1. Panevėžiečių masinių renginių vieta – Skaistakalnio parkas. Nuotrauka iš V. Vitkausko kolekcijos

Kultūra Panevėžyje 1944–1953 m.

1944 metais, sugrįžus Raudonajai armijai, Panevėžyje suformuotas naujas valdžios aparatas – atkurtas Vykdomasis komitetas. Jo žinioje veikė Švietimo ir kultūros skyrius. Jis turėjo organizuoti kultūrinį gyvenimą Panevėžio mieste. Skyriui vadovavo skyriaus vedėjas, taip pat dirbo inspektorius ir vyr. buhalteris. Vedėjui buvo paskirta 900 rublių alga. Skyrius įsikūrė Ramygalos gatvėje. Šioje gatvėje buvo ir Vykdomasis komitetas. Vienas pirmųjų kultūros židinių Panevėžio mieste buvo bibliotekos. Viešoji biblioteka Nr. 1 įsikūrė Respublikos gatvėje. Tame pačiame pastate, bet jau vėlesniais metais pradėjo veikti Panevėžio kraštotyros muziejus. Jis buvo smarkiai nukentėjęs okupacijos metais. Eilė eksponatų buvo dingę. Panevėžio viešoji biblioteka Nr. 2 taip pat pradėjo savo darbą. Joje buvo 2 etatai.

Anksčiausiai Panevėžio mieste organizuotas Kinofikacijos skyrius. Jau 1944 m. rugpjūčio mėnesį paskirtas kinofikacijos direktorius.

2. Kultūros namai ir biblioteka 1948 m. Nuotrauka iš V. Vitkausko kolekcijosTaip pat Panevėžyje veikė 2 pirkios skaityklos. Pirkios skaityklos turėjo po 1 stalą ir 10 taburečių. Panevėžio viešoji biblioteka Nr. 1 persikėlė į naujas patalpas Respublikos gatvėje Nr. 37, o biblioteka Nr. 2 buvo adresu Senamiesčio gatvė Nr. 73.

1947 m. paskutiniame ketvirtyje Panevėžyje pradėjo veikti Kultūros namai. Pagal 1948 m. planus Panevėžyje dar planuota atidaryti 2 bibliotekas. 1948 m. pabaigoje Panevėžyje, Skaistakalnyje pradėtas organizuoti Kultūros ir poilsio parkas. 1949 m. liepos mėn. jo darbuotojai Aviacijos dienai paminėti suorganizavo masinius šokius ir surengė 4 koncertus, liepos 24 d. suorganizuoti šokiai Jūrų laivyno dienai paminėti, liepos 31 d. – šokiai ir koncertas Geležinkelininkų dienai paminėti. Kultūros ir poilsio parko direktoriumi dirbo Glušokas.

1949 m. tęsė savo veiklą ir bibliotekos. Biblioteka Nr. 1 turėjo 15 kilnojamųjų bibliotekėlių. Ji turėjo 1 642 skaitytojus, fonduose buvo 12 283 knygos. Biblioteka Nr. 2 1949 m. turėjo 2 077 knygas.

1949 m. Panevėžio kraštotyros muziejaus direktoriumi dirbo Steponavičius, o moksliniu bendradarbiu Aleksandravičius. Muziejaus plane 1949 m. nurodyta išimti iš fondų „beidėjiškus“ ir menkaverčius eksponatus. Iš liaudies meno skyriaus išimti beidėjiški, kaip rašoma nurodyme, eksponatai. Taip buvo sunaikinta nemažai vertingų eksponatų.

1949 m. Panevėžyje veikė ir biblioteka Nr. 3. Panevėžio kultūros rūmai buvo Respublikos gatvėje Nr. 37. Juose veikė meno saviveiklos, šokių, dramos ir choro būreliai. Direktorių kaita buvo didelė. 1949 m. Panevėžio mieste veikė trys kilnojami kino teatrai. Ypač buvo skatinama rodyti filmą „Berlyno žlugimas“.

1950 m. biblioteka Nr. 1 turėjo 1 330 skaitytojų ir 12 547 spaudinius, biblioteka Nr. 2 turėjo 460 skaitytojų ir 3 517 spaudinių. Vaikų biblioteka turėjo 4 000 spaudinių ir 800 skaitytojų. Tik 1950 m. atsirado 2 klubai-skaityklos. 1950 m. muziejus saugojo 23 000 eksponatų. Jame buvo Didžiojo Tėvynės karo partizanų skyrius, socialistinės statybos skyrius, enografijos, archeologijos, liaudies meno, gamtos, Marytės Margytės atminimo kampelis.

1951 m. miesto Kultūros ir švietimo skyriaus žinioje dirbo: kraštotyros muziejus, masinė biblioteka, kultūros namai, kultūros ir poilsio parkas, vaikų biblioteka, 3 klubai-skaityklos, iš kurių 1 buvo stacionarinė ir 2 kilnojamos. Iš muziejaus pagal Švietimo komisariato nurodymą buvo pašalinta daug eksponatų, aiškinant, jog jie pasenę.

1951–1952 m. aktyviai dirbo Panevėžio kultūros rūmai. Čia veikė dramos, liaudies šokio, choro, styginių instrumentų, siuvimo, kirpimo rateliai. Dramos būrelyje buvo 28 asmenys, liaudies šokių – 26. 1952 m. suorganizuotos 3 laidos siuvimo ir kirpimo kursų. Juos baigė 57 asmenys. 1952 m. Panevėžyje veikė trys klubai-skaityklos: Ramygalos ir Senamiesčio gatvėse bei kolūkyje „Vienybė“.

1952 m. Panevėžio muziejus turėjo 2 645 eksponatus. Veikė neetatinių lektorių grupė. Jais dirbo 7 mokytojai, 4 vadovaujantys darbuotojai, 4 medicinos darbuotojai, 7 advokatai, 4 agrotechnikos specialistai. Viso buvo 26 lektoriai. Panevėžio kultūros ir poilsio parkas buvo atidarytas tik vasarą. Jis veikė nuo gegužės 1 iki rugsėjo 1 dienos.

1953 m. Panevėžio muziejuje buvo sudaryti 3 skyriai: ikirevoliucinis, tarybinio laikotarpio ir gamtos skyrius. Muziejuje buvo 2 645 eksponatai, neskaitant numizmatikos kolekcijos. Kitos kultūros įstaigos irgi tęsė savo veiklą. Tokie buvo pagrindiniai Panevėžio kultūros bruožai 1944–1953 metais. Nepaisant sudėtingų okupacijos sąlygų, kultūros darbuotojai dirbo savo darbą.

Nuotraukos:
1. Panevėžiečių masinių renginių vieta – Skaistakalnio parkas.
2. Kultūros namai ir biblioteka 1948 m.

Nuotraukos iš V. Vitkausko kolekcijos.

Donatas Pilkauskas
Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnysis muziejininkas

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas