Aušrininkų – socialdemokratinės pakraipos organizacijos – užuomazgos siekia dar carinius laikus. Tuo metu jie veikė kartu su ateitininkais, bet vėliau abiejų keliai išsiskyrė. Aušrininkai savo istorijos ištakomis laikė „Aušrinės“ laikraščio išleidimą 1910 metais. Panevėžyje aušrininkai minimi jau realinėje mokykloje.

Remiantis kai kuriais atsiminimais, aušrininkams priklausė žinomas karininkas Vincas Jonuška. Panevėžyje organizacija savarankišką veiklą pradėjo 1918 metais, jiems vadovavo kairiųjų pažiūrų gimnazistas K. Sitavičius. Iš pradžių narių skaičius buvo nedidelis, bet po truputį augo. Kaizerinės okupacijos metais  pastarieji veikė slapta.

Aušrininkų tikslas buvo auklėti jaunimą „socialistine“ dvasia ir skatinti „socializmo“ idėjas. Panevėžio aušrininkai veikė Panevėžio gimnazijoje, į organizacijos gretas būdavo priimami ne jaunesni nei 15 metų sulaukę nariai. 1919 m. sausį vokiečiai paliko Panevėžio miestą. Kūrėsi nepriklausoma Lietuvos valstybė, karininkas Jonas Variakojis būrė Lietuvos savanorius. Raudonosios armijos įsiveržimo į Panevėžį metu aušrininkų veikla laikyta legalia. Dalis šios organizacijos narių bendradarbiavo su raudonarmiečiais ir tapo komisarais. Keletas tokių: K. Sitavičius, Bistrickas, Petraitis. K. Sitavičius vėliau paskirtas ir švietimo komisaru.

Įtvirtinus lietuvišką valdžią Panevėžio mieste, dalis aušrininkų  nukentėjo – buvo suimti. Dalis kairesnės inteligentijos rėmė aušrininkus. 1920 m. jiems aukojo: daktaras P. Mažylis – 60 auksinų, skyrininkas Vladas Karvelis ir Pranas Žitkus – po 20 auksinų, A. Baniulis – 12 auksinų, A. Tamošaitis – 12 auksinų, A. Petroliūnas, J. Elisonas ir V. Laučkienė – po 10 auksinų, Vytautas Didžiulis – 5 auksinus. Kiti organizacijai skyrė mažesnes sumas.

1920 m. išrinktajam aušrininkų Centro komitetui priklausė Panevėžio berniukų gimnazijos moksleivis P. Paliukas. Jam pavestos sekretoriaus pareigos. Komiteto pirmininku tapo Liudas Serbenta. 1921 m. gruodžio 28–29 d. aušrininkų konferencijoje priimti šios organizacijos įstatai. Panevėžio aušrininkai užsiėmė įvairia veikla: leido laikraštėlį „Laisvės takais“, darbavosi Panevėžio mokytojų seminarijoje. 1922 m. dėl nesutarimų su aukščiausiąja vadovybe, Panevėžio gimnazijoje aušrininkų organizacija iširo. 1925 m. organizacija atkurta. Iš pradžių prie aušrininkų prisijungė 26 asmenys, organizacija įregistruota 1926 m. vasarį. Tais pačiais metais įvyko iškilmingas gegužės pirmosios minėjimas. Tarp aušrininkų būta ir dramos mylėtojų, pastarieji vaidindavo Konstantino Jasiukaičio kūrinį „Alkani žmonės“.

1926 m. liepos 9–11 d. Panevėžyje vyko Rytų aukštaičių rajono aušrininkų suvažiavimas. Pagrindinio panevėžiečių koordinatoriaus pareigos priklausė Broniui Railai. Šis tuo metu mokėsi Panevėžio gimnazijoje, ją baigė 1927 m. Vėliau B. Raila priklausė ir kitoms organizacijoms. Iš esmės, išskyrus gana aktyvius XX a. antrąjį ir trečiąjį dešimtmečius, Panevėžio aušrininkai nebuvo itin veiklūs.

Nuotraukos:
1. Panevėžio gimnazijos aušrininkai.
2. Panevėžio apskrities Kupiškio miesto aušrininkai. Apie 1920 m.

Nuotraukos iš Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinio.

Donatas Pilkauskas
Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnysis muziejininkas

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas