaidino lemiamą vaidmenį ginant Lietuvos valstybę 1918–1920 m. Lietuvos kariuomenės kūrėjų-savanorių sąjungos (toliau – LKKSS) steigimo idėja užsimezgė dar 1925 metais, minint Didžiojo Vilniaus Seimo 20 metų sukaktuves. Pirmieji LKKSS steigimo iniciatoriai buvo šakiečiai, kurie ir nutarė sušaukti visos Lietuvos savanorių suvažiavimą. Pirmasis suvažiavimas įvyko 1926 m. rugsėjo 5 d. Jame dalyvavo […]

„Aido“ draugijos istoriją menančios vietos

1906 m. Panevėžyje įkurta lietuvių dramos, muzikos ir dainos draugija „Aidas“, tuo metu carinės priespaudos metais savo teatrine ir muzikine veikla skleidusi lietuvybę, stiprinusi tautinę savimonę. Veikusi ir po Pirmojo pasaulinio karo atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, „Aido“ draugija suvaidino svarbų vaidmenį Panevėžio visuomeniniame ir kultūriniame gyvenime. Apžvelkime su šios draugijos veikla susijusias vietas. Iki Pirmojo pasaulinio […]

Panevėžio šauliai lenkų fronte 1920 m.

1920 metai  buvo sudėtingi – vis dar vyko kovos dėl Nepriklausomybės įtvirtinimo. Iškilo pavojus iš Lenkijos pusės. 1920 m. rugsėjo 17 d. buvo įsteigtas Lietuvos šaulių sąjungos šaulių fronto štabas, jo viršininku paskirtas Matas Šalčius. Aktyviai į kovą su lenkais įsijungė ir Panevėžio šauliai. 1920 m. Panevėžyje surengtas didelis mitingas, jame dalyvavę šauliai išvyko į […]

Panevėžio mokytojų seminarijos skautai

1922 m. gruodžio mėnesį (kitur nurodoma 1923 m. sausio 15 d.) Panevėžio mokytojų seminarijoje įsikūrė mišri „Vaidoto“ draugovė. Jos globėju buvo seminarijos direktorius Juozas Balčikonis. Draugovės pirmuoju vadu-draugininku tapo A. Lingė. Jis buvo ir steigiamojo susirinkimo iniciatorius. Draugovei išaugus, 1923 m. rugsėjo 4 d. mergaitės atsiskyrė ir įkūrė atskirą „Rūtos“ draugovę. Draugininke išrinkta H. Petkevičiutė. […]

Lietuvos tautinio jaunimo sąjungos „Jaunoji Lietuva“ Panevėžio rajono veikla 1930–1940 m.

Lietuvos tautinio jaunimo sąjungos (toliau – LTJ) Panevėžio rajono skyrius pradėjo formuotis 1926 m. rugsėjo 12 d. Panevėžio valstybinėje gimnazijoje. Ramygaloje kuopelė įsteigta 1927 m. spalio 8 d. Panevėžio mokytojų seminarijoje pirmas ratelis įkurtas 1929 m. kovo 9 d. Organizuojant veiklą Panevėžio mokytojų seminarijoje ypač aktyviai reiškėsi mokytojas Povilas Pakarklis. Pirmasis LTJ ratelis suformuotas iš […]

Vilniaus skautai Panevėžyje 1928 m.

1928 m. Panevėžio skautai sulaukė brangių svečių. Juos aplankė Vilniaus skautai. Vilniuje skautai veikė nuo 1918 m. Juos įkūrė Petras Jurgėla. Tai buvo pirmieji skautai Lietuvoje. Skautai Vilniaus mieste buvo lietuvybės propaguotojai. Jie mielai buvo sutinkami visoje nepriklausomoje Lietuvoje. Kurį laiką Vilniaus skautų veikla buvo nutrūkusi. 1926 m. Vilniuje skautų draugovę atkūrė Pranas Žižmaras. Draugovė […]

Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų draugijos Panevėžio skyrius

1925 m. kovo 15 d. buvo įkurta Karininkų šeimų moterų draugija. Jos tikslas – globoti sergančius karius, invalidus, padėti auklėti karininkų šeimų vaikus. Draugijos narėmis galėjo būti karininkų žmonos ir dukros. 1935 m. draugija pavadinta Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės vardu. Draugija skyrius steigė tuose mietuose, kuriuose buvo dislokuoti kariniai daliniai. Panevėžio skyrius įkurtas 1926 m. birželio 12 […]

Lietuvaičių švietimo draugijos veikla Panevėžyje 1927–1940 m.

Šios draugijos vardu buvo pasivadinusi ir tarpukario Lietuvoje veikė katalikių moterų vienuolija – Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos tarnaičių kongregacija. Iš pradžių jos centras buvo Rokiškyje. Į Panevėžį kongregacijos centriniai namai perkelti 1927 metais. Vienuolės nenešiojo abito ir kitų išorinių ženklų, dėvėjo paprastus tamsius drabužius. Rūpinosi vaikų ir jaunimo religiniu mokymu, krikščioniškos sąžinės ugdymu, sielovadiniu darbu […]

Vilniui vaduoti sąjungos Panevėžio apygarda 1932–1939 m.

Vilniaus netektis buvo skaudus smūgis Lietuvai. Valstybė neteko savo sostinės. Įdėta nemažai pastangų sprendžiant šį klausimą tarptautiniu mastu. Lietuvoje sudarytas Vilniui vaduoti sąjungos centro vykdomasis komitetas, visoje Lietuvoje kūrėsi skyriai. 1932 m. birželio 7 d. Komiteto patvirtinta Vilniui vaduoti sąjungos Panevėžio apygarda. Jos pirmininku tapo pradinių mokyklų inspektorius Aleksandras Plungė, vicepirmininku – pradinės mokyklos vedėjas […]

Panevėžio paštininkų draugija

Atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę kūrėsi pašto įstaigos. Panevėžio mieste paštininkai veiklą pradėjo 1918 metais. Iš pradžių jie dirbo nuomojamose patalpose, o 1920 m. įsikėlė į patalpas Respublikos gatvėje. Tuo metu paštininkai buvo labai aktyvūs ir vaidino didelį vaidmenį miesto gyvenime. Dalis paštininkų nekalbėjo lietuviškai, bet greitai jie tapo tikrais lietuvybės propaguotojais. 1931 m. balandžio 18 d. […]

Prisimenant pirmąją Panevėžio istorikų konferenciją

Šiais laikais konferencijų Panevėžyje rengiama daug ir įvairių. Bet retas kuris žino, kad joms pradžią davė Lietuvos istorijos draugijos Panevėžio skyrius, 1992 m. gruodžio 16 d. surengęs konferenciją „Iš Panevėžio praeities“. Tuo metu artėjo Panevėžio įkūrimo 490-osios metinės. Į Lietuvos istorijos draugijos skyrių susibūrę Panevėžio istorikai dar 1992 m. sausio 28 d. raštu kreipėsi į miesto valdybą, kad […]

Panevėžio žemės ūkio draugija

Panevėžio žemės ūkio draugija įsteigta Panevėžyje carinės Rusijos laikais. Vėliau jos veiklą nutraukė Pirmasis pasaulinis karas. 1921 m. spalio mėnesį įkurta visos Lietuvos žemės ūkio draugija. Tarp steigėjų žinomi Lietuvos politiniai veikėjai – ilgametis premjeras nepriklausomos Lietuvos laikais Juozas Tūbelis, 1918 m. Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras Jonas Vileišis ir kt. Ši draugija turėjo padėti plėtoti žemės […]

Panevėžio moterų šaulių būriai XII rinktinėje

Nuo pat Lietuvos šaulių sąjungos įsikūrimo, jos veikloje aktyviai dalyvavo ir moterys. Jos veikė ir Nepriklausomybės kovų metais. Pirmoji Lietuvos moterų šaulių vadė buvo M. Putvinskaitė-Žmuidzinavičienė. 1927 m. sukurtos moterų šaulių veiklos taisyklės, kurias redagavo plk. Juozas Šarauskas ir Aleksandras Marcinkevičius. Šios taisyklės paskelbtos 1927 m. „Trimito“ 17-ame numeryje. Numatyta, kad šaulių moterų skyriai savo […]

„Šarūno“ jūros skautų draugovė

Panevėžyje pirmieji skautai įsikūrė 1920 metais. Pirmoji draugovė – „Kęstučio“ skautų draugovė, įkurta 1920 m. spalio mėnesį, įkūrėjas – karininkas Vladas Rozmanas. 1924 m. rugsėjo 15 d. prie „Kęstučio“ draugovės įsisteigė vandens skautų skiltis. Jai vadovavo Bronius Mikelevičius (Michelevičius). Panevėžio vandens skautai buvo labai veiklūs. Plaukioti valtimis mokėsi Nevėžio upėje. Jau antrą vasarą po įsteigimo […]