„Sporūta“ (sporto rūmų talka) – kūno kultūros ir sporto plėtojimo sąjūdis Lietuvoje. Šią tautinę kūno kultūros sistemą 1932 m. sukūrė Kūno kultūros rūmų (KKR) direktorius Antanas Jurgelionis. Tikslas – įtraukti į nuolatines kūno kultūros pratybas kuo daugiau jaunimo. Sąjūdžio „Sporūta“ šūkis: per sportą, darbą, gimtosios žemės meilę kurti tautai laimingą ateitį!

„Sporūtos“ programai įgyvendinti KKR įkūrė įvairias sporto sąjungas, apskričių miestuose – „Sporūtos“ komitetus, o valsčiuose – komisijas. Tikslui įgyvendinti buvo reikalingi kvalifikuoti specialistai.

1933 m. liepos 10 – rugpjūčio 10 dienomis Juodkrantėje buvo suorganizuota pirmoji „Sporūtos“ stovykla. „Į stovyklą-kursus priimta 238 vyrai ir 82 moterys, viso 320 asmenų. Dėl vietos stokos atmesta daugiau kaip 100 prašymų“. (Iš: Kūno kultūra ir sveikata, 1933, nr. 27). Kursų programą sudarė pagrindinė mankšta, individuali mankšta, rikiuotė, plaukimas, „Sporūtos“ žaidimai, meniški judesiai, pirmoji pagalba ir higiena, jojimo sportas. Baigusieji kursus gavo pažymėjimus ir įgijo „Sporūtos“ instruktoriaus vardą bei teises.

To meto Lietuvos ir net užsienio spauda aprašė „Sporūtos“ stovyklos gyvenimo įvykius. 1933 m. žurnalo „Fiziškas auklėjimas“ 3–4-ame numeryje rašoma, kad „netoli Juodkrantės kaimo įsikuria Sporūtos darbo stovykla. Tai ištisas palapinių miestas su savo valdžia, įstatymais, įstaigomis, paštu, prekyba, apsauga, savo spauda ir gyventojais. <…> tai iš visos Lietuvos susirinkę sporūtininkai mokytojai (-os), kurie čia atlieka stažą ir praktiką, kad gautų Sporūtos instruktoriaus vardą ir teises. Jų daugiau kaip 300. Suskirstyti į atskiras grupes, skyrius, palapines. Jie tokiose sąlygose gyvena visą mėnesį <…>. Kiekvieną dieną jie intensingai dirba: įvairios mankštos, pratimai, paskaitos, uždaviniai… Šventadieniais meldžiasi, daro iškylas, ekskursijas, kad geriau pažintų Neringą ir jos gyventojus.

Nepamiršta atskirtos salos gyventojų ir mūsų vyriausybė. Apsilanko pats Tautos Vadas ir Ministeris Pirmininkas. Atvyksta ekskursijos iš Didžiosios ir Mažosios Lietuvos, o taip pat gausiai lankosi svečiai net iš Vokietijos, Šveicarijos, vienas kitas iš Anglijos ir kitur. <…> Gražiai išpuoštas ir pavyzdingai tvarkomas tik vienam mėnesiui įkurtas miestas visus ypatingai stebina“. „Sporūtos“ sąjūdis turėjo didelę reikšmę kūno kultūros, sporto raidai ir rengiant Valstybinį kūno kultūros ženklo (VKKŽ) statutą (1936), kurio tikslas – įtraukti jaunimą į kūno kultūros darbą ir skatinti jį visapusiškai lavintis.