Kęstučio gatvė žinoma nuo 1919 m., carinių Panevėžio miesto gatvių sąraše jos dar nebuvo. 1919 m. daug gatvių Panevėžyje pavadinta žinomų istorinių asmenybių vardais, taip pat Lietuvos didžiųjų kunigaikščių. Gatvė ir aikštė pavadinta Vytauto vardu. Lietuvos didysis kunigaikštis Kęstutis irgi buvo labai gerbiamas, jo vardas suteiktas gatvei.
1930 m. Kęstučio gatvė pratęsta ir pradėta žvyruoti. Žvyras buvo vežamas iš L. B. Chazeno fabriko. Gatvę planuota ir išgrįsti, nes joje buvo nemažai griovių, bet ne viskas buvo įgyvendinta. 1930 m. spaudoje rašyta, kad Kęstučio gatvėje vaikas įkrito į griovį. 1931 m. Panevėžio miesto valdybos sprendimu darbininkai užlygino griovius prie gatvės. Gatvėje atsirasdavo ir kenkėjų ‒ užfiksuotas atvejis, kad piktadariai įpylė žibalo į šulinį.
Nors gatvė po truputį tvarkyta, 1931 m. spaudoje rašyta, kad Kęstučio gatvė baisesnė už kaimo šunkelį. Visi didesni vežimai, važiuodami šia gatve, apvirsta. Ypač sunku ja važiuoti turgaus dieną – tuomet maudosi ūkininkai gatvės duobėse. Ūkininkai, aišku, keikdavo miesto valdžią, kad netvarko šios gatvės.
Šioje gatvėje buvo Antano Žukausko kalvė. Nemažai gyventojų kaip transporto priemonę naudojo arklius. Be to, mieste gyveno daug miestiečių, kurie nurodydavo, kad yra ūkininkai.
1940 m. Kęstučio gatvėje, 8 numeriu pažymėtame name, atsidarė moteriškų rūbų siuvykla. Siuvėja buvo baigusi kirpimo ir siuvimo kursus, rengtus Švietimo ministerijos. Siuvėjo specialybė tuo metu buvo populiariausia tarp miesto amatininkų.
1932 m. gatvė pradėta rimtai tvarkyti. Ji pergrįsta ir sujungta su Ramygalos gatve, tai yra su miesto centru ir su Kristaus Karaliaus katedra. Kelias tiestas tiesiai per sudegusį linų fabriką. Kęstučio gatvė sujungta su Fromo Gužučio gatve, apeinant L. B. Chazeno fabriką. Apie šaligatvius čia tuo metu dar negalvota, nemažai dar buvo ir sulūžusių tvorų. 1937 m. liepą Panevėžio valsčiaus ūkininkas už tai, kad būdamas girtas Kęstučio gatvėje nulaužė vieną, Fromo Gužučio gatvėje – 12, Basanavičiaus gatvėje – 5 medelius, buvo nubaustas 1 mėnesio kalėjimo ir 100 litų bauda.
1934 m. į Kęstučio gatvę, į Gudausko namus, atsikėlė prokuratūra.
1937 m. per potvynį apsemta Zitos ir Kęstučio gatvė, taip pat kai kurie Kranto ir Kupiškio gatvės namai.
Kęstučio gatvės istorija susijusi su linų šukavimo ir pakulų apdirbimo fabriku, priklausiusiu Leizeriui Berui Chazenui. Chazenai Respublikos laikais buvo vieni turtingiausių Panevėžyje. Garsiausia šeimos galvos L. B. Chazeno įmonė buvo akcinė bendrovė ,,L.B. Chazenas ir sūnūs“, kuri užsiėmė linų šukavimu ir pakulų apdirbimu.1925 m. L. B. Chazenas Ukmergės gatvėje nusipirko patalpas būsimajam fabrikui. Vėliau jis perkeltas į Kęstučio gatvę. Fabrikas supirkdavo iš ūkininkų jau išmintus ir apiplūktus linus, o iš linų rūšiavimo punktų į fabriką atveždavo jau išrūšiuotus linus. Pagrindiniai buvo linų šukavimo ir pakulų skyriai. Fabriko pastatų Panevėžyje buvo įvairiose vietose. Trečdalis produkcijos buvo eksportuojama į Angliją, taip pat gabenta į Italiją, Vokietiją, Prancūziją ir kitas valstybes. Eksportas sudarė apie 60 proc. visos apyvartos. 1925 m. L. B. Chazeno įmonė su savo produkcija dalyvavo tarptautinėje parodoje Londone. Fabrikas rimtai nukentėjo per du gaisrus. Pirmas vyko 1929 metais. 1931 m. rugsėjo 25 d. per gaisrą sudegė beveik visas fabrikas, nuostoliai siekė 400 tūkst. litų. Tačiau fabriko veikla vėl atkurta, tik jau Margių gatvėje.
Tokia Kęstučio gatvės istorija iki 1940 metų.
Nuotraukoje – akcinės bendrovės „L.B. Chazenas ir sūnūs“ darbuotojai. XX a. 4 deš.
Nuotrauka iš Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinių.
Donatas Pilkauskas
Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnysis muziejininkas
Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas
