Panevėžyje nuo seno veikė viešosios pirtys, kuriose miestiečiai galėjo praustis. Dar 1936 m. miesto valdžia, sudarydama ateinančių metų planus paminėjo, kad miestui labai reikia naujos pirties, nes senoji, pastatyta prieš 100 metų, jau netinkama naudoti. Ji nebeatitiko higienos reikalavimų, net manyta, kad dėl šios pirties mieste plinta ligos. Sanitarijos specialistai jau seniai siūlė senąją pirtį […]
Panevėžio istorijos puslapiai
- Asmenybės (51)
- Ekonomika (5)
- Heraldika (3)
- Įvykiai (9)
- Kariuomenė (22)
- Kultūra (21)
- Organizacijos (31)
- Pramonė. Prekyba (35)
- Rekreacinės zonos (6)
- Religija (11)
- Renginiai (9)
- Savivalda. Miesto tvarkymas (12)
- Skulptūra (19)
- Socialinis aprūpinimas (2)
- Spauda. Spaustuvės (12)
- Sportas (9)
- Sveikatos apsauga (5)
- Švietimas (34)
- Tautinės mažumos (14)
- Teisinės įstaigos (3)
- Transportas (6)
- Urbanistika (gatvių istorija). Architektūra (105)
- Viešasis maitinimas. Pirtys (3)
- Vietovės. Gamtos objektai (8)
- Žemės ūkis (10)
Restoranai, barai, kavinės Panevėžyje 1920–1940 metais
Respublikos laikais buvo populiarus posakis, kas ugnyje nesudega. Omenyje turėti restoranai. 1925 m. miesto taryba svarstė klausimą dėl blaivybės mieste. Nuspręsta iš 20 aludžių palikti 15. 1926 m. net siūlyta pravesti visuotinį gyventojų balsavimą dėl blaivybės mieste. Prieš tuos pasiūlymus balsavo žydų frakcija ir dalis lenkų frakcijos. 1924 m. Panevėžio traktieriai sumokėjo 70 tūkst. mokesčių, […]
„Žalioji“ – pirmoji vieša maitinimo įstaiga Panevėžyje, sovietmečiu lankytojams pasiūliusi dar neregėtą patiekalą – picą
1967 m. Panevėžyje veikė 57 visuomeninio maitinimo įmonės – valgyklos, kavinės, bufetai o jose dirbo 664 darbuotojai. Įmonių darbą centralizuotai koordinavo Panevėžio prekybos valdybos ir visuomeninio maitinimo kontora. Maistą maitinimo įstaigoms centralizuotai tiekdavo produktų bei pusfabrikačių gamintojai: Mėsos kombinatas, Žuvies realizavimo bazė, alaus darykla „Kalnapilis“ ir kt. Miestui augant didėjo visuomeninio maitinimo įstaigų poreikis. Atsakingi […]