Objekto panaudojimo teisės: CC BY

Projektai transporto sistemos modernizavimui ir gatvių infrastruktūros atnaujinimui

Tęsiame rubriką „Europos Sąjunga – Panevėžiui“. Miesto maršrutiniuose autobusuose įdiegta elektroninio bilieto sistema Įgyvendinant projektą „Darnaus judumo priemonių diegimas Panevėžio mieste“ miesto maršrutiniuose autobusuose įdiegta elektroninio bilieto sistema. Ji suteikė galimybę taikyti lanksčią tarifų sistemą, kokybišką vežėjų ir keleivių kontrolę, padidėjo bilietų pardavimo kanalų skaičius. Keleivių informavimas tapo efektyvesnis, įrengus 6 informacines švieslentes autobusų stotelėse […]

Pranas Vanagas ir jo namas Panevėžyje, P. Puzino gatvėje

Bene žymiausias lietuvių kilmės Panevėžio prekybininkas Pranas Vanagas gimė 1886 m. valstiečių Dominyko ir Elžbietos šeimoje Utenos apskrities Užpalių valsčiaus Vilučių kaime. 1897 m. Pranas baigė Utenos liaudies mokyklą, tačiau toliau mokytis nebuvo lėšų. Tuo metu valstiečiai vertėsi gana sunkiai ir išleisti vaikus į mokslus buvo sudėtinga. P. Vanagas dirbo įvairius ūkio darbus. 1905 m. […]

Šermukšnių gatvė

1933 m. sausio 31 d. Panevėžio miesto tarybos protokolu buvo naujai suprojektuota gatvė nuo Piniavos gatvės iki J. Zanevičiaus žemės, pavadinta Šermukšnių gatve. Dar 1931 m. J. Zanevičius gavo leidimą statyti vaisvynių dirbtuvę šioje gatvėje. Jis čia valdė nemažai žemės, kurioje buvo ir sodas. J. Zanevičiaus vyno dirbtuvė Šermukšnių g. 3 vėliau išgarsėjo visame mieste. […]

Sodų gatvės vienuolynas

Sodų gatvė yra viena senesnių Panevėžyje. Jos pavadinimas keitėsi kelis kartus. Pagal 1871 m. planą Sodų gatve pavadinta Stetiškių gatvė. Ilga šios gatvės istorija. Kadaise ji buvo kreiva ir sunkiai pravažiuojama, ja buvo varomos kiaulės, todėl žmonės ją vadino kiaulių gatve. 1928 m. tuometinėje spaudoje rašyta, kad Sodų gatvė tokia siaura, kad du vežimai neprasilenkia. […]

Vasario 16-osios gatvė

Tai viena seniausių Panevėžio gatvių, minima dar 1554–1956 m. žemaičių žemės aprašyme. Tai buvo kelias į Livoniją. Vėliau jis pavadintas Šeduvos gatve. 1788 m. ši gatvė išsamiai aprašyta. Pirmojo pasaulinio karo metais vokiečiai ją pervadino Ryto gatve. 1921 m. vasario 16 d. Šeduvos gatvė pavadinta Vasario 16-osios gatve. 1945 m. lapkritį ji pervadinta Gegužės 9-osios […]

Iš Algirdo gatvės istorijos

Šiandien Algirdo gatvė Panevėžyje gana ilga. Ji prasideda nuo Ramygalos gatvės miesto centre, ties Infekcinių ligų klinika, ir tęsiasi rytų kryptimi iki pat miesto pakraštyje esančio Velžio kelio. Su Algirdo gatve kertasi net 10 kitų gatvių: J. Žemaitės, Sirupio, J. Basanavičiaus, Kęstučio, Rambyno, Margių, Vytauto, Staniūnų, Sėlių ir Jotvingių. Tarpukariu Algirdo gatvė buvo gerokai trumpesnė. […]

Iš kelių ir gatvių statybos bei eksploatavimo istorijos

Kelių tvarkymo ūkiai Panevėžyje pradėjo kurtis iš miesto pasitraukus nacių okupantams, t. y. 1944 m. birželio–liepos mėnesiais. Dauguma tiltų buvo susprogdinti, keliai duobėti nuo sviedinių, „juodų dangų“ (asfaltuotų gatvių) nebuvo nė vieno kilometro. Tuomet Panevėžyje įsikūrė pirmoji kelių priežiūros organizacija. Pagrindinis jos tikslas buvo sutvarkyti kelius, jungiančius Panevėžį su Ukmerge, Šiauliais, Kėdainiais, o vėliau ir […]

Panevėžio gatvės 1871 metais

XIX a. Lietuva priklausė carinei Rusijai. Panevėžys tuo metu buvo nedidelis daugiatautis miestas. Jį apšvietė žibaliniai žibintai, kurie XX a. pradžioje pakeisti dujiniais. Mieste dažniau galėjai girdėti rusų kalbą nei lenkų ar lietuvių. Tam tikrais istorijos laikotarpiais mieste daugumą gyventojų sudarė žydai, kartais jų skaičius priartėdavo prie 60 procentų. Gana daug buvo ir lenkų, rusų, […]

Gatvės Panevėžyje 1919 metais

1918 m. vasario 16 d. Lietuva paskelbta nepriklausoma valstybe. Tuo metu Lietuvoje, taip pat Panevėžyje, buvo vokiečių okupacinė valdžia. 1919 m. sausio pradžioje vokiečiai galutinai išsikraustė iš Panevėžio, o jau tą patį sausio mėnesį į miestą įsiveržė Raudonoji armija. Sukurtas naujas okupacinės valdžios aparatas. 1919 m. gegužės 19 d. Raudonąją armiją išstūmus iš miesto, pradėtas […]

Sandėlių gatvėje siūlyta projektuoti tunelį

Panevėžyje lygiagrečiai su geležinkeliu besidriekianti dabartinė S. Kerbedžio (buv. Sandėlių) gatvė palyginti, nėra labai sena, bet jos istorija įdomi. Šiandien ši gatvė tęsiasi nuo Nemuno–Pušaloto gatvių žiedo iki susikirtimo su Senamiesčio gatve rytinėje miesto dalyje. Tarpukariu gatvė buvo gerokai trumpesnė, be pavadinimo ir naudota geležinkelio transporto poreikiams. Nemaža būsimosios Sandėlių gatvės dalis priklausė siaurojo geležinkelio […]

Nuo akmenų grindinio iki asfalto

Gatves grįsti akmenimis pradėta dar cariniais laikais. Lietuva, 1918 m. atgavusi nepriklausomybę, bene pirmiausia pajuto gerų kelių stoką savo krašte. Nustatyta tvarka, pagal kurią imti tvarkyti valstybiniai bei savivaldybių keliai. 1928-aisiais, praėjus 10 metų nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, šalies valdžia išsiuntinėjo savivaldybėms klausimynus su įvairiais klausimais apie krašto ūkį, švietimą, pastatus, kelius ir kt. Gauti […]

Gatvė, vedanti į geležinkelio stotį

Stoties gatvė Panevėžyje carinės Rusijos imperijos laikais buvo vadinama Vokzalnaja. Ji tęsėsi nuo tilto per Nevėžio upę iki medinio geležinkelio stoties pastato. Pirmojo pasaulinio karo metais gatvė vadinta vokiškai Bahnhofstrase (Geležinkelio stoties gatvė). Ji gerokai pailgėjo, prie jos prijungus gatvę, nusidriekusią į pietus nuo Nevėžio upės (dab. Respublikos gatvė). Tarpukariu gatvė pavadinta Stoties gatve. Ji […]

Šv. Zitos gatvė

Gatvės atsiradimo data ne visai aiški. Cariniais laikais jos nebuvo. Tikriausiai gatvė taip pavadinta apie 1922 m., nes 1919 m. sąraše jos dar nėra. 1920 m. valdybos protokolų nerasta, o 1919–1921 m. protokolai prastai išlikę. 1928 m. Panevėžio policijos 4-oji nuovada buvo Šv. Zitos g. 21. 1931 m. į Mikšio namus Šv. Zitos gatvėje persikėlė […]

Smėlynės gatvė

Ši gatvė cariniais laikais vadinta Pieski arba Smėlio gatve. 1910 m. Smėlynės gatvė išgrįsta. Spaudoje rašyta: „Prieš pirmą pasaulinį karą „Ferma“ dabar Smėlynės gatvė buvo pagarsėjusi peštynėmis. Dabar jos persikėlė į Agronomijos ir Piniavos gatves.“ 1919 m. lapkritį Smėlynės gatve pradėta vadinti gatvė, prasidedanti nuo tilto. Vokiečiai Smėlynės gatvę priskyrė miestui Pirmojo pasaulinio karo metais. […]

Margių gatvė

Nėra tiksliai žinoma, kada atsirado gatvė tokiu pavadinimu. Istorikė Ona Maksimaitienė rašė, kad ji cariniais laikais vadinta Kalėjimo skersgatviu. 1919 m. gatvių sąraše tokio pavadinimo nebuvo. Panevėžio spaudoje rašyta, kad 1926 m. iš rugsėjo 17-osios į 18-ąją piktadariai apiplėšė 4-ojo pėstininkų Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko amunicijos ir technikos sandėlį Margių gatvėje. Tuo metu to pėstininkų […]

Staniūnų gatvė

Staniūnų gatvė turi savitą istoriją. Ji labiausiai susijusi su muilo gamyba. 1932 m. lapkričio 12 d. Finansų ministerija patvirtino akcinės bendrovės „Lietuvos muilas“ įstatus. Panevėžio fabrikas pradėjo veiklą 1933 metais. Bendrovė įkurta sutelkus akcinių bendrovių „Lietūkis“, „Maistas“ ir „Pieno centras“ kapitalą. Iki Panevėžio fabriko įsteigimo muilą gamino fabrikų sindikatas. Seniausias muilo fabrikas veikė Klaipėdoje (nuo […]

Kęstučio gatvė

Kęstučio gatvė žinoma nuo 1919 m., carinių Panevėžio miesto gatvių sąraše jos dar nebuvo. 1919 m. daug gatvių Panevėžyje pavadinta žinomų istorinių asmenybių vardais, taip pat Lietuvos didžiųjų kunigaikščių. Gatvė ir aikštė pavadinta Vytauto vardu. Lietuvos didysis kunigaikštis Kęstutis irgi buvo labai gerbiamas, jo vardas suteiktas gatvei. 1930 m. Kęstučio gatvė pratęsta ir pradėta žvyruoti. […]

Klaipėdos gatvė

Dabartinė Klaipėdos gatvė minima Šeduvos grafystės inventorinėse bylose kaip Vienuolyno gatvė. Gatvėje buvo 8 sklypai, 1807 m. ‒ 11 sklypų. 1871 m. plane ji pavadinta Vladimiro gatve. Pagal ne visai patvirtintus duomenis Pirmojo pasaulinio karo metais ji vadinta Bohemijos gatve. Nuo 1919 m. tai – Smilgių gatvė. 1924 m. sausio 13 d. Panevėžio šaulių rinktinės […]

Kai kurie Ramygalos gatvės bruožai

1554‒1950 m. Žemaičių žemės aprašyme minimas Panevėžio miestelis, kuriame vykdavo turgus ir buvo trys gatvės be pavadinimų. Vėliau iš jų išaugo tada didžiausia Ramygalos gatvė ‒ viena seniausių Panevėžio gatvių. 1764 m. duomenimis, Ramygalos gatvėje buvo 39 sodybos. 1788 m. aprašyme gatvė ne tik minima, bet ir išsamiai aprašyta. Ramygalos gatvėje yra Kristaus Karaliaus kapinės, […]

Fromo-Gužučio gatvė

Fromo-Gužučio gatvė turi net dvi atsiradimo versijas. Viena jų iškyla gyventojų prisiminimuose – cariniais laikais miesto centre buvusi Aleksandro gatvė, kuri tęsėsi iki dabartinės Savanorių aikštės. Pagal kitą versiją nauja gatvė atsirado 1922 m. gruodžio mėnesį minint dramaturgo Fromo Gužučio jubiliejų. Iš tiesų tai ta pati gatvė, tik pratęsta. Aleksandras Fromas-Gužutis laikomas lietuvių dramaturgijos pradininku. […]

Pušaloto gatvė: vienos šeimos istorija

Pušaloto gatvė Panevėžyje tarpukariu sudarė nedidelę dalį šiandieninės gatvės. Dabar Pušaloto gatvė prasideda nuo Stoties gatvės, kerta Nemuno–Pušaloto–S. Kerbedžio ir Janonio gatvių žiedinę sankryžą, driekiasi šalia Panevėžio automobilių turgaus ir krypsta Bernatonių kaimo link. Tarpukariu Pušaloto gatvelėje veikė vėjo malūnas, svarstyklių dirbtuvės, duonos kepykla, Antano Hokušo mechaninės dirbtuvės ir liejykla, buvo įsikūrusi pradžios mokykla, gyveno […]

Panevėžio gatvės 1940–1944 m.

1940 m. birželį Lietuvą okupavo sovietai. 1940 m. liepos 21 d. Lietuva paskelbta sovietine respublika, o 1940 m. rugpjūtį ji įjungta į SSRS sudėtį. Panevėžyje, kaip ir visoje šalyje, buvo formuojamas sovietinis valdžios aparatas. Šiuo laikotarpiu Panevėžyje pakeistas Prez. Smetonos gatvės pavadinimas. Ji pavadinta Liaudies gatve. Sovietinė okupacija, o vėliau ir aneksija, tęsėsi vienerius metus. […]

Vaižganto gatvė

Jurgio gatvės, dabartiniu metu Vaižganto, pavadinimas pirmąkart paminėtas 1871 m. Panevėžio miesto plane. Tiksliau – ji buvo vadinama Georgijaus gatve ar skersgatviu. Pagal minėtą planą mieste atsirado 20 naujų gatvių, minimos ir dvi aikštės. Gatvė buvo gana apleista, nors faktiškai buvo miesto centre. Panevėžio miesto gatvėms pavadinti komisijos 1919 m. lapkričio 3 d. posėdyje siūlyta […]

Berčiūnų gatvė

1919 m. ši gatvė dar buvo vadinama Januškevičiaus vardu. Cariniais laikais Januškevičius buvo miesto vadovas. Gatvė buvo gana trumpa ir prastos būklės. 1929 m. spaudoje rašyta, kad ji negrįsta, joje pilna mėšlo krūvų. Gatvė buvo ir labai siaura. 1929 m. miesto valdyba svarstė šios gatvės praplatinimo ir išlūžusios tvoros klausimus. 1930 m. Januškevičiaus gatvėje siūlyta […]