Karaimų poetas Šelumielis Lopato

Vienas žymiausių Panevėžio karaimų buvo Šelumielis Lopato. Nors jis gimė Trakuose, aktyviausi gyvenimo metai praėjo Panevėžyje. Jis miestą garsino savo sąžiningu darbu, itin aktyvia visuomenine veikla ir puikiais eilėraščiais. Š. Lopato gimė 1904 m. gegužės 14 d. Jo gimtosios vietos – tai gražus Trakų kraštas. Šelumielio tėvas buvo batsiuvys, pagal carinės Rusijos luomines tradicijas jis […]

Aušrininkai Panevėžyje 1918–1940 m.

Aušrininkų – socialdemokratinės pakraipos organizacijos – užuomazgos siekia dar carinius laikus. Tuo metu jie veikė kartu su ateitininkais, bet vėliau abiejų keliai išsiskyrė. Aušrininkai savo istorijos ištakomis laikė „Aušrinės“ laikraščio išleidimą 1910 metais. Panevėžyje aušrininkai minimi jau realinėje mokykloje. Remiantis kai kuriais atsiminimais, aušrininkams priklausė žinomas karininkas Vincas Jonuška. Panevėžyje organizacija savarankišką veiklą pradėjo 1918 […]

Šaulių rėmėjai XII Panevėžio rinktinėje

Siekiant gerinti šaulių organizacijos padėtį buvo reikalingi rėmėjai. Šie šauliams skyrė nuosavų lėšų ir taip prisidėjo prie jų rinktinės veikimo. Tokių rėmėjų Panevėžio rinktinė sulaukdavo jau nuo 1923 metų, bet plačiau paramos tinklas imtas organizuoti tik 1929 metais, kai atsirado asmenų, norėjusių šauliams skirti specialų mokestį. 1927 m. išleistos šaulių rėmėjų taisyklės. Jose numatyta, kad […]

Berčiūnų kurortas tarpukario metais

1929 m. Miškų departamento sprendimu įsteigta Sanžilės vasarvietė. Jos pagrindą sudarė Berčiūnų pušynas, kuris garsėjo sausu ir sveiku oru. Didelę iniciatyvą dėl vasarvietės steigimo rodė miškininkas Jonas Kasperavičius. Vasarnamiams statyti suprojektuoti 48 sklypai, jie užėmė 12,64 ha plotą. Parkui paskirta 3,75 ha, o gatvėms –  3,55 ha. Pastarosios nutiestos 1930 m., jos apsodintos medeliais. Tais […]

Švietimas Panevėžyje 1918–1940 m.

Carinės Rusijos valdymo laikais Panevėžio mieste buvo tik kelios pradinės mokyklos, jos veikė nuomojamose patalpose. 1918 m. sausio 1 d. atidaryta pirma pradinė mokykla. Nuo 1919 m. ji veiklą vykdė nuomojamame pastate – B. Kusinskio privačiame mediniame name Šeduvos gatvėje Nr. 26. Mokyklos tuo metu numeruojamos nebuvo. Mokymo įstaigos vedėjo pareigas ėjo Juozas Balčiūnas. Paskatą […]

Rašytojas, advokatas Juozas Čerkesas-Besparnis

Tėvas ir sūnus Juozas ir Henrikas Čerkesai išgarsino Panevėžio kraštą visoje Lietuvoje. Nors pasirinko skirtingą gyvenimo kelią, abu paliko ryškų pėdsaką Nepriklausomos Lietuvos valstybės istorijoje. Garsesnis buvo Juozas Čerkesas. Juozas Čerkesas gimė 1884 m. kovo 7 d. (pagal kitus duomenis gimimo data – 1884 m. balandžio 4 d.) Panevėžio apskrities Piniavos valsčiaus Bernotų kaime. Mokėsi […]

Suaugusiųjų institutas Panevėžyje 1943 m.

Suaugusiųjų  institutai nacių okupacijos metais veikė ne viename Lietuvos mieste. Tai buvo lyg tarpinė grindis tarp spec. vidurinių ir aukštųjų mokyklų Lietuvoje. Jie buvo išlaikomi iš Švietimo valdybos ir Profesinės sąjungos lėšų bei iš mokesčio už mokslą. Institutai buvo „A“ ir „B“ ciklų. Į „A“ ciklus priimami tik su gimnazijos diplomu, o į „B“ ciklus […]

Pirmasis lietuviškas periodinis leidinys „Meilės keliais“

1922 m. kovą Panevėžyje pradėtas leisti seniausias periodinis leidinys lietuvių kalba „Meilės keliais“. Jo redakcija buvo įsikūrusi adresu Donelaičio g. 11. Leidinys buvo prenumeruojamas ir kainavo 48 auksinus metams. JAV nurodoma prenumeratos kaina metams – 1 doleris. Leidinio viršelyje, kurį puošė žinomo skulptoriaus Juozo Zikaro piešinys, buvo nurodyta jo paskirtis: „Laikraštis dvasinei kultūrai kelti“. Savo […]

Panevėžio Šv. Zitos draugija

Respublikinė Šv. Zitos draugija įkurta Kaune 1906 metais, o įregistruota tik 1907 metais. Ją įkūrė kunigai P. Dogelis ir J. Jarašiūnas. Šios organizacijos tikslas – propaguoti lietuvybę tarp tarnaičių. Tai buvo tarnaičių ir darbininkių draugija, bet faktiškai daugiau veikė tarp tarnaičių. Panašiu laiku draugija įkurta ir Vilniuje. Keliais metais vėliau tokia draugija atsirado Panevėžyje ir […]

Kultūra Panevėžyje 1944–1953 m.

1944 metais, sugrįžus Raudonajai armijai, Panevėžyje suformuotas naujas valdžios aparatas – atkurtas Vykdomasis komitetas. Jo žinioje veikė Švietimo ir kultūros skyrius. Jis turėjo organizuoti kultūrinį gyvenimą Panevėžio mieste. Skyriui vadovavo skyriaus vedėjas, taip pat dirbo inspektorius ir vyr. buhalteris. Vedėjui buvo paskirta 900 rublių alga. Skyrius įsikūrė Ramygalos gatvėje. Šioje gatvėje buvo ir Vykdomasis komitetas. […]

Nepriklausomybės kovų dalyvių kapinės Liūdynėje

1918–1920 m. Nepriklausomybės kovų laikotarpis buvo sudėtingas Lietuvos valstybės kūrimosi etapas, pareikalavęs ir nemažai valstybės gynėjų – Lietuvos kariuomenės savanorių aukų. 1919 m. Lietuvos kariuomenės savanoriai vedė atkaklias kovas su Raudonąja armija. 1919 m. gegužės 19 d. buvo išvaduotas Panevėžio miestas. Intensyvios kautynės miesto apylinkėse vyko ir  gegužės 21–22 dienomis. Kautynių metu arba patekę į […]

Vežimai darbams į Vokietiją 1942 m.

1942 m. buvo antrieji Antrojo pasaulinio karo metai Lietuvos teritorijoje. Jau metus Lietuvos teritorija buvo okupuota vokiečių kariuomenės. Panevėžio miestas taip pat valdomas vokiečių valdžios atstovų ir vietinių pareigūnų. 1942 m. prasidėjo masinis Lietuvos gyventojų vežimas darbams į Vokietiją. Tas procesas neaplenkė ir Panevėžio miesto. 1942 m. gegužės 2 d. paskelbus Lietuvos generalinio tarėjo Petro […]

Sanitarinis automobilis Panevėžyje

Raudonojo kryžiaus draugija Lietuvoje įkurta 1919 m. sausio 12 dieną. Ji kūrė ligoninių tinklą Lietuvoje. 1919–1921 m. Raudonojo kryžiaus ligoninė veikė ir Panevėžyje. Joje buvo gydomi Nepriklausomybės kovose sužeisti Lietuvos kariuomenės savanoriai. Pasibaigus Nepriklausomybėms kovoms, ši ligoninė iškelta iš Panevėžio. 1938 m. lapkričio mėn. Raudonojo kryžiaus draugija Panevėžio miesto savivaldybei skyrė sanitarinį automobilį. Tuo metu […]

Valstybės saugumo ir kriminalinės policijos Panevėžio departamentas 1920–1940 m.

Iki departamento įsteigimo buvo nueitas gana ilgas kelias. Iš pradžių politiniais reikalais rūpinosi Krašto apsaugos ministerija. Joje buvo Žvalgybos skyrius. Kriminalinės policijos įkūrimo data laikoma 1918 m. spalio 27 d. 1919 m. sausio 19 d. Vidaus reikalų ministerijoje paskirtas vadovas tvarkyti kriminalinei sričiai. 1923 m. politinis sekimas perduotas Vidaus reikalų ministerijai. Dar 1920 m. atsirado […]

Švietimas ir kultūra Panevėžyje 1940–1941 m.

1940 m. švietimo srityje vyko nemažai reformų. Vietose įsteigti švietimo skyriai, ku­riems iš centro vadovavo Švietimo ministerija. Švietimo skyriui vadovauti paskiriamas E. Levinskas. 1940 m. veikė 2 lietuviškos gimnazijos (berniukų ir mergaičių), 2 žydų gimnazijos (realinė Elektros gatvėje ir klasikinė Ramygalos gatvėje), 2 amatų mokyklos (berniukų ir mergaičių), kuria­ma rusų kalba dėstoma progimnazija, nepilna suaugusiųjų […]

Panevėžio žydų kapinės

Pagal kai kuriuos duomenis Panevėžyje žydų bendruomenė gyvena nuo XVII amžiaus. Maždaug nuo ta laiko galėjo atsirasti pirmi palaidojimai. Kapinės kūrėsi Sietyno gatvėje. Tiksli jų atsiradimo data nežinoma. Panevėžyje didesnė žydų bendruomenė atsirado tik XVIII amžiaus pabaigoje. Pagal atskirų tyrinėtojų duomenis kapinėse 1872–1940 m. palaidota 6 934 asmenys. Buvo laidojama ir iš aplinkinių miestelių. Šiose […]

Lietuvos partizanų Vyčio apygardos vadas Danielius Vaitelis-Briedis

Būsimasis Vyčio apygardos vadas Danielius Vaitelis gimė 1913 m. rugpjūčio 5 d. Panevėžio apskrities Vadoklių valsčiaus Geležių kaime. Tėvai vertėsi žemės ūkiu ir valdė apie 30 ha žemės. 1925 m. tėvai pardavė žemę ir nusipirko žemę Ukmergės apskrities Pagirių valsčiaus Aneliavos kaime. Danielius mokėsi Šėtoje, Ramygaloje, Kėdainiuose, 1933–1935 m. suaugusių gimnazijoje Kaune ir dirbo darbininku. […]

Panevėžio prekybos mokykla 1939–1944 m.

Lietuvos Respublikos laikais labai trūko lietuvių prekybininkų. Tas pozicijas tvirtai laikė žydų kilmės prekybininkai. Prekybos mokyklos Lietuvoje, tame tarpe ir Panevėžyje, suvaidino labai svarbų vaidmenį ruošiant prekybininkus Lietuvai. 1939 m. vokiečiai okupavo Klaipėdos kraštą. Įvairios šio krašto mokyklos buvo perkeliamos į kitus Lietuvos miestus. Klaipėdos amatų mokyklą nutarta perkelti į Panevėžį. Turėjo persikelti apie 30 […]

Lietuvos katalikų jaunimo sąjungos „Pavasaris“ Panevėžio regionas 1918–1940 m.

Lietuvos katalikų jaunimo sąjunga „Pavasaris“ turbūt gausiausia jaunimo organizacija Nepriklausomos Lietuvos valstybės metais. Labai aktyviai veikė Panevėžio krašto pavasarininkai. Tai buvo lietuviškumo propaguotojai Panevėžio krašte. Lietuvos katalikų jaunimo sąjunga „Pavasaris“ įsikūrė slapta 1912 metais. Įkūrimo iniciatoriai – ateitininkai ir katalikų mokytojų sąjunga. 1912 m. gegužės mėn. pradėjo eiti žurnalas „Pavasaris“. 1914 m. Kaune vyko pirmoji […]

Panevėžio miesto vežikai 1918–1940 m.

Ilgą laiką Panevėžio mieste pagrindinė transporto priemonė buvo vežikai su arkliniu transportu. Vežikai buvo skirstomi į lengvuosius ir sunkiuosius. Sunkieji vežikai perveždavo įvairius krovinius. Jiems buvo nustatytos prievolės gaisro metu. Su savo transportu vežikai buvo įpareigoti vežioti vandenį į gaisro vietą. Už tai jiems mokėta papildomai. Už atvežtą statinę vandens į gaisrą buvo mokami 3 […]

Panevėžio „Maisto“ sporto klubas

1930 m. Panevėžyje pradėta akcinės bendrovės „Maistas“ Panevėžio fabriko statyba. 1931 m. balandžio mėnesį fabrikas pradėjo darbą. Greitai ši įmonė tapo viena iš sportinio judėjimo organizatorių Panevėžio mieste. 1933 m. gegužės 6 d. įregistruotas „Maisto“ sporto klubas („M.S.K.“). Jis turėjo mėlynos spalvos vėliavą, ženklą ir uniformą. Pirmasis klubo pirmininkas – Antanas Kubilius, vicepirmininkas – Erikas Landigas, […]

Žurnalas „Matininkas“ Panevėžyje

XX a. 3 dešimtmetyje Lietuvoje pradėta vykdyti žemės reforma. Jos vykdymui ypač buvo reikalingi kvalifikuoti matininkai. Dar 1925 m. vasarą planuota pradėti specializuoto laikraščio matininkams leidimą. Tos idėjos buvo populiariausios Kauno ir kitų miestų matininkų tarpe. Bet planai ir liko planais. 1926 m. Panevėžyje pradėtas leisti žurnalas „Matininkas“. Jis išspausdintas Kaune. Jau pirmame numeryje buvo […]

1936 m. penkmečio planas Panevėžyje

1936 m. Panevėžio miesto vadovai sukūrė miesto penkių metų vystymosi gaires. Pirmoje vietoje iškeltas naujų pradinių mokyklų statybų klausimas. Tik 50 proc. pradinių mokyklų turėjo tinkamas patalpas. Planuota pastatyti 5 naujas mokyklas ir išleisti 700 000 litų. Kita svarbi problema – gera pirtis. Senoji, žydų valdoma, buvo pastatyta prieš 100 metų. Ji neatitiko higienos reikalavimų. […]

Advokato Česlovo Petraškevičiaus vila

Česlovas Petraškevičius gimė 1886 m. kovo 15 d. Biržų apskrities Saločių valsčiaus Mitrišiūnų kaime. Aukso medaliu baigęs Rygos gimnaziją studijavo teisę Petrapilyje. Mokslus baigė pirmo laipsnio diplomu. 1912 m. vedė. 1917 m. bolševikai jį buvo suėmę ir 5 mėnesius laikė kalėjime. Atkūrus Lietuvos valstybės atstovybę, dirbo joje advokatu. Grįžęs į Lietuvą apsigyveno Panevėžyje. 1921 m. išrinktas […]