Berčiūnų gatvė

1919 m. ši gatvė dar buvo vadinama Januškevičiaus vardu. Cariniais laikais Januškevičius buvo miesto vadovas. Gatvė buvo gana trumpa ir prastos būklės. 1929 m. spaudoje rašyta, kad ji negrįsta, joje pilna mėšlo krūvų. Gatvė buvo ir labai siaura. 1929 m. miesto valdyba svarstė šios gatvės praplatinimo ir išlūžusios tvoros klausimus. 1930 m. Januškevičiaus gatvėje siūlyta […]

Katedros gatvė

Istorikė Ona Maksimaitienė teigė, kad cariniais laikais ši gatvė buvo vadinama Sofijos, nors yra ir kitokių nuomonių. Istorijos bėgyje gatvės pavadinimas keitėsi kelis kartus. Lietuvos Respublikos laikais ši gatvė ilgą laiką vadinta Gegužės 15-osios gatve. 1925 m. gegužės 9 d. Lietuvos Prezidento Aleksandro Stulginskio dekretu gegužės 15-oji Lietuvoje paskelbta švenčių ir poilsio diena. Tai buvo […]

Krepšinis Panevėžio apygardoje nacių okupacijos metais

1941 m. birželio 27 d. vokiečių kariuomenė įžengė į Panevėžį. Nacių okupacijos metais krepšinis buvo viena populiariausių sporto šakų mieste. 1941 m. lapkričio 19 d. įkurta Panevėžio apygarda, vienijusi šešias apskritis. Apygardos centru tapo Panevėžio miestas. 1941 m. krepšinio žaidynėse Biržuose Panevėžio gimnazija užėmė trečią vietą iš trijų. Laimėjo Biržų gimnazija. Pradžia Panevėžio gimnazijos krepšininkams […]

Donelaičio gatvė

1919 m. lapkričio 22  d. miesto gatvių protokole tarp 66 kitų gatvių Donelaičio gatvė neminima. 1923 m. lapkričio 4 d. miesto valdybai buvo pateiktas 10 Donelaičio gatvės gyventojų prašymas gatvę pratęsti iki Plukių gatvės. Prašyme pažymėta, kad gatvės būklė prasta, gatvė siaura, nepraeinama ir nepravažiuojama, nėra šaligatvių. Gyventojai prašė gatvę praplatinti. 1929 m. plane gatvė […]

Gatvių grindimas Panevėžyje 1918‒1940 metais

Lietuvai esant carinės Rusijos sudėtyje šalies ekonomika buvo silpna, vystėsi tik kai kurios pramonės šakos. Miestai augo menkai. Prasta buvo gatvių būklė. Panevėžys – ne išimtis. Nuo 1820 m. vykdami į turgų valstiečiai privalėjo atvežti akmenų gatvių tvarkymui. 1926 m. gatvės pradėtos grįsti. 1857 m. Panevėžyje buvo tik 10 grįstų gatvių. Bloga buvo ir šaligatvių […]

Stoties gatvė

Stoties gatvė cariniais laikais vadinta Vokzalnaja. 1909 m. šioje gatvėje gyveno žymus filosofas, rašytojas Aleksandras Dambrauskas-Jakštas, dirbęs kapelionu tuometinėje Panevėžio realinėje mokykloje. Pirmojo pasaulinio karo metais Stoties gatvę vokiečiai vadino Bajorų gatvę. 1919 m. lapkričio 22 d. Panevėžio miesto savivaldybės  projekte buvo numatyta, kad Stoties gatvė tęsis nuo geležinkelio stoties iki tilto. Tada gatvė buvo […]

Aldonos gatvė

Ne visai aišku, kada Panevėžyje atsirado Aldonos gatvė. Panevėžio miesto savivaldybės dokumentuose rašoma, kad cariniais laikais ši gatvė vadinta Georgijaus skersgatviu. Minima ir kita gatvė tokiu vardu. 1919 m. sudarytame gatvių sąraše jos nebuvo, o 1929 m. Panevėžio miesto gatvių sąraše ji jau užfiksuota. 1930 m. lapkritį spaudoje rašyta, kad arklių ir karvių turgus dėl […]

Pirmosios Panevėžio miesto gatvės

Panevėžio miestui jau daugiau kaip 500 metų. Padavimuose pasakojama, kad kadais čia ošė plačios girios, kairiajame Nevėžio krante buvo žinyčia ir gyveno krivis. Įsigalint krikščionybei, krivis pasitraukė į Truskavos miškus ir mirė Okainių sodžiuje (dab. Kėdainių raj.). XIV a. dešinėje Nevėžio pusėje kūrėsi Senasis Panevėžys. Vilniaus vyskupas Vaitiekus Taboras lankydamas vyskupiją, aptikęs, kad Ramygalos parapijoje […]

Pušaloto gatvė

Šios gatvės pavadinimas nesikeitė, cariniais laikais ji taip pat vadinta. 1919 m. gatvė tęsėsi nuo Kazio Motiekos namų iki Plukių sodžiaus. 1923 m. rugpjūčio 4 d. Panevėžio miesto savivaldybės sprendimu Pušaloto gatvė pratęsta. 1949 m. rugpjūčio 2 d. Pušaloto kelio dalis pavadinta Pušaloto gatve. 1928 m. Pušaloto gatvėje atidaryta V. Želvio smulkių prekių parduotuvė. 1939 […]

Plukių kaimo gatvė

Persipynusi Plukių kaimo ir Plukių kaimo gatvės istorija. Plukių kaimas ir Senamiestis ‒ seniausios Panevėžio dalys. Plukių pavadinimas kildinamas nuo linų plūkimo. XVI a. Plukių kaimas labai nukentėjo nuo maro. 1902 m. jame gyveno 340 gyventojų. Ilgainiui pietrytinė kaimo dalis buvo prijungta prie miesto. Kaimo gyventojai buvo giliai tikintys, čia buvo daug kryžių: du prie […]

Sietyno gatvė

Sietyno gatvės istorija prasidėjo 1923 m. rugpjūčio 4 d., Panevėžio miesto savivaldybei priėmus sprendimą dėl naujų gatvių „Slobodkoje“. Nauja gatvė prie žydų kapų pavadinta Liepų gatve. 1934 m. vasario 6 d. ji pratęsta iki Naujamiesčio gatvės. 1938 m. gegužės 31 d. Liepų gatvė, kad nebūtų painiojama su Liepų alėja, pavadinta Sietyno gatve. Dar 1926 m. […]

J. Tilvyčio gatvė

J. Tilvyčio gatvė Panevėžyje atsirado tik XX a. 4 dešimtmetyje. Iš pradžių tai buvo Molainių gatvė. Anksčiau šioje vietoje driekėsi Molainių kaimo rėžiniai laukai. Rėžiai ėjo nuo stačiatikių kapų iki Skerdyklos gatvės. Cariniais laikais Molainių gatvė vadinta Molanskaja. 1927 m. Molainių gatvėje iškastas naujas šulinys. 1930 m. gruodį Panevėžio spaudoje rašyta, kad Molainių gatvė blogiausia […]

Tiškevičiaus aikštė

1919 m. lapkričio 22 d. Panevėžio miesto taryba nutarė aikštę prie senos bažnyčios pavadinti Mikalojaus Tiškevičiaus vardu (LVA, f. 1264, ap. 1, b. 4, l. 39). Istorikė Ona Maksimaitienė teigia, kad ši vieta cariniais laikais vadinta Bažnyčios aikšte. Aikštė garsi tuo, kad čia buvo pastatyti du pirmi vieši paminklai Panevėžio mieste. Pirmąjį pastatė pavasarininkai. 1933 […]

A. Kisino gatvė Panevėžyje

Ši gatvė yra viena trumpiausių Panevėžyje ‒ tik 93 metrų 90 centimetrų ilgio. Kisino skersgatvis žinomas nuo carinių laikų. 1919 m. lapkričio 22 d., jau nepriklausomos Lietuvos valstybės metais skersgatvis pavadintas Kisino gatve. Ji driekėsi nuo Laisvės aikštės iki Respublikos gatvės. 1924 m. balandžio 3 d. „Panevėžio balse“ rašyta apie brolių Kisinų įkurtą gėrimų sandėlį, […]

Elektros gatvė

Viena pagrindinių Panevėžio miesto gatvių pasakoja ilgą istoriją. Cariniais laikais ji vadinta Aptiekos gatve. 1871 m. miesto plane liko senų gatvių pavadinimų ‒ Kepyklos, Dvaro, Aptiekos ir kt. Pirmojo pasaulinio karo metais ji pervadinta Luizos gatve. Elektros gatve pavadinta 1919 m. lapkričio 22 d. 1923 m. rašytojas Matas Grigonis Elektros gatvę siūlė pavadinti Fromo Gužučio […]

Birutės gatvė

Birutės gatvė cariniais laikais vadinta Boguševskio skersgatviu arba Boguševskio gatve. Čia prabėgo žinomo žydų kilmės artisto Benjamino Zuskino vaikystė. Pirmojo pasaulinio karo metais vokiečiai šią gatvę pavadino Gertrūdos gatve. Gatvėje augo daug medžių. 1910 m. Panevėžyje pradėti steigti kino teatrai. Pirmąjį leidimą tokiam teatrui įsteigti gavo A. Sondagas, gyvenęs Boguševskio skersgatvio mūriniame name. Jis atidarė […]

Povilo Puzino gatvė

Povilas Puzinas buvo bajorų veikėjas ir mecenatas. Jo vardu pavadintoje gatvėje gyveno daug garsių gydytojų, kitų žinomų žmonių. Cariniais laikais ši gatvė vadinta Žaliąja. Ji pirmąkart paminėta 1871 m. miesto plane. P. Puzino gatve pervadinta 1919 m. Puzino gatvėje ilgai stovėjo kalėjimas, pastatytas 1892 m. Jame kalėjo daug garsių asmenybių. „Gadynės“ laikraščio 1906 m. penktame […]

Kranto gatvė

Kranto gatvė ‒ viena seniausių Panevėžyje. Cariniais laikais ji vadinta Monopolio ar Krantinės gatve. Pirmojo pasaulinio karo metais kaizerinė vokiečių valdžia ją pervadino Kaizerio Vilhelmo gatve. Senasis Kranto pavadinimas grąžintas 1919 m. Kranto gatvėje išliko seniausias Panevėžyje teismo archyvo pastatas, kurio istorija prasideda 1614 m. 1601 m. Varšuvos seime ir vėliau priimtuose sprendimuose dėl teismo […]

Ukmergės gatvė

Ukmergės gatvė yra viena seniausių Panevėžio magistralinių gatvių. Tarpukario metais ji buvo tiesi tik iki Muilo fabriko. Jau 1788 m. minima Dvaro gatvė. Nuo 1872 m. ji vadinta Vilkmergės gatve, 1915‒1918 m. ‒ Vedigeno gatve. Kaip rašoma Savivaldybės nutarime, nuo turgaus iki laukų ėjusi Vilkomirskaja gatvė 1919 m. pavadinta Ukmergės gatve. 1961 m. rugpjūčio 3 […]

Š. Mero gatvė Panevėžyje

Būsimoji Š. Mero gatvė buvo gana plati, tik gyventojų šioje Panevėžio miesto centrinėje gatvėje buvo nedaug. 1919 m. tai buvo Perkūno gatvė. 1933 m. sausio 31 d. Panevėžio miesto tarybos sprendimu Perkūno gatvė pavadinta Š. Mero vardu. Siauroji gatvė ‒ Perkūno gatve. Vėliau dėl to kilo nemažai painiavos šių gatvių istorijoje. Šachnelis Abraomas Meras buvo […]

A. Smetonos gatvė Panevėžyje

Dabar A. Smetonos vardu vadinama gatvė yra pažymėta jau pirmajame 1872 m. miesto plane kaip Marijinė gatvė. Ketvirtajame šios gatvės name XX a. pradžioje veikė mergaičių mokykla. 1904 m. gatvė buvo Soboro, 1915–1918 m. – Fridricho. Nepriklausomos Lietuvos valstybės metais, 1919 m. lapkričio 2 d. Marijinė gatvė pavadinta Marijos gatve. 1934 m. Marijos gatvė pervadinta […]

Bataliono gatvė Panevėžyje

Tai viena trumpiausių ir seniausių gatvių Panevėžyje. Jos ilgis tik 75 metrai, 62 centimetrai. Caro laikais ji vadinta Maskvos gatve. Pirmąkart miesto plane ši gatvė paminėta 1871 metais. 1919  m. lapkričio 29 d. Maskvos gatvė tapo Bataliono gatve. Carinės okupacijos metais, 1914 m. liepos 2 d., šioje gatvėje pradėtas leisti pirmasis topografiniu būdu atspausdintas laikraštis […]

Respublikos gatvės istorija iki 1940 metų

Ilga Respublikos gatvės Panevėžyje istorija. Ji dar vadinta Kepėjų gatve. 1871 m. miesto plane Kepėjų gatvės vietoje pažymėta Bajorų gatvė. Respublikos gatvė atsirado be plano. Iš pradžių ji buvo kreiva, vieni namai stovėjo arčiau gatvės, kiti toliau. Vėliau gatvė sutvarkyta ir buvo mėgstamiausia panevėžiečių pasivaikščiojimo vieta tarpukario ir pirmaisiais pokario metais. Šioje gatvėje veikia viena […]

J. Basanavičiaus gatvė Panevėžyje

J. Basanavičiaus gatvės istorija nelabai ilga. Ji Panevėžyje atsirado tarpukariu. 1933 m. sausio 31 d. Panevėžio miesto savivaldybės sprendimu naujai nutiesta gatvė nuo Fromo Gužučio gatvės į pietus pavadinta J. Basanavičiaus vardu. Šios Lietuvos istorijai svarbios asmenybės vardu pavadinta daug gatvių ir aikščių. Tuo metu už J. Basanavičių populiaresnis buvo tik Vytautas Didysis. J. Basanavičiaus, […]