Panevėžyje 1918–1940 m. viešėjo visi trys Lietuvos prezidentai. Plačiai to meto spauda rašė apie prezidento Antano Smetonos vizitus Panevėžyje 1927, 1928 ir 1932 m. Su juo viešėjo ir gausi delegacija. A. Smetona lankėsi Panevėžyje ir prieš tapdamas prezidentu, tai buvo rinkiminės kampanijos dalis. Vykdydamas rinkiminę kampaniją Panevėžyje lankėsi ir Kazys Grinius. Aleksandras Stulginskis buvo antrasis […]
Panevėžio istorijos puslapiai
- Asmenybės (52)
- Ekonomika (7)
- Heraldika (3)
- Įvykiai (9)
- Kariuomenė (22)
- Kultūra (21)
- Organizacijos (31)
- Pramonė. Prekyba (36)
- Rekreacinės zonos (6)
- Religija (11)
- Renginiai (9)
- Savivalda. Miesto tvarkymas (12)
- Skulptūra (19)
- Socialinis aprūpinimas (2)
- Spauda. Spaustuvės (12)
- Sportas (9)
- Sveikatos apsauga (5)
- Švietimas (34)
- Tautinės mažumos (14)
- Teisinės įstaigos (3)
- Transportas (6)
- Urbanistika (gatvių istorija). Architektūra (105)
- Viešasis maitinimas. Pirtys (3)
- Vietovės. Gamtos objektai (8)
- Žemės ūkis (10)
Darbo sąlygos ir atlyginimai Panevėžio įmonėse XX a. 4 dešimtmetyje
Panevėžio mieste, 1936 m. duomenimis, buvo 102 įmonės. Panevėžys buvo malūnų miestas, daugumą kurių valdė žydų tautybės asmenys. „Javo“ malūne, 5 aukštų pastate, dirbo 12 žmonių. Darbininkai gaudavo chalatus, malūne buvo pavyzdinga švara. Dulkes siurbė automatiniai siurbliai. Moterys uždirbdavo 2,50 Lt per dieną, meistras gaudavo 250 Lt mėnesinę algą, malūnininkas 350 Lt per mėnesį. E. […]
Dainų švenčių tradicijos Panevėžio krašte 1924–1940 metais
Panevėžio kraštas turi gilias chorinio dainavimo tradicijas. Pirmąją dainų šventę 1924 m. birželio 21 d. Panevėžio valstybinės gimnazijos kieme organizavo chorvedžiai Mykolas Karka, Juozas Rajeckas ir Vladas Paulauskas. Šiame renginyje dalyvavo trys chorai, grojo gimnazijos simfoninis orkestras, diriguojamas Hiršos Ichilčiko. Atlikta 16 dainų. Ypač žiūrovams patiko Vlado Paulausko daina „Žalgirio mūšis“. Nors diena buvo itin […]
Panevėžio apskrities ligoninė ir gydytojai nacių okupacijos metais
1941 m. birželio 27 d. į Panevėžį įžengė nacistinės kariuomenės daliniai. Vienus okupantus pakeitė kiti. Mieste vyko daug permainų, pertvarkymai prasidėjo ir Panevėžio apskrities ligoninėje. Iš pradžių ligoninės vedėju paskirtas Vladas Rumbauskas. 1941 m. rugpjūčio mėnesį jį pakeitė gydytojas Kazys Gudelis. K. Gudelis gimė 1893 m. gruodžio 13 d. netoli Švenčionėlių Vilniaus krašte. Tėvai ūkininkai […]
Panevėžio dailininkas Solomonas Feigenzonas
Panevėžio krašte gyveno nemažai menininkų. Ypač miestą išgarsino skulptoriai Juozas Zikaras ir Bernardas Bučas. Garsus iš Panevėžio krašto kilęs dailininkas Juozas Mackevičius, Lietuvoje ypač vertinami jo kūriniai istorinėmis ir religinėmis temomis. J. Mackevičiaus darbai puošia ir Lietuvos prezidentūrą. Ypač garsi žydų tautybės skulptorė Marija Dilon, gimusi 1858 m. spalio 27 d. Panevėžyje. Jaunystėje ji su […]
Kas jis – Stanislovas Kerbedis, kurio vardu pavadinta gatvė Panevėžyje?
Žymus inžinierius, tiltų ir hidrotechninių įrenginių projektuotojas S. Kerbedis gimė 1810 m. kovo 9 d. Naudvario dvare (tuomet – Naujamiesčio valsčius, Panevėžio apskritis). Šiandien Naudvario dvaro sodyba yra įrašyta į Lietuvos kultūros vertybių registrą ir saugoma valstybės, o viena iš Panevėžio miesto gatvių 1989 m. vasario 13 d. pavadinta Stanislovo Kerbedžio vardu. Gatvė garsaus tiltų […]
Kas jis – Stanislovas Kerbedis, kurio vardu pavadinta gatvė Panevėžyje?
Žymus inžinierius, tiltų ir hidrotechninių įrenginių projektuotojas S. Kerbedis gimė 1810 m. kovo 9 d. Naudvario dvare (tuomet – Naujamiesčio valsčius, Panevėžio apskritis). Šiandien Naudvario dvaro sodyba yra įrašyta į Lietuvos kultūros vertybių registrą ir saugoma valstybės, o viena iš Panevėžio miesto gatvių 1989 m. vasario 13 d. pavadinta Stanislovo Kerbedžio vardu. Gatvė garsaus tiltų […]
Kas jis – Stanislovas Kerbedis, kurio vardu pavadinta gatvė Panevėžyje?
Žymus inžinierius, tiltų ir hidrotechninių įrenginių projektuotojas S. Kerbedis gimė 1810 m. kovo 9 d. Naudvario dvare (tuomet – Naujamiesčio valsčius, Panevėžio apskritis). Šiandien Naudvario dvaro sodyba yra įrašyta į Lietuvos kultūros vertybių registrą ir saugoma valstybės, o viena iš Panevėžio miesto gatvių 1989 m. vasario 13 d. pavadinta Stanislovo Kerbedžio vardu. Gatvė garsaus tiltų […]
Kas jis – Stanislovas Kerbedis, kurio vardu pavadinta gatvė Panevėžyje?
Žymus inžinierius, tiltų ir hidrotechninių įrenginių projektuotojas S. Kerbedis gimė 1810 m. kovo 9 d. Naudvario dvare (tuomet – Naujamiesčio valsčius, Panevėžio apskritis). Šiandien Naudvario dvaro sodyba yra įrašyta į Lietuvos kultūros vertybių registrą ir saugoma valstybės, o viena iš Panevėžio miesto gatvių 1989 m. vasario 13 d. pavadinta Stanislovo Kerbedžio vardu. Gatvė garsaus tiltų […]
Kas jis – Stanislovas Kerbedis, kurio vardu pavadinta gatvė Panevėžyje?
Žymus inžinierius, tiltų ir hidrotechninių įrenginių projektuotojas S. Kerbedis gimė 1810 m. kovo 9 d. Naudvario dvare (tuomet – Naujamiesčio valsčius, Panevėžio apskritis). Šiandien Naudvario dvaro sodyba yra įrašyta į Lietuvos kultūros vertybių registrą ir saugoma valstybės, o viena iš Panevėžio miesto gatvių 1989 m. vasario 13 d. pavadinta Stanislovo Kerbedžio vardu. Gatvė garsaus tiltų […]
Vaclovo Raubos rūbų kirpimo ir siuvimo mokykla
Panevėžyje tarpukariu pramonė nebuvo plačiai išvystyta. Veikė nedidelės gamyklos, vyravo įvairios dirbtuvės, kur dirbdavo dažniausiai iki 20 darbuotojų. Kai kurios dirbtuvės buvo dar mažesnės. Mieste buvo populiarūs amatai. Daugiausia buvo siuvėjų ir batsiuvių. Respublikos laikais daugiausia dirbo siuvėjų. Iš stambesnių įmonių minėtina Tamaros Pileckienės rūbų siuvykla, veikusi Ramygalos gatvėje. Karaimai turėjo savo siuvyklą. Garsi buvo […]
Pranas Vanagas ir jo namas Panevėžyje, P. Puzino gatvėje
Bene žymiausias lietuvių kilmės Panevėžio prekybininkas Pranas Vanagas gimė 1886 m. valstiečių Dominyko ir Elžbietos šeimoje Utenos apskrities Užpalių valsčiaus Vilučių kaime. 1897 m. Pranas baigė Utenos liaudies mokyklą, tačiau toliau mokytis nebuvo lėšų. Tuo metu valstiečiai vertėsi gana sunkiai ir išleisti vaikus į mokslus buvo sudėtinga. P. Vanagas dirbo įvairius ūkio darbus. 1905 m. […]
Medžių sodinimas Panevėžyje
Po Pirmojo pasaulinio karo Lietuva sunkiai stojosi ant kojų. Siautė įvairios epidemijos, daug pastatų buvo sugriauta, neliko medžių ir gėlynų. 1921 m. sudarytas medžių sodinimo komitetas, vadovaujamas profesoriaus Tado Ivanausko. 1921 m. balandžio 23 d. Juozo Tumo-Vaižganto ir Stasio Šilingo iniciatyva įkurta Lietuvai pagražinti draugija, turėjusi saugoti ir globoti gamtos, istorijos ir meno paminklus. 1923 […]
Sporto klubas „Maistas“ Panevėžyje
1918 m. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, pirmiausia reikėjo ją apginti. Nepriklausomybės kovos tęsėsi iki 1920 m. pabaigos, o joms pasibaigus reikėjo rūpintis švietimu, sveikatos apsauga, daug dėmesio teko skirti policijai. Netrukus Lietuvoje atsirado sporto entuziastų. Sportą propagavo JAV lietuviai, ypač daug prisidėjo garsusis lakūnas Steponas Darius. Dar 1920 m. Panevėžyje įkurta pirmoji sporto draugija „Sveikata“. Žydai […]
Vitalijus Gusevas ir jo klinika Panevėžyje
1917 m. spalį (senuoju stiliumi) carinėje Rusijoje įvyko perversmas, po kurio į valdžią atėjo bolševikai. Šalyje prasidėjo savivalė. Gatvėmis važinėjo ginkluoti kareiviai ir šaudė į gyventojus, kilo suirutė. Nepasitenkinimui bolševikine tvarka peraugus į pasipriešinimą, prasidėjo pilietinis karas. Šalyje pradėjo trūkti produktų, gyventojai buvo suiminėjami, vyko įvairios represijos, todėl nemažai žmonių nusprendė išvykti iš Rusijos. Taip […]
Visuomenės modernėjimo ženklai tarpukario Panevėžyje (IV)
Vienas iš šaltinių, atskleidžiančių modernėjančios tarpukario Lietuvos visuomenės gyvenimą, mažai pažįstamus jos savitus bruožus, gali būti ir reklaminiai skelbimai tuometinėje spaudoje. Nedidelėje brošiūrėlėje „Panevėžio informacinis kalendorius su radijo stočių lentele 1940 metams“, išleistoje Panevėžyje 1940 m., reklaminių skelbimų gausu. Jie atspindi to meto panevėžiečių gyvenimo būdą, poreikius: kaip buvo plėtojami verslai, kokia gausi buvo vietinės […]
Visuomenės modernėjimo ženklai tarpukario Panevėžyje (III)
Vienas iš šaltinių, atskleidžiančių modernėjusios tarpukario Lietuvos visuomenės gyvenimą, mažai žinomus jos savitus bruožus, gali būti ir reklaminiai skelbimai tuometinėje spaudoje. Nedidelėje brošiūrėlėje „Panevėžio informacinis kalendorius su radijo stočių lentele 1940 metams“, išleistoje Panevėžyje 1940 m., reklaminių skelbimų gausu. Jie atspindi to meto panevėžiečių gyvenimo būdą, poreikius: kaip buvo plėtojami verslai, kokia gausi buvo vietinės […]
Visuomenės modernėjimo ženklai tarpukario Panevėžyje (II)
Tarpukariu savo valstybę atkūrusi Lietuva sugebėjo šalies ūkį iš gilaus šimtmečius trukusio atsilikimo vos tik per vienos kartos gyvenimą pakelti į kone europinį lygmenį. Buvo įrodyta, kad Lietuvos ekonomika gali sėkmingai funkcionuoti bei sparčiai kilti ir be sąsajų su Rusijos rinka bei jos žaliavomis. Pradėjus naudoti elektros motorus, visiškai pasikeitė fabrikų ir gamyklų cechai. Vienas […]
Visuomenės modernėjimo ženklai tarpukario Panevėžyje (I)
Vienas iš šaltinių, atskleidžiančių tarpukario Lietuvos modernėjančios visuomenės savitumą bei mažai žinomus jos bruožus, gali būti ir reklama, skelbta tuometinėje spaudoje. Panevėžio kraštotyros muziejaus Knygų rinkinyje saugomoje 1940 m. Panevėžyje išleistoje brošiūroje „Panevėžio informacinis kalendorius su radijo stočių lentele 1940 metams“ galima rasti nemažai reklaminių skelbimų. Štai Panevėžyje, Agronomijos (dab. – Marijonų) gatvėje 3A veikusio […]
Savanorių aikštės istorija
Įdomi dabartinės Savanorių aikštės ir jos prieigų Panevėžyje istorija. Ją galima padalinti į keletą ryškesnių aikštės gyvavimo etapų. Carinės Rusijos okupacijos metais ši vietovė buvo vadinama Slabotke, čia stovėjo daug skurdžių medinių namelių. Per Pirmąjį pasaulinį karą beveik visas kvartalas sudegė. Tarpukariu Slabodke vadinta miesto dalis buvo tvarkoma, pastatyta naujų pastatų. Dabartinės Savanorių aikštės vietoje […]
Šermukšnių gatvė
1933 m. sausio 31 d. Panevėžio miesto tarybos protokolu buvo naujai suprojektuota gatvė nuo Piniavos gatvės iki J. Zanevičiaus žemės, pavadinta Šermukšnių gatve. Dar 1931 m. J. Zanevičius gavo leidimą statyti vaisvynių dirbtuvę šioje gatvėje. Jis čia valdė nemažai žemės, kurioje buvo ir sodas. J. Zanevičiaus vyno dirbtuvė Šermukšnių g. 3 vėliau išgarsėjo visame mieste. […]
Gaisras Panevėžio apskrities ligoninėje
Panevėžio mieste ligoninių tinklas susiformavo jau Respublikos laikais. Mieste veikė ambulatorija, žydų ligoninė, privačios nedidelės klinikos. Iš jų garsiausia buvo Vitalijaus Gusevo klinika P. Puzino gatvėje. V. Gusevas pirmasis Lietuvoje atliko širdies operaciją. Pirmoji buvo nesėkminga, o antroji pavyko. Garsėjo mieste ir žydų ligoninė, joje dirbo geri gydytojai. Stambiausia buvo Panevėžio apskrities ligoninė. Panevėžio apskritis, […]
Panevėžio žydų gimnazija Elektros gatvėje 1920–1940 m.
1923 m. surašymo duomenimis daugiau nei trečdalį Panevėžio miesto gyventojų sudarė žydai. Mieste gyveno 10 236 lietuviai (53,87 proc.), 6 895 žydai (36,03 proc.), 976 lenkai (5,14 proc.), 63 rusai (3,33 proc.), 110 karaimų (0,57 proc.), 109 vokiečiai (0,57 proc.), 50 latvių (0,26 proc.), 30 baltgudžių (0,16 proc.). Be to, Panevėžyje buvo įsikūrę 2 estai, […]
Akcinės bendrovės „Maistas“ fabrikas Panevėžyje
Akcinės bendrovės „Maistas“ Panevėžio fabrikas Respublikos laikais tapo stambiausia miesto įmone. Čia dirbo daugiausia miestiečių. Fabriką brolių Dovydo ir Gedalio Ilgovskių firma iš Kauno pradėjo statyti 1930 m. liepos mėnesį. Tai buvo viena garsiausių statybos firmų Lietuvoje. Fabriko pastatą projektavo geodezijos inžinierius Medardas Ratautas ir inžinierius Pranas Markūnas. Buvo pastatyti 2 tvartai bekonams. Fabrikas veiklą […]