Čia lankėsi ir Gabrielė Petkevičaitė-Bitė…

Dvarininkės Konstancijos Bagdonavičienės (vėliau – prekybininko Šmuelio Šapiro) namas-vila Rozalimo (Pakruojo r.) miestelyje. XX a. 4 deš. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, Povilo Šidlausko fondas F177

Objekto panaudojimo teisės: InC-EDU

Dvarininkės Konstancijos Bagdonavičienės (vėliau – prekybininko Šmuelio Šapiro) namas-vila Rozalimo (Pakruojo r.) miestelyje. XX a. 4 deš. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, Povilo Šidlausko fondas F177

Pristatome Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos kunigo Povilo Šidlausko fonde (F177) saugomą fotografiją. Šį savitos architektūros namą-vilą Rozalimo (Pakruojo r.) miestelyje, prie pat pušyno ir kapinių apie 1914–1917 m. pasistatė Padubysio ir Jamantonių dvarus valdžiusi ir šį turtą podukroms padalijusi dvarininkė Konstancija Bagdonavičienė. 1930 m. šį namą įsigijo vietos žydas prekybininkas Šmuelis Šapiro.

Bibliotekos bendruomenei Rozalimas bei jo apylinkės ypatingi tuo, kad yra susiję su rašytojos, publicistės, visuomenės veikėjos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės gyvenimu ir veikla. Rozalime G. Petkevičaitė-Bitė turėjo artimą bičiulę, jau minėtą dvarininkę K. Bagdonavičienę, kuri pasižymėjo kur kas platesniu akiračiu nei kiti provincijos dvarininkai, puikiai orientavosi politikoje, domėjosi istorija, literatūra, buvo pramokusi lietuvių kalbos.

G. Petkevičaitės-Bitės „Karo meto dienoraštyje“ ne kartą minima malonioji „kaimynė politikė K. B.“. Iš „Karo meto dienoraščio“ sužinome, kad G. Petkevičaitė-Bitė ne kartą lankėsi pas K. Bagdonavičienę, o karo metais (1917) kurį laiką net gyveno šiame nuotraukoje užfiksuotame name-viloje.

Teko man ilgėliau paviešėti pas kaimynę politikę [Konstanciją Bagdonavičienę], jos tikrai gražiai sutvarkytame vienkiemėly [Rozalime]. Patyriau jos man gerą širdį. Kaip įmanydama stengiasi ji mano „melancholiją“ (tokį vardą mano nerimui ji davė) išblaškyti: tai ji atvažiuoja manęs lankyti, tai mane pas save nusigabena. Esu labai dėkinga už jos pastangas… (Karo meto dienoraštis. T. 2, p. 189)

Turiu šiai dvarininkei už jos gerą parodytą man širdį būti dėkinga, esu dėkinga ir būsiu. <…> Ta geroji yra nusistačiusi, jei jau nenuraminti manęs, nepagydyti, tai bent palengvinti man gyventi dabartinio laiko baisumą ir nejaukumą. <…> Tai veik ištisą mėnesį pagyvenau kaip kokioje sanatorijoje prižiūrima, linksminama, raminama…  <…> Geroji kaimynė savo knygyne rado dar didžiojo Tolstojaus „Voina į mir“ („Karas ir taika“) ir „Anna Karenina“. Lapą po lapo gėrėdamasi ir brangindama skaitau dabar tuos veikalus… (Karo meto dienoraštis. T. 2, p. 205–207)

Apsilankyti Rozalime G. Petkevičaitę-Bitę traukė dar ir todėl, kad prie pat K. Bagdonavičienės namo esančiose miestelio kapinėse palaidota rašytojos motina Malvina Chodakauskaitė-Petkevičienė, seneliai Marija ir Kazimieras Chodakauskai bei kiti artimieji.

Tarpukario Lietuvoje suklestėjusi sveikatinimosi mada neaplenkė ir Rozalimo – dėl vaizdingų vietovių ir pušyno čia atvykdavo poilsiautojai. Pušų apsuptyje stovintis namas-vila buvo populiarus tarp vasarotojų ir teikė ekonominę naudą šią vilą 1930 m. įsigijusiai Š. Šapiro šeimai. Viloje ne kartą ilsėjosi ir buvęs šios fotografijos savininkas, ilgametis Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros klebonas kunigas Povilas Šidlauskas.

Dabar šiame name, vietos gyventojų vadinamame „šapiryne“, įsikūrę Rozalimo miestelio bendruomenės namai.