Panevėžio XII šaulių rinktinės pastatas tarpukario metais

1922 m. Lietuvos šaulių būrių atstovų suvažiavime buvo iškeltas tikslas – kiekvienam šaulių būriui pasistatyti savo namus. Nuosavi namai šauliams buvo ne tik materialinės vertės dalykas, bet ir kultūros židinys. Šaulių sąjunga, kaip nepartinė visuomeninė organizacija, mielai leisdavo savo namuose rengti pobūvius, paskaitas, koncertus bei kitus kultūrinius renginius ir kitoms lietuvių organizacijoms, atskiriems asmenims. 1928 […]

Muzikas Feliksas Svirskis

Būsimasis muzikas Feliksas Svirskis gimė 1899 m. lapkričio 20 d. Panevėžio apskrities Krekenavos valsčiaus Vadaktų bažnytkaimyje. Ši vietovė buvo žinoma kaip vieta, kur gyveno nemažai lenkų. Čia gyvenę lietuviai neblogai mokėjo lenkų kalbą. Feliksas mokėsi Klaipėdos lietuvių gimnazijoje. Mokslus joje baigė 1928 metais. Vėliau mokėsi Klaipėdos konservatorijoje, kurią baigė 1930 metais. Jam suteiktas muzikos mokytojo […]

Partizanų poetas Bronius Krivickas

Aktyvi ginkluota partizaninė kova Panevėžio krašte vyko apie 10 metų. Partizanai taip pat aktyviai platino savo idėjas ir tikslus. Buvo platinami atsišaukimai nukreipti prieš okupacinę valdžią – smerkiami sovietinės valdžios organizuojami rinkimai, pasisakoma prieš prievartinę kolektyvizaciją. Partizanai rašė atsiminimus, kūrė eiles apdainuodami partizaninę kovą. Bene garsiausias partizanų poetas – Bronius Krivickas. Jis buvo kilęs iš […]

Kūno kultūros kursai Panevėžyje 1929 m.

Kūno kultūros ir sporto užuomazgos Lietuvoje siekė carinius laikus. Tuo metu carinėje Rusijoje buvo žinomi iš Lietuvos teritorijos kilę imtynininkai ir kitų sporto šakų atstovai. Pirmasis pasaulinis karas sutrukdė sporto populiarumo augimui. Kūno kultūra ir sportas sunkokai skynėsi kelią ir tarpukario Lietuvoje. Iš pradžių populiariausia sporto šaka buvo futbolas. Vėliau prioritetai keitėsi. Populiari darėsi lengvoji […]

Vakariniai darbininkų kursai Panevėžyje tarpukario metais

XX a. 4 dešimtmetyje Panevėžyje imta labiau rūpintis darbininkų švietimu ir kultūrine veikla. Mieste įkurtas Darbo rūmų darbininkų kultūros klubas. Jis vystė plačią veiklą. Veikė Vlado Paulausko vadovaujamas choras. Choro narių skaičius greitai išaugo iki 60 asmenų. Buvo įkurtas ir styginis orkestras. Po darbo darbininkai galėjo skaityti laikraščius ar žaisti stalo tenisą, taip pat buvo […]

Panevėžio fotografas Petras Jutelis

Būsimasis fotografas Petras Jutelis gimė 1904 m. rugsėjo 23 d. Panevėžio apskrities Naujamiesčio valsčiaus Puorių kaime. Šeima gyveno gana skurdžiai, tėvai tarnavo pas ūkininkus. Šeimoje augo ketvertas vaikų: be Petro, augo dar du broliai ir viena sesuo. Brolis Jonas gyveno Pažagieniuose, kur turėjo pasistatęs namelį. Kitas brolis Pranas gyveno Panevėžio mieste Daukanto gatvėje. Pranas dirbo […]

Panevėžio švietimo organizatorius Juozas Sideravičius

Juozas Sideravičius – vienas tų, kurie buvo nepriklausomos Lietuvos švietimo kūrėjai ir organizatoriai. J. Sideravičiaus veikla daugiausia susijusi su Panevėžio apskritimi. Jis Panevėžio krašte kūrė naujas pradines mokyklas, įvedinėjo privalomą pradinį mokslą, prisidėjo prie naujų mokyklų atsiradimo, organizavo knygynus mokytojams. Juozas Sideravičius gimė 1889 m. rugsėjo 4 d. Šakių apskrities Griškabūdžio valsčiaus Rogupių kaime. Tėvai […]

Panevėžio valstybinės gimnazijos ir mokytojų seminarijos moksleivių leidinys „Tautos keliais“

1926–1928 m. Panevėžio valstybinės gimnazijos ir mokytojų seminarijos moksleiviai leido ranka rašytą laikraštėlį „Tautos keliais“. Jo pirmas numeris pasirodė 1926 m. lapkričio 2 dieną. Leidinį redagavo Jonas Balys, o redakcinėje komisijoje dirbo V. Kraniauskas ir J. Glučka. Ypač išgarsėjo Jonas Balys. 1928 m. jis baigė Panevėžio mokytojų seminariją ir tapo garsiausiu Lietuvos etnologu, folkloristu, tautosakos […]

Panevėžio šaulių rinktinės kultūrinė veikla

Pasibaigus Nepriklausomybės kovoms Lietuvos šaulių sąjunga pradėjo aktyviau dalyvauti kultūrinėje sferoje. Vienas įkūrėjų Vladas Putvinskis visuomeninei veiklai skyrė daug dėmesio. Patys šauliai siekė skiepyti visuomenei pilietinį sąmoningumą, tautos vienybės idėją:  jų kultūrinę veiklą apėmė chorų organizavimas, vakarinių kursų ir Liaudies universitetų steigimas. Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečiui paminėti išleistuose leidiniuose kaip aktyvios kultūrinės veiklos pavyzdys minimas Panevėžyje įsteigtas Liaudies […]

Švietimas Panevėžyje 1944–1950 m.

1944 m. liepos mėnesį nacistinės Vokietijos kariuomenė paliko Panevėžį. Į miestą įžengusi sovietų armija užėmė daug pastatų, tarp jų ir mokyklų. 1944 m. rugpjūčio mėnesį Panevėžyje veikė 9 lietuviškos pradinės mokyklos, dešimtojoje mokyta rusų kalba. Tais pačiais metais numatyta mokslo metų pradžios diena – rugsėjo 16-oji. Dauguma pastatų 1944 m. rugpjūčio mėnesį dar buvo užimti […]

Karaimų poetas Šelumielis Lopato

Vienas žymiausių Panevėžio karaimų buvo Šelumielis Lopato. Nors jis gimė Trakuose, aktyviausi gyvenimo metai praėjo Panevėžyje. Jis miestą garsino savo sąžiningu darbu, itin aktyvia visuomenine veikla ir puikiais eilėraščiais. Š. Lopato gimė 1904 m. gegužės 14 d. Jo gimtosios vietos – tai gražus Trakų kraštas. Šelumielio tėvas buvo batsiuvys, pagal carinės Rusijos luomines tradicijas jis […]

Aušrininkai Panevėžyje 1918–1940 m.

Aušrininkų – socialdemokratinės pakraipos organizacijos – užuomazgos siekia dar carinius laikus. Tuo metu jie veikė kartu su ateitininkais, bet vėliau abiejų keliai išsiskyrė. Aušrininkai savo istorijos ištakomis laikė „Aušrinės“ laikraščio išleidimą 1910 metais. Panevėžyje aušrininkai minimi jau realinėje mokykloje. Remiantis kai kuriais atsiminimais, aušrininkams priklausė žinomas karininkas Vincas Jonuška. Panevėžyje organizacija savarankišką veiklą pradėjo 1918 […]

Šaulių rėmėjai XII Panevėžio rinktinėje

Siekiant gerinti šaulių organizacijos padėtį buvo reikalingi rėmėjai. Šie šauliams skyrė nuosavų lėšų ir taip prisidėjo prie jų rinktinės veikimo. Tokių rėmėjų Panevėžio rinktinė sulaukdavo jau nuo 1923 metų, bet plačiau paramos tinklas imtas organizuoti tik 1929 metais, kai atsirado asmenų, norėjusių šauliams skirti specialų mokestį. 1927 m. išleistos šaulių rėmėjų taisyklės. Jose numatyta, kad […]

Berčiūnų kurortas tarpukario metais

1929 m. Miškų departamento sprendimu įsteigta Sanžilės vasarvietė. Jos pagrindą sudarė Berčiūnų pušynas, kuris garsėjo sausu ir sveiku oru. Didelę iniciatyvą dėl vasarvietės steigimo rodė miškininkas Jonas Kasperavičius. Vasarnamiams statyti suprojektuoti 48 sklypai, jie užėmė 12,64 ha plotą. Parkui paskirta 3,75 ha, o gatvėms –  3,55 ha. Pastarosios nutiestos 1930 m., jos apsodintos medeliais. Tais […]

Švietimas Panevėžyje 1918–1940 m.

Carinės Rusijos valdymo laikais Panevėžio mieste buvo tik kelios pradinės mokyklos, jos veikė nuomojamose patalpose. 1918 metų sausio 1 dieną atidaryta pirma pradinė mokykla. Nuo 1919-ųjų ji veiklą vykdė nuomojamame pastate – Br. Kusinskio privačiame mediniame name Šeduvos gatvėje Nr. 26. Mokyklos tuo metu numeruojamos nebuvo. Mokymo įstaigos vedėjo pareigas ėjo Juozas Balčiūnas. Paskatą statyboms teikė […]

Rašytojas, advokatas Juozas Čerkesas-Besparnis

Tėvas ir sūnus – Juozas ir Henrikas Čerkesai – išgarsino Panevėžio kraštą visoje Lietuvoje. Nors pasirinko skirtingą gyvenimo kelią, abu paliko ryškų pėdsaką Nepriklausomos Lietuvos valstybės istorijoje. Vis dėlto, žinomesniu laikytinas Juozas Čerkesas. Juozas Čerkesas gimė 1884 m. kovo 7 d. (remiantis kitais duomenimis, jo gimimo data – 1884 m. balandžio 4 d.) Panevėžio apskrities Piniavos valsčiaus Bernotų kaime. […]

Suaugusiųjų institutas Panevėžyje 1943 m.

Suaugusiųjų institutai nacių okupacijos metais veikė ne viename Lietuvos mieste, jie laikyti tarpine grandimi tarp specialiųjų vidurinių ir aukštųjų mokyklų. Šie institutai buvo išlaikomi Švietimo valdybos ir Profesinės sąjungos lėšomis, pinigų gauta ir iš surinktų mokesčių už mokslą. Institutų būta dviejų rūšių: „A“ ir „B“ ciklų. Į „A“ ciklų institutus priimti  moksleiviai, pateikę baigtą gimnaziją […]

Pirmasis lietuviškas periodinis leidinys „Meilės keliais“

1922 m. kovą Panevėžyje pradėtas leisti seniausias periodinis leidinys lietuvių kalba „Meilės keliais“. Jo redakcija buvo įsikūrusi adresu Donelaičio g. 11. Leidinio prenumerata atsiėjo 48 auksinus per metus, JAV nurodoma prenumeratos kaina metams – 1 doleris. Leidinio viršelyje, kurį puošė žinomo skulptoriaus Juozo Zikaro piešinys, buvo nurodyta jo paskirtis: „Laikraštis dvasinei kultūrai kelti“. Dėl savo apimties ir […]

Panevėžio Šv. Zitos draugija

Respublikinė Šv. Zitos draugija įkurta Kaune 1906 metais, o įregistruota tik 1907-aisiais. Ją įsteigė kunigai P. Dogelis ir J. Jarašiūnas. Šios organizacijos tikslas – propaguoti lietuvybę tarp tarnaičių. Nors tai buvo tarnaičių ir darbininkių draugija, joje veikliausiai darbavosi tarnaitės. Panašiu laiku draugija įkurta ir Vilniuje. Keliais metais vėliau tokia organizacija atsirado Panevėžyje ir buvo pavadinta Panevėžio Šv. Zitos […]

Kultūra Panevėžyje 1944–1953 m.

1944 metais, sugrįžus Raudonajai armijai, Panevėžyje suformuota nauja valdžios institucija – atkurtas Vykdomasis komitetas. Šiam prižiūrint veikė Švietimo ir kultūros skyrius, organizavęs kultūrinį gyvenimą Panevėžio mieste. Skyriui vadovavo vedėjas, pastarojo alga tuo metu siekė 900 rublių, taip pat dirbo inspektorius ir vyr. buhalteris. Švietimo ir kultūros skyrius įsikūrė Ramygalos gatvėje – toje pačioje, kurioje veikė […]

Nepriklausomybės kovų dalyvių kapinės Liūdynėje

1918–1920 m. Nepriklausomybės kovų laikotarpis buvo sudėtingas Lietuvos valstybės kūrimosi etapas, pareikalavęs nemažai valstybės gynėjų – Lietuvos kariuomenės savanorių – aukų. 1919 m. Lietuvos kariuomenės savanoriai atkaklias kovojo prieš Raudonąją armiją. 1919 m. gegužės 19 d. buvo išvaduotas Panevėžio miestas. Intensyvios kautynės miesto apylinkėse vyko ir  gegužės 21–22 dienomis. Kautynių metu arba patekę į nelaisvę žuvo 8 kariai. […]

Vežimai darbams į Vokietiją 1942 m.

1942-aisiais  Antrasis pasaulinis karas Lietuvos teritorijoje jau vyko antrus metus. Lietuvos teritorija okupuota vokiečių kariuomenės buvo metus laiko. Panevėžio miestas taip pat valdytas vokiečių valdžios atstovų ir vietinių pareigūnų. 1942 m. gegužės 2 d., paskelbus Lietuvos generalinio tarėjo Petro Kubiliūno potvarkį Nr. 4457, prasidėjo masinis Lietuvos gyventojų vežimas priverstiniams darbams į Vokietiją. Šis procesas, prasidėjęs dar 1941 metais, […]

Sanitarinis automobilis Panevėžyje

Raudonojo kryžiaus draugija Lietuvoje įsteigta 1919 m. sausio 12 dieną. Ši organizacija kūrė ligoninių tinklą Lietuvoje. 1919–1921 m. Raudonojo kryžiaus ligoninė veikė ir Panevėžyje, joje buvo gydomi Nepriklausomybės kovose sužeisti Lietuvos kariuomenės savanoriai. Pasibaigus Nepriklausomybėms kovoms, ši ligoninė iš Panevėžio iškelta. 1938 m. lapkričio mėn. Raudonojo kryžiaus draugija Panevėžio miesto savivaldybei skyrė sanitarinį automobilį. Tuo metu tokia transporto priemonė […]

Valstybės saugumo ir kriminalinės policijos Panevėžio departamentas 1920–1940 m.

Siekiant įsteigti  departamentą, buvo nueitas gana ilgas kelias. Iš pradžių politiniais reikalais rūpinosi Krašto apsaugos ministerija, joje veikė Žvalgybos skyrius. Kriminalinės policijos įkūrimo data laikoma 1918 m. spalio 27 d. 1919 m. sausio 19 d. Vidaus reikalų ministerijoje paskirtas vadovas kriminalinės srities reikalams tvarkyti. 1923 m. politinio sekimo pareigos perduotos Vidaus reikalų ministerijai. Dar 1920 m. atsirado Panevėžio apskrities slaptasis kriminalinės […]