Pristatome fotografiją iš Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje saugomo Rapolo Grigulevičiaus fondo F79, kurioje įamžintas žymus karaimų poetas Šelumielis Lopato (1904–1923). Šiais metais minime poeto 120-ąsias gimimo metines.

Šelumielis Lopato gimė 1904 m. gegužės 14 d. Trakuose, Izaijaus (Jašajahu) Lopato, neturtingo batsiuvio, atvykusio iš Panevėžio į Trakus, šeimoje. 1915 m. Š. Lopato baigė Trakų pradinę mokyklą. 1915–1916 m. mokėsi Jekaterinos II vardo I vyrų gimnazijoje Petrograde. 1916–1920 m. studijavo Aleksandrovo dvasinėje seminarijoje Eupatorijoje (Krymo regionas). 1920 m. grįžo į Lietuvą, apsigyveno Panevėžyje. Š. Lopato buvo vienas iš karaimų tautinės organizacijos „Onarmach“ įkūrėjų, rengė mėgėjų spektaklius, ėmėsi steigti karaimų biblioteką-skaityklą „Karaj Bitikligi“. 1921–1922 m. Š. Lopato dirbo raštininku intendantūroje Pasvalyje. 1923 m. Panevėžio miškų technikos mokykloje baigė miškų technikų kursus ir buvo paskirtas Naujamiesčio miškų urėdo pavaduotoju. 1923 m. rugsėjo 20 d. Š. Lopato nužudytas brakonierių. Palaidotas Naujamiesčio (Panevėžio r.) karaimų kapinėse.

Š. Lopato poezija melodinga, brandi, aukštinamos dvasinės vertybės. Žinoma, kad Š. Lopato sukūrė ir pjesių, tačiau jų tekstų nėra išlikę. Š. Lopato kūryba skelbta karaimų kalba ėjusiuose žurnaluose „Karaj avazy“ (Luckas) ir „Onarmach“ (Panevėžys), lenkų kalba leistame žurnale „Myśl karaimska“ (Vilnius). Eilėraščiai išspausdinti karaimų poezijos rinktinėje „Karaimų dainos“ („Karaj jyrlary“, 1989), su vertimais į lietuvių kalbą – rinktinėje „Į Trakus paukščiu plasnosiu“ („Čypčychlej učma Trochka“, 1997).

Troškimai

Šelumielis Lopato (vert. Judita Vaičiūnaitė)

Protingam būt iš prigimties,
Darbams didingiems pasišvęst
Ir ilgai atminčiai kitiems
Palikti pėdas po savęs. 

Su išmintingu prieky žengt,
Iškilti už kitus aukščiau,
Tamsoj švytėti vis skaisčiau
Ir melo visados išvengt.
Laisvai sau siekti tos šviesos
Ir mylimam būt pas savus,
Šalia savų vardan tiesos
Apginti kardu valdovus.
Visus apakinti protu,
Vienybėje gyvent kartu,
Kad būtų dienos su svaja –
Tokie troškimai širdyje.

1920 m.