![Panevėžiečiai moksleiviai skautai Kristaus Karaliaus katedros kapinėse tvarko Lietuvos nepriklausomybės kovų savanorių kapus ir jų atminimui skirtą paminklą. Panevėžys. [1935 m.]. PAVB, Povilo Dauko skaitmeninis archyvas](https://paneveziokrastas.pavb.lt/wp-content/uploads/2026/05/Skautai-Kristaus-Karaliaus-katedros-kapinese.jpg)
Objekto panaudojimo teisės: InC-EDU
Kiekviena tauta stengiasi pagerbti ir įamžinti savo didvyrius. Lietuvos nepriklausomybės kovos pareikalavo tūkstančių Lietuvos piliečių aukų, o Kultūros paveldo departamento duomenimis, Lietuvoje šiandien yra išlikę tik kiek daugiau nei 2000 Lietuvos karių savanorių kapų.
Pristatome 1935 metų fotografiją – gražų ir įkvepiantį tarpukario tradicijų pavyzdį. Nuotraukoje užfiksuoti panevėžiečiai moksleiviai skautai, Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros kapinėse tvarkantys Lietuvos nepriklausomybės gynėjų kapus ir jų atminimui skirtą paminklą. To meto spaudoje džiaugiamasi moksleivių pagalba, pabrėžiant, kad „šis menkas darbas turi be galo didelės auklėjamosios reikšmės – mokiniai pratinasi gerbti žuvusiųjų atminimą ir išreiškia nors menką padėką tiems, kurie iškovojo Lietuvai nepriklausomybę“.
Pirmaisiais valstybės gyvavimo metais, iki 1927 m., nepriklausomybės kovų karių laidojimo vietomis rūpinosi tik pavieniai entuziastai, o viešojoje erdvėje buvo nuogąstaujama, kad šis klausimas – „užmirštas, bet kartu labai pribrendęs reikalas“, tad visuomenė buvo nuolat kviečiama nelikti abejinga žuvusių „dėl Lietuvos“ kapams. Padėtis pasikeitė, kai 1927 m. buvo įkurta Žuvusiųjų ir mirusiųjų karių kapams tvarkyti komisija. Tai buvo pirmoji institucija, kuri valstybiniu lygiu ėmėsi sistemingai registruoti, prižiūrėti ir suvienodinti karių laidojimo vietas. Komisija nustatė vieningus kapų tvarkymo standartus, patvirtino tipinį Lietuvos kario betoninio antkapinio kryželio projektą (aut. skulpt. Antanas Aleksandravičius, patobulino dail. Adomas Varnas). Valstybė iki pat 1940 m. finansavo masinį jų statymą visoje Lietuvoje. Darbai, prasidėję karių kapinėse Kaune, vėliau išsiplėtė į visus šalies regionus.
Panevėžiečiai taip pat neliko nuošalyje. Kristaus Karaliaus katedros kapinėse, kur palaidota virš 200 gynėjų, daugiausia Panevėžio Mindaugo bataliono, vėliau – pulko, savanorių, 1930 m. rugsėjo 21 d. buvo iškilmingai atidengtas skulptoriaus Juozo Zikaro 1929 m. suprojektuotas paminklas, išsiskiriantis įdomia kompozicija – primenantis mišių aukojimo stalą, ant kurio iškilmingomis progomis vėliau iš tiesų būdavo laikomos Šv. Mišios. 1930 m. rugsėjo 23 d. „Panevėžio balse“ rašoma: „Panevėžys Lietuvos karo istorijoj ne kartą yra pažymėtas, nes tai vieta, kurioje daug kraujo pralieta už Lietuvos laisvę, kurioje išbandytos Lietuvos karių jėgos ir drąsa. Eilė kryžių Panevėžio kapuose liudija apie kruvinuosius Lietuvos laikus ir primena mums tuos karžygius, kurių gyvybė užgeso ant Tėvynės aukuro. Jų Tėvynė, o ypač mes, panevėžiečiai, niekada neužmiršime!“
Sovietmečiu paminklas buvo nugriautas. 1992 m. Panevėžio miesto savivaldybės iniciatyva paminklas atstatytas (projekto autorius – architektas G. Diržys), sutvarkyti sunykę kryželiai. Paminklas stovi kapinių teritorijoje, įtrauktoje į Kultūros vertybių registrą.
![Panevėžio mokytojų seminarijos absolventų ir pedagogų susitikimas. Grupė seminarijos absolventų su buvusiu seminarijos direktoriumi, lietuvių kalbos ir metodikos dėstytoju Juozu Balčikoniu. Iš kairės: Elena Jacevičaitė, ?, Julija Žukauskaitė, Elena Markevičiūtė, Elzė Plungaitė-Eidukienė, Vytautas Aglinskas, Juozas Balčikonis, Stanislovas Kaušakys, Bronius Antanaitis (?), ?, ?, Jonas Valiukonis, Titas Kalvelis, Povilas Stašys. [Panevėžys. 1930 m.]. PAVB, Pavienių rankraščių fondas F8](https://paneveziokrastas.pavb.lt/wp-content/uploads/2026/02/Panevezio-mokytoju-seminarijos-absolventu-ir-pedagogu-susitikimas-scaled-e1771941098972.jpg)
