Fabrikų klestėjimo metas pasaulyje – XVIII a. – XX a. pradžia. Nuo XX a. pabaigos – iki XXI a. pradžios jie jau tapo istorija, ženklinančia dviejų praėjusių šimtmečių visuomenės modernizacijos raidą. Lietuvoje pirmieji fabrikai, kuriuose naudotos garo mašinos, atsirado XIX a. viduryje. Jie pamažu išstūmė manufaktūras. Fabrikų atsiradimas reiškė perėjimą nuo rankinės gamybos prie mechanizuotos, […]
Panevėžio istorijos puslapiai
- Asmenybės (58)
- Ekonomika (8)
- Heraldika (3)
- Įvykiai (11)
- Kariuomenė (23)
- Kultūra (24)
- Organizacijos (31)
- Pramonė. Prekyba (42)
- Rekreacinės zonos (6)
- Religija (11)
- Savivalda. Miesto tvarkymas (18)
- Skulptūra (24)
- Socialinis aprūpinimas (2)
- Spauda. Spaustuvės (13)
- Sportas (9)
- Sveikatos apsauga (7)
- Šventės. Renginiai (11)
- Švietimas (40)
- Tautinės mažumos (15)
- Teisinės įstaigos (5)
- Transportas (8)
- Urbanistika (gatvių istorija). Architektūra (114)
- Viešasis maitinimas. Pirtys (4)
- Vietovės. Gamtos objektai (8)
- Žemės ūkis (10)
Pramoninis Panevėžys keičia savo veidą
Pramonės rajonu vadinamos tos miesto dalys, kuriose daugiausia sutelktos pramonės įmonės. Dažniausiai tokia zona yra nutolusi nuo gyvenamųjų rajonų, joje išdėstomos įvairios dirbtuvės, gamyklos, fabrikai ir kitos pramonės įmonės. Anksčiau klestėję, šiandien apleisti ir užmiršti pramoniniai rajonai vėl tampa judrūs ir įdomūs. Kaip ir kitose šalyse, buvę apleisti pramoniniai rajonai šiandien Lietuvoje šiuolaikiškai pritaikomi – […]
Panevėžio prekybos mokykla 1939–1944 metais
1939 m. vokiečiai okupavo Klaipėdos kraštą, todėl įvairios šio krašto mokyklos perkeltos į kitus Lietuvos miestus. Klaipėdos amatų mokyklą nutarta perkelti į Panevėžį. Tačiau vėliau perkeltas tik šios mokyklos prekybinis skyrius. Jis laikinai įkurdintas amatų mokyklos patalpose. 1939 m. balandžio 29 d. švietimo ministro įsakymu naujai steigiamos Panevėžio prekybos mokyklos direktoriumi paskirtas Jonas Masteika. Jis […]
Panevėžys XX a. 4 dešimtmetyje
Panevėžys 4 dešimtmetyje buvo ketvirtas pagal dydį Lietuvos miestas. Gyventojų skaičius jame gana sparčiai augo ir 4 deš. pradžioje mieste gyveno apie 26 tūkst. miestiečių. Gyventojų skaičiaus augimą šiek kiek stabdė emigracija. Mieste daugiausia gyveno lietuviai, apie trečdalį gyventojų sudarė žydai. Panevėžio ribos išsiplėtė prie jo prijungus tuo metu labai apleistą Skaistakalnio parką, kurio tvarkymui […]
Stanislovo Montvilo mielių ir spirito fabrikas
Stanislovo Montvilo mielių ir spirito fabrikas įkurtas 1891 m. Kartais nurodoma ir kita įkūrimo data. Tuo metu tai buvo vienas didžiausių fabrikų Kauno gubernijoje. Fabriko savininkas gyveno savo dvare Troškūnuose. Fabrikui vadovavo samdyti darbuotojai, daugiausia vokiečių tautybės, kurie gana grubiai elgėsi su darbininkais. Fabrikas žaliavų gaudavo iš artimiausių dvarų, o jo produkcija buvo realizuojama visoje […]
Panevėžio miesto pirtis 1918–1940 m.
1918–1940 m. Panevėžio miestas vystėsi gana greitai. Jame buvo daug švietimo įstaigų, kūrėsi naujos pramonės įmonės. Ypač aktyvus šis procesas buvo ketvirtame dešimtmetyje. Atsirado didesnių pramonės įmonių, naujų, gražių pastatų pasistatė švietimo įstaigos. Iš kitų Lietuvos miestų Panevėžys išsiskyrė gera švietimo padėtimi. Panevėžio pramonė gerokai atsiliko nuo panašaus dydžio Šiaulių miesto. Daugiausia mieste buvo lietuvių, […]
Raudonojo kryžiaus ligoninė Panevėžyje
1918 m. gruodžio 29 d. karininkas Jonas Variakojis atvyko į Panevėžį ir ėmė organizuoti savanorius ginti Lietuvą. Vokiečiai, tuo metu jau ketinę pasitraukti iš Panevėžio, 1919 m. sausio pradžioje paliko miestą. Tada į miestą įžengė Raudonoji armija. J. Variakojui su nedideliu savanorių būriu teko trauktis iš miesto Kėdainių link. 1919 m. vasario mėnesį jau vyko […]
Nacionalizuotų namų apgyvendinimo tvarka Panevėžyje 1941 m.
Nuo 1940 m. spalio 31 d. Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje sovietinė valdžia pradėjo nacionalizuoti gyvenamuosius namus, kurių plotas buvo didesnis kaip 220 m2, kituose miestuose ir gyvenvietėse – 170 m2, taip pat namus, turinčius istorinę ar meninę vertę, arba kuriuose veikė valstybės įstaigos, taip pat privačius kino teatrus, viešbučius su daugiau kaip 10 kambarių […]
Jau 65 metus vanduo Panevėžyje tiekiamas centralizuotai
Šiuolaikinis vandentiekis – tai inžinerinių įrenginių sistema, centralizuotai vandeniu aprūpinanti miestą, gyvenvietę ar kokį nors kitą objektą. Ją sudaro vandens ėmimo iš natūralaus vandens šaltinio įrenginys, vandens kokybės gerinimo įranga, siurblinė, vandens laikymo rezervuarai ar bokštai, vamzdynai – vandentiekio tinklas, kuriuo vanduo atiteka. Skiriamas komunalinis (tiekia geriamąjį vandenį) ir pramoninis (tiekia vandenį gamybinėms reikmėms) vandentiekis. […]
Turto nacionalizavimas Panevėžyje 1940–1941 m.
Sovietų Sąjungai 1940 m. okupavus Lietuvą, prasidėjo nacionalizacija – privačios nuosavybės (žemės, fabrikų, bankų, transporto priemonių, gyvenamųjų namų ir kt.) valstybinimas. Nuo 1940 m. spalio 31 d. Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje pradėti nacionalizuoti gyvenamieji namai, kurių plotas buvo didesnis kaip 220 m2, kituose miestuose ir gyvenvietėse – 170 m2, taip pat namai, turintys istorinę […]
Panevėžio valdžios pastangos sustabdyti dizenterijos plitimą
Žmonijos istorijoje būta nemažai baisių infekcinių ligų, kurios nusinešė daug žmonių gyvybių. Išradus atitinkamus skiepus ar vaistus šioms ligoms gydyti, daug kas pasikeitė. XX a. 5 deš. pradžioje kai kuriose Europos šalyse, taip pat ir Lietuvoje ėmė plisti infekcinė liga – dizenterija, kuri buvo ypač pavojinga mažiems vaikams bei pagyvenusiems žmonėms. Ši liga dažniausiai plito […]
Panevėžio miesto valdžios siekis išplėsti valdymo aparatą 1941 m.
1940 m. Sovietų Sąjungai okupavus ir aneksavus Lietuvos valstybę, pradėta griauti jos politinę, socialinę, ūkinę bei kultūrinę sanklodą. Imtos naikinti tautos tradicinės dvasinės vertybės, priverstinai pradėta diegti komunistinę pasaulėžiūrą ir ideologiją. Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo 1940 m. lapkričio 12 d. įsaku pagal Sovietų Sąjungos pavyzdį buvo pertvarkyta vietos valdžia – paleistos savivaldybės, paskirti miestų, […]
Prekyba Panevėžio mieste
Panevėžio miestas savo istoriją skaičiuoja nuo 1503 m., kai Lenkijos karalius ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didysis kunigaikštis Aleksandras žemės plotą, vadinamą sala, tarp Nevėžio ir Lėvens upių išilgai ir skersai tarp Vilkatupio ežero ir Žiurblio pievos su viskuo padovanojo Ramygalos bažnyčiai su sąlyga, kad bus pastatyta bažnyčia (Vilkatupio ežeras – ežerėlis, esantis už Vaivadų prie […]
Pirmieji autobusai Panevėžyje
Panevėžio mieste XX a. 3 dešimtmetyje pirmiausia pradėjo kursuoti tarpmiestiniai autobusai. Pačiame Panevėžyje autobusai minimi tik 1931 m. Mažesni miestai ėmė pavyzdį iš laikinosios sostinės Kauno. 1930 m. lapkričio 11 d. Panevėžio miesto taryba svarstė galimybę įvesti Panevėžio mieste susisiekimą autobusais. Tačiau dėl to protestavo miesto vežėjai. 1931 m. sausio 2 d. miesto valdyba pasirašė […]
Panevėžio spauda
Laikoma, kad spaudos istorija prasidėjo nuo Kristupo Kolumbo laiškų Ispanijos karaliaus iždininkui Sančesui 1493 m. Jis juose rašė apie Amerikos atradimą. Kiti tyrėjai šių laiškų nelaiko laikraščiu. Pagal vieną iš versijų vienas pirmųjų laikraščių Europoje pradėtas spausdinti Vokietijoje 1609 m. Kitas laikraštis Vokietijoje pradėjo eiti 1615 m. Anglijoje pirmas nuolatinis laikraštis ėjo nuo 1622 m., […]
Panevėžys 1960 m.
1960 m. Panevėžys buvo vienas didesnių sovietinės Lietuvos miestų. Mieste autobusai važinėjo keliais maršrutais: pirmas veždavo nuo Geležinkelio stoties iki kolūkio „Vienybė“, antras – nuo Pajuosčio į Linų fabriką, trečias – iš Piniavos iki Veterinarijos ligoninės, ketvirtas – nuo Metereologijos stoties iki hidromelioracijos technikumo, ir penktas – nuo Duonos kombinato iki Linų fabriko. Panevėžio pirma […]
Namas Katedros gatvėje
Įdomi Katedros gatvės istorija. Kelis kartus keitėsi jos pavadinimas: Gegužės 15-osios, Gegužės 1-osios, Katedros gatvė. Jau nepriklausomos Lietuvos valstybės metais jai grąžintas Katedros gatvės vardas. Katedros g. 6 apie 1932–1933 m. vieną gražiausių Panevėžyje mūrinį tinkuotą trijų aukštų namą pasistatė kunigas Antanas Kungis. Kunigas čia negyveno, nuomojo butus, kurių kiekviename aukšte buvo po du. Namas […]
Miesto tvarkymo subtilybės XX a. 4–5 dešimtmečių sandūroje
Tyrinėtojai teigia, jog centralizuotai vandentiekis ir nuotekų šalinimo įrenginiai Panevėžio mieste pradėti įrenginėti tik XX a. 4 dešimtmečio viduryje. Darbai judėjo gana lėtai ir tik retas net turtingesnis miestietis savo bute turėjo patogumus. 1941 m. balandžio 16 d. Panevėžio m. valdžia nagrinėjo miesto tvarkos, švaros ir sanitarijos klausimus. Aptarta, kaip turi būti tvarkomos gatvės, aikštės […]
Kai miestiečiai privalėjo laistyti dulkėtas gatves
1941 m. balandžio 16 d. Panevėžio m. valdžia nagrinėjo miesto tvarkos ir švaros klausimus. Aptarta, kaip turi būti tvarkomos gatvės, aikštės ir šaligatviai, valomi kiemai ir namų stogai, prižiūrimi šuliniai, kaip palaikyti laiptų bei viešo naudojimo įrenginių švarą, taip pat gatvėse, viešuosiuose soduose, kiemuose. Neliko nepastebėti ir miestui ypač aktualūs sanitarijos ir asenizacijos (nuotekų išvežimas, […]
Moteris tarpukariu: idealizuotas motinos paveikslas ir kasdienybė
Lietuvoje imta minėti Motinos diena Motinos diena, oficialiai pradėta minėti nuo 1929 metų. Dar 1928 m. Kaune vykusioje Moterų konferencijoje buvo pasiūlyta pastatyti paminklą lietuvei motinai. Tais pačiais metais motinai buvo skirtas penktasis žurnalo „Moteris“ numeris. Tradicijos pirmąjį gegužės sekmadienį švęsti Motinos dieną iniciatore galime laikyti tuometinę Katalikių moterų draugiją. Jos pastangomis 1929 m. kovo […]
Kada Panevėžyje panaikintas Laisvės aikštėje veikęs turgus?
Miesto turgavietė – tai seniausia prekybos vieta, viešoji erdvė, kur nuo seno galiojo savitos taisyklės, vykdavo įvairios derybos ir sandoriai. Turgaus aikštė visuomet būdavo miesto gyvenimo ašis. Čia suvažiuodavo ūkininkai iš artimesnių ir tolimesnių apylinkių, susitikdavo „miestas ir kaimas“. Iki XX a. 5 deš. Lietuvos ūkininkai turguose savo prekes siūlydavo tiesiai iš vežimų, perpardavinėtojai statydavosi […]
Panevėžio pramonė XX a. penktame dešimtmetyje
1941–1944 m., nacių okupacijos metais, Panevėžio pramonė vystėsi gana lėtai. Stambiausia įmonė buvo „Panevėžio maistas“. 1943 m. gruodžio 15 d. gamykloje dirbo 920 žmonių, iš jų 780 darbininkų. Lyginant su 1941 m. sausio 1 d., skaičius buvo išaugęs. Nacių okupacinė valdžia buvo suinteresuota, kad įmonė veiktų, bet labiausiai „Panevėžio maistas“ ir nukentėjo nuo vokiečių okupantų. […]
Panevėžio apskrities gyventojus sukrėtęs įvykis
Smilgiuose, ramiame provincijos miestelyje, 1936 m. buvo apie 600 gyventojų. Miestelis ir apylinkės garsėjo savo turtingais stambiais ūkiais, vaizdingais gamtovaizdžiais. Smilgių valsčiuje daugiausia buvo 50–70 ha ūkių. 20 ha ūkio savininkai buvo laikomi neturtingais. Ūkininkai turėjo kuliamųjų ir karšiamųjų mašinų, malūnų ir lentpjūvių. 1924 m. miestelyje buvo įkurta nemaža pieninė. Smilgiuose gyvenusios šešios žydų šeimos […]
Pirmi karo mėnesiai Panevėžio mieste ir apskrityje
1939 m. rugsėjį prasidėjo Antrasis pasaulinis karas, pareikalavęs daugiausiai aukų žmonijos istorijoje. Į jį įsitraukė daug pasaulio valstybių. Lietuva bandė laikytis neutraliteto politikos, tačiau 1940 m. rugpjūčio 3 ji tapo SSRS dalimi. 1941 m. birželio 22 d. hitlerinė Vokietija užpuolė Sovietų Sąjungą. Karas atėjo ir į Lietuvos žemę. Jau 1941 m. birželio 22 d. vokiečių […]