Panevėžio istorijos puslapiai

Nacionalizuotų namų apgyvendinimo tvarka Panevėžyje 1941 m.

Nuo 1940 m. spalio 31 d. Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje sovietinė valdžia pradėjo nacionalizuoti gyvenamuosius namus, kurių plotas buvo didesnis kaip 220 m2, kituose miestuose ir gyvenvietėse – 170 m2, taip pat namus, turinčius istorinę ar meninę vertę, arba kuriuose veikė valstybės įstaigos, taip pat privačius kino teatrus, viešbučius su daugiau kaip 10 kambarių […]

Jau 65 metus vanduo Panevėžyje tiekiamas centralizuotai

Šiuolaikinis vandentiekis – tai inžinerinių įrenginių sistema, centralizuotai vandeniu aprūpinanti miestą, gyvenvietę ar kokį nors kitą objektą. Ją sudaro vandens ėmimo iš natūralaus vandens šaltinio įrenginys, vandens kokybės gerinimo įranga, siurblinė, vandens laikymo rezervuarai ar bokštai, vamzdynai – vandentiekio tinklas, kuriuo vanduo atiteka. Skiriamas komunalinis (tiekia geriamąjį vandenį) ir pramoninis (tiekia vandenį gamybinėms reikmėms) vandentiekis. […]

Turto nacionalizavimas Panevėžyje 1940–1941 m.

Sovietų Sąjungai 1940 m. okupavus Lietuvą, prasidėjo nacionalizacija – privačios nuosavybės (žemės, fabrikų, bankų, transporto priemonių, gyvenamųjų namų ir kt.) valstybinimas. Nuo 1940 m. spalio 31 d. Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje pradėti nacionalizuoti gyvenamieji namai, kurių plotas buvo didesnis kaip 220 m2, kituose miestuose ir gyvenvietėse – 170 m2, taip pat namai, turintys istorinę […]

Panevėžio valdžios pastangos sustabdyti dizenterijos plitimą

Žmonijos istorijoje būta nemažai baisių infekcinių ligų, kurios nusinešė daug žmonių gyvybių. Išradus atitinkamus skiepus ar vaistus šioms ligoms gydyti, daug kas pasikeitė. XX a. 5 deš. pradžioje kai kuriose Europos šalyse, taip pat ir Lietuvoje ėmė plisti infekcinė liga – dizenterija, kuri buvo ypač pavojinga mažiems vaikams bei pagyvenusiems žmonėms. Ši liga dažniausiai plito […]

Panevėžio miesto valdžios siekis išplėsti valdymo aparatą 1941 m.

1940 m. Sovietų Sąjungai okupavus ir aneksavus Lietuvos valstybę, pradėta griauti jos politinę, socialinę, ūkinę bei kultūrinę sanklodą. Imtos naikinti tautos tradicinės dvasinės vertybės, priverstinai pradėta diegti komunistinę pasaulėžiūrą ir ideologiją. Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo 1940 m. lapkričio 12 d. įsaku pagal Sovietų Sąjungos pavyzdį buvo pertvarkyta vietos valdžia – paleistos savivaldybės, paskirti miestų, […]

Prekyba Panevėžio mieste

Panevėžio miestas savo istoriją skaičiuoja nuo 1503 m., kai Lenkijos karalius ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didysis kunigaikštis Aleksandras žemės plotą, vadinamą sala, tarp Nevėžio ir Lėvens upių išilgai ir skersai tarp Vilkatupio ežero ir Žiurblio pievos su viskuo padovanojo Ramygalos bažnyčiai su sąlyga, kad bus pastatyta bažnyčia (Vilkatupio ežeras – ežerėlis, esantis už Vaivadų prie […]

Pirmieji autobusai Panevėžyje

Panevėžio mieste XX a. 3 dešimtmetyje pirmiausia pradėjo kursuoti tarpmiestiniai autobusai. Pačiame Panevėžyje autobusai minimi tik 1931 m. Mažesni miestai ėmė pavyzdį iš laikinosios sostinės Kauno. 1930 m. lapkričio 11 d. Panevėžio miesto taryba svarstė galimybę įvesti Panevėžio mieste susisiekimą autobusais. Tačiau dėl to protestavo miesto vežėjai. 1931 m. sausio 2 d. miesto valdyba pasirašė […]

Panevėžio spauda

Laikoma, kad spaudos istorija prasidėjo nuo Kristupo Kolumbo laiškų Ispanijos karaliaus iždininkui Sančesui 1493 m. Jis juose rašė apie Amerikos atradimą. Kiti tyrėjai šių laiškų nelaiko laikraščiu. Pagal vieną iš versijų vienas pirmųjų laikraščių Europoje pradėtas spausdinti Vokietijoje 1609 m. Kitas laikraštis Vokietijoje pradėjo eiti 1615 m. Anglijoje pirmas nuolatinis laikraštis ėjo nuo 1622 m., […]

Panevėžys 1960 m.

1960 m. Panevėžys buvo vienas didesnių sovietinės Lietuvos miestų. Mieste autobusai važinėjo keliais maršrutais: pirmas veždavo nuo Geležinkelio stoties iki kolūkio „Vienybė“, antras – nuo Pajuosčio į Linų fabriką, trečias – iš Piniavos iki Veterinarijos ligoninės, ketvirtas – nuo Metereologijos stoties iki hidromelioracijos technikumo, ir penktas – nuo Duonos kombinato iki Linų fabriko. Panevėžio pirma […]

Namas Katedros gatvėje

Įdomi Katedros gatvės istorija. Kelis kartus keitėsi jos pavadinimas: Gegužės 15-osios, Gegužės 1-osios, Katedros gatvė. Jau nepriklausomos Lietuvos valstybės metais jai grąžintas Katedros gatvės vardas. Katedros g. 6 apie 1932–1933 m. vieną gražiausių Panevėžyje mūrinį tinkuotą trijų aukštų namą pasistatė kunigas Antanas Kungis. Kunigas čia negyveno, nuomojo butus, kurių kiekviename aukšte buvo po du. Namas […]

Miesto tvarkymo subtilybės XX a. 4–5 dešimtmečių sandūroje

Tyrinėtojai teigia, jog centralizuotai vandentiekis ir nuotekų šalinimo įrenginiai Panevėžio mieste pradėti įrenginėti tik XX a. 4 dešimtmečio viduryje. Darbai judėjo gana lėtai ir tik retas net turtingesnis miestietis savo bute turėjo patogumus. 1941 m. balandžio 16 d. Panevėžio m. valdžia nagrinėjo miesto tvarkos, švaros ir sanitarijos klausimus. Aptarta, kaip turi būti tvarkomos gatvės, aikštės […]

Kai miestiečiai privalėjo laistyti dulkėtas gatves

1941 m. balandžio 16 d. Panevėžio m. valdžia nagrinėjo miesto tvarkos ir švaros klausimus. Aptarta, kaip turi būti tvarkomos gatvės, aikštės ir šaligatviai, valomi kiemai ir namų stogai, prižiūrimi šuliniai, kaip palaikyti laiptų bei viešo naudojimo įrenginių švarą, taip pat gatvėse, viešuosiuose soduose, kiemuose. Neliko nepastebėti ir miestui ypač aktualūs sanitarijos ir asenizacijos (nuotekų išvežimas, […]

Moteris tarpukariu: idealizuotas motinos paveikslas ir kasdienybė

Lietuvoje imta minėti Motinos diena Motinos diena, oficialiai pradėta minėti nuo 1929 metų. Dar 1928 m. Kaune vykusioje Moterų konferencijoje buvo pasiūlyta pastatyti paminklą lietuvei motinai. Tais pačiais metais motinai buvo skirtas penktasis žurnalo „Moteris“ numeris. Tradicijos pirmąjį gegužės sekmadienį švęsti Motinos dieną iniciatore galime laikyti tuometinę Katalikių moterų draugiją. Jos pastangomis 1929 m. kovo […]

Kada Panevėžyje panaikintas Laisvės aikštėje veikęs turgus?

Miesto turgavietė – tai seniausia prekybos vieta, viešoji erdvė, kur nuo seno galiojo savitos taisyklės, vykdavo įvairios derybos ir sandoriai. Turgaus aikštė visuomet būdavo miesto gyvenimo ašis. Čia suvažiuodavo ūkininkai iš artimesnių ir tolimesnių apylinkių, susitikdavo „miestas ir kaimas“. Iki XX a. 5 deš. Lietuvos ūkininkai turguose savo prekes siūlydavo tiesiai iš vežimų, perpardavinėtojai statydavosi […]

Panevėžio pramonė XX a. penktame dešimtmetyje

1941–1944 m., nacių okupacijos metais, Panevėžio pramonė vystėsi gana lėtai. Stambiausia įmonė buvo „Panevėžio maistas“. 1943 m. gruodžio 15 d. gamykloje dirbo 920 žmonių, iš jų 780 darbininkų. Lyginant su 1941 m. sausio 1 d., skaičius buvo išaugęs. Nacių okupacinė valdžia buvo suinteresuota, kad įmonė veiktų, bet labiausiai „Panevėžio maistas“ ir nukentėjo nuo vokiečių okupantų. […]

Panevėžio apskrities gyventojus sukrėtęs įvykis

Smilgiuose, ramiame provincijos miestelyje, 1936 m. buvo apie 600 gyventojų. Miestelis ir apylinkės garsėjo savo turtingais stambiais ūkiais, vaizdingais gamtovaizdžiais. Smilgių valsčiuje daugiausia buvo 50–70 ha ūkių. 20 ha ūkio savininkai buvo laikomi neturtingais. Ūkininkai turėjo kuliamųjų ir karšiamųjų mašinų, malūnų ir lentpjūvių. 1924 m. miestelyje buvo įkurta nemaža pieninė. Smilgiuose gyvenusios šešios žydų šeimos […]

Pirmi karo mėnesiai Panevėžio mieste ir apskrityje

1939 m. rugsėjį prasidėjo Antrasis pasaulinis karas, pareikalavęs daugiausiai aukų žmonijos istorijoje. Į jį įsitraukė daug pasaulio valstybių. Lietuva bandė laikytis neutraliteto politikos, tačiau 1940 m. rugpjūčio 3  ji tapo SSRS dalimi. 1941 m. birželio 22 d. hitlerinė Vokietija užpuolė Sovietų Sąjungą. Karas atėjo ir į Lietuvos žemę. Jau 1941 m. birželio 22 d. vokiečių […]

Panevėžio miesto apylinkės ir apygardos teismai

Panevėžio miesto teismų istorija nepriklausomos Lietuvos valstybės metais prasideda 1918 m. gruodžio 10 d., kai buvo įsteigta 1-oji Panevėžio apskrities nuovada. Kiekviename mieste ir apskrityje, kur gyveno daugiau kaip 20 tūkst. gyventojų, paskirtas taikos teisėjas. 1-osios nuovados, kuriai priklausė Panevėžio miestas ir valsčius, Piniavos, Rozalimo, Smilgių, Šeduvos valsčiai, teisėju paskirtas Pranas Dauguvietis, ėjęs pareigas iki […]

Panevėžio apskrities ir miesto policijos vadas Martynas Kregždė

Kuriantis nepriklausomai Lietuvos valstybei, viena svarbesnių valdžios institucijų Panevėžio mieste buvo policija, iš pradžių vadinta milicija. Į ją buvo priimami asmenys, tarnavę armijoje. Milicija siekė įvesti apskrityje ir mieste tvarką bei ramybę. 1918 m. spalio mėnesį Panevėžio miesto ir apskrities milicijos vadu paskirtas Vladas Zalatorius. Ant milicininkų rankovių buvo užrašas „Panevėžio milicija“. 1918 m. gruodžio […]

Prezidento A. Stulginskio vizitas Panevėžyje

Panevėžyje 1918–1940 m. viešėjo visi trys Lietuvos prezidentai. Plačiai to meto spauda rašė apie prezidento Antano Smetonos vizitus Panevėžyje 1927, 1928  ir 1932 m. Su juo viešėjo ir gausi delegacija. A. Smetona lankėsi Panevėžyje ir prieš tapdamas prezidentu, tai buvo rinkiminės kampanijos dalis. Vykdydamas rinkiminę kampaniją Panevėžyje lankėsi ir Kazys Grinius. Aleksandras Stulginskis buvo antrasis […]

Darbo sąlygos ir atlyginimai Panevėžio įmonėse XX a. 4 dešimtmetyje

Panevėžio mieste, 1936 m. duomenimis, buvo 102 įmonės. Panevėžys buvo malūnų miestas, daugumą kurių valdė žydų tautybės asmenys. „Javo“ malūne, 5 aukštų pastate, dirbo 12 žmonių. Darbininkai gaudavo chalatus, malūne buvo pavyzdinga švara. Dulkes siurbė automatiniai siurbliai. Moterys uždirbdavo 2,50 Lt per dieną, meistras gaudavo 250 Lt mėnesinę algą, malūnininkas 350 Lt per mėnesį. E. […]

Dainų švenčių tradicijos Panevėžio krašte 1924–1940 metais

Panevėžio kraštas turi gilias chorinio dainavimo tradicijas. Pirmąją dainų šventę 1924 m. birželio 21 d. Panevėžio valstybinės gimnazijos kieme organizavo chorvedžiai Mykolas Karka, Juozas Rajeckas ir Vladas Paulauskas. Šiame renginyje dalyvavo trys chorai, grojo gimnazijos simfoninis orkestras, diriguojamas Hiršos Ichilčiko. Atlikta 16 dainų. Ypač žiūrovams patiko Vlado Paulausko daina „Žalgirio mūšis“. Nors diena buvo itin […]

Panevėžio apskrities ligoninė ir gydytojai nacių okupacijos metais

1941 m. birželio 27 d. į Panevėžį įžengė nacistinės kariuomenės daliniai. Vienus okupantus pakeitė kiti. Mieste vyko daug permainų, pertvarkymai prasidėjo ir Panevėžio apskrities ligoninėje. Iš pradžių ligoninės vedėju paskirtas Vladas Rumbauskas. 1941 m. rugpjūčio mėnesį jį pakeitė gydytojas Kazys Gudelis. K. Gudelis gimė 1893 m. gruodžio 13 d. netoli Švenčionėlių Vilniaus krašte. Tėvai ūkininkai […]

Panevėžio dailininkas Solomonas Feigenzonas

Panevėžio krašte gyveno nemažai menininkų. Ypač miestą išgarsino skulptoriai Juozas Zikaras ir Bernardas Bučas. Garsus iš Panevėžio krašto kilęs dailininkas Juozas Mackevičius, Lietuvoje ypač vertinami jo kūriniai istorinėmis ir religinėmis temomis. J. Mackevičiaus darbai puošia ir Lietuvos prezidentūrą. Ypač garsi žydų tautybės skulptorė Marija Dilon, gimusi 1858 m. spalio 27 d. Panevėžyje. Jaunystėje ji su […]