Apie pučiamųjų instrumentų orkestrų veiklą sovietmečiu: nuobodžiauti nebuvo laiko

Įvairaus dydžio ir sudėties pučiamųjų instrumentų grupės pradėjo formuotis labai seniai. Skirtingų istorinių epochų muzikinėje kultūroje persismelkia to laikotarpio dvasia. Kiekvienai epochai būdingas skirtingas požiūris ir į pučiamųjų orkestro paskirtį, funkcijas, menines galimybes. Pirmuosius Europoje tokių muzikantų kolektyvus, kurie jau buvo panašūs į šiuolaikinius pučiamųjų orkestrus, Anglijos karaliai savo rūmuose turėjo jau 16 a. Rūmų […]

Panevėžio šaulių rinktinės kultūrinė veikla

Pasibaigus Nepriklausomybės kovoms Lietuvos šaulių sąjunga pradėjo aktyviau dalyvauti kultūrinėje sferoje. Vienas įkūrėjų Vladas Putvinskis visuomeninei veiklai skyrė daug dėmesio. Patys šauliai siekė skiepyti visuomenei pilietinį sąmoningumą, tautos vienybės idėją:  jų kultūrinę veiklą apėmė chorų organizavimas, vakarinių kursų ir Liaudies universitetų steigimas. Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečiui paminėti išleistuose leidiniuose kaip aktyvios kultūrinės veiklos pavyzdys minimas Panevėžyje įsteigtas Liaudies […]

Kai „raudonieji kampeliai“ virto sovietiniais Kultūros klubais

Ilgą laiką Lietuvoje šviesuomenę telkiančiais kultūros židiniais buvo dvarai. Sovietmečiu šie kultūros židiniai buvo sunaikinti. Laisvalaikiui – raudonieji kampeliai Sovietinės okupacijos (1940–1941 ir 1944–1990 m.) pirmaisiais dešimtmečiais dirbanti liaudis laisvalaikį galėjo leisti taip vadinamuose „raudonuosiuose kampeliuose“, kurie buvo įkurti kolūkiuose, miesto gamyklose ir fabrikuose. Čia būdavo sovietinių laikraščių, žurnalų, ateistinių knygų, ant sienų kabėdavo sovietinės […]

Kultūra Panevėžyje 1944–1953 m.

1944 metais, sugrįžus Raudonajai armijai, Panevėžyje suformuota nauja valdžios institucija – atkurtas Vykdomasis komitetas. Šiam prižiūrint veikė Švietimo ir kultūros skyrius, organizavęs kultūrinį gyvenimą Panevėžio mieste. Skyriui vadovavo vedėjas, pastarojo alga tuo metu siekė 900 rublių, taip pat dirbo inspektorius ir vyr. buhalteris. Švietimo ir kultūros skyrius įsikūrė Ramygalos gatvėje – toje pačioje, kurioje veikė […]

Iš pasišventėlio teatrui Juozo Miltinio prašymų

Juozas Miltinis, būdamas Panevėžio dramos teatro vyriausiuoju režisieriumi, o vienu metu dar ir direktoriumi, kreipimųsi į miesto Vykdomąjį komitetą parašė ne vieną. Visi jie buvo susiję su senojo teatro pastato remontu, kitų sąlygų pagerinimu, o vėliau jau ir naujojo teatro įrengimu. Šįkart Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filiale pavyko rasti asmeninio pobūdžio režisieriaus prašymą. Šis […]

Švietimas ir kultūra Panevėžyje 1940–1941 m.

1940 m. vyko nemažai švietimo srities reformų. Vietose įsteigti švietimo skyriai, ku­riems iš centro vadovavo Švietimo ministerija. Švietimo skyriaus vadovo pareigos suteiktos E. Levinskui. 1940 m. veikė 2 lietuviškos gimnazijos (berniukų ir mergaičių), 2 žydų gimnazijos (realinė Elektros gatvėje ir klasikinė Ramygalos gatvėje), 2 amatų mokyklos (berniukų ir mergaičių), nepilna suaugusiųjų gimnazija, buvo kuria­ma progimnazija, kurioje dėstyta […]

Prisimenant, kad buvome Lietuvos kultūros sostinė

2014 metais Panevėžys buvo paskelbtas Lietuvos kultūros sostine ir jame vyko daug spalvingų ir įdomių renginių. Apžvelkime šio išskirtinio įvykio Panevėžio istorijoje svarbą. Nuo 2008 m. pradėjus vykdyti projektą „Lietuvos kultūros sostinė“, vienas Lietuvos miestų ar miestelių pagal pateiktas paraiškas konkurso būdu vieniems metams išrenkamas kultūros sostine ir jame tais metais rengiami regiono kultūrą puoselėjantys […]

Iš bibliotekos rankraštyno steigimo istorijos

Po nepriklausomybės atkūrimo Panevėžio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos direktoriumi paskirtas Raimundas Voiška 1991 m. bibliotekoje įkūrė Rankraščių sektorių. Iki tol nustatyta tvarka asmenų ir institucijų rankraštinį palikimą galėjo kaupti tik mokslinės Vilniaus universiteto, Mokslų akademijos ir Nacionalinė Martyno Mažvydo bibliotekos. Visa tai žinant, šiandien galima pasakyti, kad įsteigti rankraštyną Panevėžyje buvo itin drąsus žingsnis. Biblioteka […]

Filmas „Nei šis, nei tas“ ir kelias į pripažinimą

Panevėžio dramos teatro aktoriai, norėdami išbandyti savo jėgas kine, 1957 m. slapčiomis sukūrė begarsį vaidybinį filmą „Nei šis, nei tas“. Juozas Miltinis, sužinojęs apie tokią aktorių saviveiklą, filmo kūrėjus išbarė. Kino juosta buvo paslėpta toliau nuo jo akių ir laikui bėgant užmiršta. Sumanę sukurti filmą, grupelė teatro aktorių iš Juozo Miltinio nusipirko filmavimo kamerą „Kodak“. […]

Panevėžio kultūrinis gyvenimas pirmaisiais nepriklausomybės metais

Po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo vykstant laisvės kovoms, Panevėžys iš bolševikų buvo išvaduotas 1919 m. gegužės 19 d. Atkuriant karų sugriautą miesto ūkį, buvo atgaivinamas ir kultūrinis gyvenimas. Visur buvo juntamas didelis dvasinis pakilimas ir noras kurti Lietuvą, inicijuojama nauja lietuviška kultūrinė raiška. Kaip knygoje „Panevėžys kovų už Lietuvos nepriklausomybę laikotarpiu. 1918–1920 m.“ rašė Kęstutis Gudas, […]

„Aido“ draugijos istoriją menančios vietos

1906 m. Panevėžyje įkurta lietuvių dramos, muzikos ir dainos draugija „Aidas“, tuo metu carinės priespaudos metais savo teatrine ir muzikine veikla skleidusi lietuvybę, stiprinusi tautinę savimonę. Veikusi ir po Pirmojo pasaulinio karo atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, „Aido“ draugija suvaidino svarbų vaidmenį Panevėžio visuomeniniame ir kultūriniame gyvenime. Apžvelkime su šios draugijos veikla susijusias vietas. Iki Pirmojo pasaulinio […]

Kino teatrai Panevėžyje 1918–1940 m.

Kino teatrų istorija Panevėžyje – gana paini. Ypač daug pasikeitimų buvo Lietuvos Respublikos laikais. 1910 m. pirmąjį kino teatrą pavadinimu „Modern“ Panevėžyje įsteigė A. Sondagas. Po Pirmojo pasaulinio karo Panevėžyje veikė kino teatras „Spindulys“. Jis priklausė „Spindulio“ akcinei bendrovei. Yra išlikęs jo 1924 m. planas. Kino teatro adresas tuo metu buvo Vasario 16 g. Nr. […]

Negavus lėšų teatro remontui, paprašė perleisti gyvenamąjį namą

Šaulių namų su teatro sale patalpos, kuriose 1941 m. įsikūrė Panevėžio dramos teatras, buvo menkos ir ankštos. Jau po karo jas buvo planuota perstatyti ir išplėsti. Kaip matyti iš Panevėžio apskrities archyve saugomų dokumentų, 1947 m. teatro rekonstrukcija buvo atidėta. Tuomet Juozas Miltinis 1947 m. balandžio 15 d. raštu kreipėsi į Panevėžio miesto vykdomojo komiteto […]

Panevėžio kino teatrai XX a. 5 deš.

Pirmaisiais pokario metais kino teatrai buvo vertinami kaip propagandos priemonė. 1944 m. liepos 22 d. sovietinė armija užėmė Panevėžio miestą. Labai greitai nuspręsta atkurti kino teatrų tinklą. 1944 m. rugpjūčio 1 d. įsteigtas Panevėžio apskrities kinofikacijos skyrius. Respublikinės Kinofikacijos valdybos prie Lietuvos SSR sprendimu viršininku paskiriamas Chmelevskis Ipolitas Ipolitovičius, buhalteriu – Norbertas Liudkevičius. Direktoriui mokama 900 rublių, […]

Dembavoje planuota pastatyti estradą

1980 m. užtvenkus Nevėžį, tarp „Ekrano“ marių ir Pajuosčio plento planuota įrengti poilsio zoną, o pakrantėje prie Dembavos pušyno pastatyti masinių renginių estradą. Pagal parengtą šios teritorijos detalaus išplanavimo projektą čia turėjo būti kuriamas aktyvaus poilsio parkas. Numatyta įrengti 2 pliažus, 50 valčių elingą, dviračių ir pėsčiųjų takus, pastatyti sporto kompleksą su sporto žaidimų aikštelėmis, […]

Pirmoji Panevėžio meno mėgėjų kuopelės paroda

Šiandien daugiau žinoma apie antrąją šios kuopelės parodą, vykusią 1926 m. Ji įrašyta į 1900–1929 m. lietuvių dailės parodų sąrašą. Išleistas parodos katalogas skelbiamas Panevėžio kraštotyros muziejaus skaitmeninėje Panevėžio istorijos bibliotekoje. Pirmoji Panevėžio meno mėgėjų kuopelės paroda buvo surengta 1925 m. birželio 6–20 d. Ji vyko Panevėžio 1-oje pradžios mokykloje Marijos gatvėje (dab. A. Smetonos […]

Apie Juozą Miltinį ir naujų teatro rūmų statybą

Dabartiniai teatro rūmai pastatyti 1967 metais. Architekto Algimanto Mikėno jie suprojektuoti atsižvelgiant į režisieriaus Juozo Miltinio reikalavimus. Šįkart pažvelkime, ką apie naujų teatro rūmų statybą byloja Panevėžio apskrities archyvo dokumentai. 1940 m. Panevėžyje įkurtam teatrui vienintelė tinkama patalpa buvo sovietinės valdžios nacionalizuoti šaulių namai su teatro sale. Pastatą pritaikant teatro reikmėms, pokaryje praplėsta scena ir […]