Tuomet 1988 m. spalio 21-osios penktadienio vakarą aikštėje prie Dramos teatro susirinko tūkstančiai panevėžiečių. Sovietmetyje Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės simbolis Trispalvė buvo uždrausta, o ją slapta iškėlusieji persekiojami ir griežtai baudžiami. Viešai suplevėsuoti ji galėjo tik prasidėjus Lietuvos atgimimui. Sąjūdžiui reikalaujant uždraustus tautos istorinius simbolius įteisinti, 1988 m. spalio 7 d. tautinė trispalvė buvo oficialiai […]
Panevėžio istorijos puslapiai
- Asmenybės (52)
- Ekonomika (7)
- Heraldika (3)
- Įvykiai (9)
- Kariuomenė (22)
- Kultūra (21)
- Organizacijos (31)
- Pramonė. Prekyba (36)
- Rekreacinės zonos (6)
- Religija (11)
- Renginiai (9)
- Savivalda. Miesto tvarkymas (12)
- Skulptūra (19)
- Socialinis aprūpinimas (2)
- Spauda. Spaustuvės (12)
- Sportas (9)
- Sveikatos apsauga (5)
- Švietimas (34)
- Tautinės mažumos (14)
- Teisinės įstaigos (3)
- Transportas (6)
- Urbanistika (gatvių istorija). Architektūra (105)
- Viešasis maitinimas. Pirtys (3)
- Vietovės. Gamtos objektai (8)
- Žemės ūkis (10)
Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių vėliava
1918 m. vasario 16 d. Lietuva atkūrė savo nepriklausomybę. Iki nepriklausomybės įtvirtinimo praėjo ilgas ir sudėtingas laikotarpis. Valstybę gynė kariai savanoriai. Įvertinant jų nuopelnus tarpukariu jie buvo apdovanojami medaliais. Sukurta ir savanorių vėliava. Ją kurti patikėta dailininkui Juozui Kaminskui. J. Kaminskas gimė 1898 m. sausio 21 d. Panevėžyje. Dalyvavo Lietuvos Nepriklausomybės kovose. 1922–1923 m. mokėsi […]
Iš atsiminimų apie Panevėžio herbo pakeitimą
Iki 1993 m. Panevėžio miesto herbas buvo du sukryžiuoti linų pėdai ir arklas, pavaizduoti dviejuose suapvalinto skydo laukuose. Jei ne pačių panevėžiečių iniciatyva herbą pakeisti, jis toks būtų buvęs ilgiau. Kalbų, kad šį sovietmetyje patvirtintą herbą reikia peržiūrėti, buvo dar atgimimo metais. Oponentų argumentai: linų pėdai ir arklas yra ne miesto, bet kaimo simbolika. Maža […]