Bene žymiausias lietuvių kilmės Panevėžio prekybininkas Pranas Vanagas gimė 1886 m. valstiečių Dominyko ir Elžbietos šeimoje Utenos apskrities Užpalių valsčiaus Vilučių kaime. 1897 m. Pranas baigė Utenos liaudies mokyklą, tačiau toliau mokytis nebuvo lėšų. Tuo metu valstiečiai vertėsi gana sunkiai ir išleisti vaikus į mokslus buvo sudėtinga. P. Vanagas dirbo įvairius ūkio darbus. 1905 m. jis išvyko į Rostovą prie Dono ir 1905–1908 m. dirbo pakuotoju vaistinės firmoje. 1909 m. pašauktas į karinę tarnybą carinės Rusijos kariuomenėje, tarnavo iki 1911 m. lapkričio. Po to dirbo vaistų sandėliuose. 1914 m. liepos 20 d. buvo mobilizuotas į carinę kariuomenę, kur artilerijos brigadoje tarnavo iki 1917 m. rugpjūčio. 1914–1917 m. kariavo turkų fronte. 1917 m. atleistas iš kariuomenės dėl ligos grįžo į Rostovą prie Dono ir 1917–1921 m. dirbo vaistų sandėliuose.

1919 m. lapkričio 23 d. P. Vanagas susituokė su Vanda Mikelyte, gimusia 1895 m. spalio 22 d. Vilniaus gubernijos Giedraičių valsčiuje. Santuoka bažnytinėje knygoje įrašyta 1919 m. gruodžio 5 d.

1921 m. su šeima grįžęs į Lietuvą ir apsigyvenęs Panevėžyje, P. Vanagas pradėjo verstis prekyba. 1922 m. (pagal kitus duomenis 1923 m.) jis kartu su kunigu Jonu Karbausku įkūrė lietuvių ekonominę organizaciją – Panevėžio lietuvių pirklių sąjungą „Birža“, sėkmingai veikusią nepriklausomybės laikais. Ši draugija buvo Panevėžio verslininkų draugijos pirmtakė. Panevėžio verslininkų draugijai ilgą laiką vadovavo P. Vanagas. Jo vyno ir gastronomijos parduotuvė veikė keliose vietose, ilgiausiai, 1932–1940 m., Vasario 16-osios g. 3. Joje prekiauta Karazijos įmonės vynais iš Anykščių krašto, mineraliniu vandeniu „Birutė“, Klaipėdos alaus daryklos alumi, šampanu, likeriu ir įvairiais vynais iš viso pasaulio. Taip pat šioje parduotuvėje galima buvo įsigyti saldainių, šokolado ir kitų prekių. Pardavėja dirbo Antanina Dobrovolskienė. 1937 m. P. Vanagas sumokėjo daugiausiai mokesčių iš Panevėžio prekybininkų lietuvių, iš viso 17 tūkst. litų. Tuo metu lietuviai prekybininkai užėmė apie 20 proc. Panevėžio prekybos (cariniais laikais tik 6 proc.).

1925 m. balandžio 20 d. Vanagams išduotas leidimas statyti gyvenamąjį dviejų aukštų namą Puzino g. 12. Leidimą išdavė miesto technikas inžinierius Marijanas Stanevičius, pastatą projektavo inžinierius V. Anforavičius. Įkurtuvės atšvęstos 1926 m. 1935 m. šeimai leista pasistatyti mūrinį sandėlį skalbyklą. Projektą parengė diplomuotas statybos inžinierius Antanas Gargasas. 1939 m. namą Puzino gatvėje pasistatė ir ūkininkas Pečiūkėnas.

Puzino gatvėje įsikūrė daug žinomų žmonių: gydytojai Vitalius Gusevas, Antanas Didžiulis, Juozas Vileišis, fotografas Jonas Žitkus, skulptorius Juozas Zikaras. Puzino gatvėje veikė garsiausia privati Vitalijaus Gusevo klinika. 1929 m. spaudoje pastebėta, kad Puzino gatvė švariausia ir tiesiausia Panevėžyje.

Pranas Vanagas kaip aktyvus miesto bendruomenės narys 1931 ir 1934 m. buvo išrinktas į Miesto tarybą. Už jį balsavo 1283 rinkėjai. 1931 m. jis paskirtas Panevėžio miesto rinkimų komisijos nariu. Komisijos pirmininkas buvo Jurgis Elisonas. Rinkimų komisijoje buvo žinomi panevėžiečiai: A. Gilvydis, A. Simutis, H. Chazenas, o kandidatai J. Vileišis ir A. Plungė. Tarybos nariu jis buvo iki 1940 m.

1937 m. rugsėjo 7 d. laikraštyje „XX amžius“ pasakojant apie žinomo prekybininko veiklą rašyta, kad P. Vanago sodyboje pražydo obelaitė. 1939 m. balandžio mėnesį kartu su ūkio banko direktoriumi Činiku P. Vanagas įsigijo kino teatrą „Forum“. Pervadinę jį „Garsu“ sėkmingai vystė savo verslą. 1939 m. P. Vanagas Panevėžio verslininkų valdyboje vadovo vietą užleido J. Kaminskui.

Užėjus sovietams P. Vanago gyvenamasis namas Puzino gatvėje nacionalizuotas. Nacionalizuota ir jo parduotuvė bei kino teatras.

1941 m. P. Vanagas ištremtas į Barnaulą Altajaus krašte, kur dirbo įvairius darbus. 1942 m. ištremtas į Trofimovsko salą dirbo žuvų perdirbimo gamykloje ūkvedžiu. Darbo ir gyvenimo sąlygos buvo nepakeliamos. Daug lietuvių negrįžo iš Jakutijos krašto. Nepaisant ypač sunkių sąlygų, P. Vanagas dirbo labai atsakingai. Net sovietinė valdžia įvertino jo sąžiningą darbą – 1944 ir 1950 m. jam pareikštos padėkos. 1946 m. gruodį per sniego pūgą žuvo jo vienintelis sūnus Ernestas. Nuo 1947 m. P. Vanagas Jakutske dirbo buhalteriu. 1952–1956 m. – Lensko (tuo metu Muchutajus) rajono promkombinato sandėlininku. 1956 m. P. Vanagas pripažintas antros grupės invalidu – ilgi tremties metai visai nualino jo sveikatą.

Grįžęs į Lietuvą gyveno Vilniuje, Subačiaus gatvėje. Turėjo nusipirkęs pusę namo. P. Vanago gyvenamasis namas Panevėžyje išlikęs iki šių dienų.

P. Vanagas mirė 1963 m. Palaidotas Rasų kapinėse Vilniuje.

Nuotraukoje – Vanda ir Pranas Vanagai. XX a. 4 deš.

Donatas Pilkauskas
Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnysis muziejininkas

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas