Panevėžio muzikinis teatras mini kūrybinės veiklos 25-metį

Prieš 25-erius metus 1993 metų gruodžio mėnesį Panevėžio miesto taryba, įvertinusi kelių kartų panevėžiečių kultūrinį palikimą, priėmė sprendimą įkurti Panevėžio muzikinį teatrą. Muzikinių spektaklių tradicija Panevėžyje gyvuoja nuo XX a. pradžios, kai 1904 m. panaikinus lietuviškos spaudos draudimą, pradėjo busti visuomenės kultūrinė ir tautinė savimonė. Remiantis muziko Mykolo Karkos atsiminimais, 1913 m. muziką pirmajai operetei […]

Švietimas Panevėžyje 1918–1940 m.

Carinės Rusijos valdymo laikais Panevėžio mieste buvo tik kelios pradinės mokyklos, įsikūrusios nuomojamose patalpose. 1918 m. sausio 1 d. atidaryta pirma pradinė mokykla. Nuo 1919 m. ji buvo nuomojamose patalpose – B. Kusinskio privačiame mediniame name adresu Šeduvos gatvė Nr. 26. Mokyklų numeracijos tuo metu nebuvo. Vedėju paskirtas Juozas Balčiūnas. Postūmis statyboms – 1920 m. […]

Kamerinio teatro šventė „Mene“

Panevėžio teatro „Menas“ organizuojami kamerinių spektaklių festivaliai tapo neatskiriama miesto kultūrinio gyvenimo dalimi ir pelnė išskirtinį teatro mylėtojų susidomėjimą. Balandžio 2–12 d. jau XV festivalyje išvysime 10 spektaklių jaunimui, suaugusiesiems ir mažiesiems. Balandžio 2 d. – Solo teatro premjera „Lietuviškoji Nora“ (rež. B. Mar). Tai dokumentinė mozaika iš M. Mironaitės laiškų, prisiminimų, dienoraščių, interviu, jos kūrybos […]

Kai Senvagė keitė miesto veidą

Panevėžiečiams per miestą ir jo apylinkes tekanti Nevėžio upė yra ypatinga – nuo jos pavadinimo kilo ir miesto vardas. Turbūt ne kiekvienas žino, kad pačiame miesto centre tam tikrą atkarpą nuo vieno iki kito tilto Nevėžis teka ne savo natūralia vaga, bet dirbtinai iškastu kanalu – Senvagė nėra gamtos dovana. Tarpukariu miestiečiai čia supylė pylimą, […]

Išrinkti meno premijų laureatai

Panevėžio miesto savivaldybės kultūros ir meno taryba išrinko tris šiųmečių kultūros ir meno premijų laureatus. Jais tapo dailininkas, keramikas Egidijus Radvenskas, fotomenininkas Evaldas Ivanauskas ir bibliotekininkė, J. Miltinio palikimo studijų centro vadovė Angelė Mikelinskaitė. E. Radvenskas meno parodose, projektuose dalyvauja nuo 1988 m. 1997 m. įstojo į Lietuvos dailininkų sąjungą, 2005 m. suteiktas meno kūrėjo statusas. […]

Panevėžio Skaistakalnio parkas XX a. 6–7 deš.

Panevėžio miesto teritorija apima trijų kadaise gyvavusių dvarų žemes: Senamiesčio, Skaistakalnio (Jasnagurkos) ir Navadolio. Ėjo amžiai, keitėsi valdžios. Keitėsi dvarų ir jų žemių paskirtis, savininkai, nyko bei buvo nugriauti pastatai, tačiau Skaistakalnio dvaro parkas išliko iki šių dienų. Parkams šalia dvarų įkurti į Lietuvą jau nuo XVII a. buvo kviečiami šio amato meistrai iš užsienio, […]

Ar pažįsti Panevėžį?

Portale „Panevėžio kraštas virtualiai“ skelbiamas interaktyvus testas „Ar pažįsti Panevėžį?“, kuris sukurtas siekiant paskatinti panevėžiečius domėtis savo miestu. Juk pasaulis prasideda čia! Interaktyvus testas sudarytas iš 7 klausimų ir 3-ų klausimo atsakymo pasirinkimo variantų. Nesvarbu, ar atsakysite teisingai ar neteisingai, Jums bus pateiktas teisingas atsakymas. Sužinosite įdomių faktų apie Panevėžį. Interaktyvų testą „Ar pažįsti Panevėžį?“ […]

Atgimimo ąžuolui – 30. Atgimimo Sąjūdis suvienijo tautą

Šiemet sukanka 30 metų (1989 m.), kai Lietuvoje buvo atgaivinta nacionalinė šventė – Lietuvos valstybės atkūrimo diena – Vasario 16-oji. Beveik pusę amžiaus trukusios sovietinės okupacijos metais ją švęsti buvo uždrausta. Apie šią svarbiausią Lietuvos istorijos datą – 1918 m. vasario 16-ąją – sovietmečiu buvo galima kalbėti tik pašnibždomis, kvietimas ją švęsti būtų skambėjęs kaip […]

Suaugusiųjų institutas Panevėžyje 1943 m.

Suaugusiųjų  institutai nacių okupacijos metais veikė ne viename Lietuvos mieste. Tai buvo lyg tarpinė grindis tarp spec. vidurinių ir aukštųjų mokyklų Lietuvoje. Jie buvo išlaikomi iš Švietimo valdybos ir Profesinės sąjungos lėšų bei iš mokesčio už mokslą. Institutai buvo „A“ ir „B“ ciklų. Į „A“ ciklus priimami tik su gimnazijos diplomu, o į „B“ ciklus […]

Pirmasis lietuviškas periodinis leidinys „Meilės keliais“

1922 m. kovą Panevėžyje pradėtas leisti seniausias periodinis leidinys lietuvių kalba „Meilės keliais“. Jo redakcija buvo įsikūrusi adresu Donelaičio g. 11. Leidinys buvo prenumeruojamas ir kainavo 48 auksinus metams. JAV nurodoma prenumeratos kaina metams – 1 doleris. Leidinio viršelyje, kurį puošė žinomo skulptoriaus Juozo Zikaro piešinys, buvo nurodyta jo paskirtis: „Laikraštis dvasinei kultūrai kelti“. Savo […]

Panevėžio Šv. Zitos draugija

Respublikinė Šv. Zitos draugija įkurta Kaune 1906 metais, o įregistruota tik 1907 metais. Ją įkūrė kunigai P. Dogelis ir J. Jarašiūnas. Šios organizacijos tikslas – propaguoti lietuvybę tarp tarnaičių. Tai buvo tarnaičių ir darbininkių draugija, bet faktiškai daugiau veikė tarp tarnaičių. Panašiu laiku draugija įkurta ir Vilniuje. Keliais metais vėliau tokia draugija atsirado Panevėžyje ir […]

Kultūra Panevėžyje 1944–1953 m.

1944 metais, sugrįžus Raudonajai armijai, Panevėžyje suformuotas naujas valdžios aparatas – atkurtas Vykdomasis komitetas. Jo žinioje veikė Švietimo ir kultūros skyrius. Jis turėjo organizuoti kultūrinį gyvenimą Panevėžio mieste. Skyriui vadovavo skyriaus vedėjas, taip pat dirbo inspektorius ir vyr. buhalteris. Vedėjui buvo paskirta 900 rublių alga. Skyrius įsikūrė Ramygalos gatvėje. Šioje gatvėje buvo ir Vykdomasis komitetas. […]

Panevėžio lenkų gimnazijai – 100

2019 m. vasario 7 d. sukanka 100 metų, kai Panevėžyje veiklą pradėjo Lenkų gimnazija. Iki Pirmojo pasaulinio ir karo metais Panevėžyje tautinės mažumos turėjo tik pradines mokyklas. Vokiečiams traukiantis iš miesto, pirmieji kurti gimnaziją sukruto lenkai. Lenkų kultūros ir švietimo draugija „Oswiat“ apjungė iniciatyvių inteligentų pastangas mokyklai atidaryti. Į miestą atėjus bolševikams, šios draugijos narys, […]

Regioninis finansavimas – ir miesto kultūros projektams

Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas patvirtino tolygios kultūrinės raidos projektų regionuose sąrašą. Panevėžio apskričiai išdalyta 339 090 Eur. Finansuota ir 10 Panevėžio miesto projektų. 15 970 Eur XXII Panevėžio tarptautiniam keramikos simpoziumui gavo Dailės galerija, 4220 Eur konferencijai „Iš Panevėžio praeities: šeimos portretas istorijos kontekste“ – Kraštotyros muziejus, 5 310 Eur projektui „Mano mokytojas kinas“ – kino centras „Garsas“, 3980 Eur XVIII tarptautiniam vaikų ir jaunimo džiazo muzikos festivaliui […]

Vežimai darbams į Vokietiją 1942 m.

1942 m. buvo antrieji Antrojo pasaulinio karo metai Lietuvos teritorijoje. Jau metus Lietuvos teritorija buvo okupuota vokiečių kariuomenės. Panevėžio miestas taip pat valdomas vokiečių valdžios atstovų ir vietinių pareigūnų. 1942 m. prasidėjo masinis Lietuvos gyventojų vežimas darbams į Vokietiją. Tas procesas neaplenkė ir Panevėžio miesto. 1942 m. gegužės 2 d. paskelbus Lietuvos generalinio tarėjo Petro […]

Sanitarinis automobilis Panevėžyje

Raudonojo kryžiaus draugija Lietuvoje įkurta 1919 m. sausio 12 dieną. Ji kūrė ligoninių tinklą Lietuvoje. 1919–1921 m. Raudonojo kryžiaus ligoninė veikė ir Panevėžyje. Joje buvo gydomi Nepriklausomybės kovose sužeisti Lietuvos kariuomenės savanoriai. Pasibaigus Nepriklausomybėms kovoms, ši ligoninė iškelta iš Panevėžio. 1938 m. lapkričio mėn. Raudonojo kryžiaus draugija Panevėžio miesto savivaldybei skyrė sanitarinį automobilį. Tuo metu […]

Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo metas

Lietuvos Respublikos Seimas skatindamas mus suvokti prieš 100 metų vykusių Nepriklausomybės kovų svarbą, pagerbdamas kovojusiųjų ir žuvusiųjų už laisvę atminimą, paskelbė 2019-uosius Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo metais. Kviečiame apsilankyti Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos parengtoje virtualioje parodoje „Nepriklausomybės kovos Panevėžio krašte“ ir sužinoti, kas 1919 m. sausio–gegužės mėn. vyko Panevėžyje ir jo apylinkėse. Parodoje […]

Iš Panevėžio „Cido“ arenos dviračių treko istorijos

Rengiantis Europos krepšinio čempionatui, vykusiam Lietuvoje 2011 metais, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje buvo pastatytos naujos sporto arenos. Panevėžio „Cido“ arena dėl joje suprojektuoto ir įrengto dviračių treko tapo išskirtinė. Apžvelkime jau spėtą pamiršti dviračio treko atsiradimo istoriją, puoselėtas viltis ir jo nepatogumus. Kad Panevėžyje reikia pastatyti universalią sporto areną, nuspręsta buvo dar 2004 metais. […]

Valstybės saugumo ir kriminalinės policijos Panevėžio departamentas 1920–1940 m.

Iki departamento įsteigimo buvo nueitas gana ilgas kelias. Iš pradžių politiniais reikalais rūpinosi Krašto apsaugos ministerija. Joje buvo Žvalgybos skyrius. Kriminalinės policijos įkūrimo data laikoma 1918 m. spalio 27 d. 1919 m. sausio 19 d. Vidaus reikalų ministerijoje paskirtas vadovas tvarkyti kriminalinei sričiai. 1923 m. politinis sekimas perduotas Vidaus reikalų ministerijai. Dar 1920 m. atsirado […]

Panevėžiečių iškelta tautinė trispalvė plevėsuoja jau 30 metų

Tuomet 1988 m. spalio 21-osios penktadienio vakarą aikštėje prie Dramos teatro susirinko tūkstančiai panevėžiečių. Sovietmetyje Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės simbolis Trispalvė buvo uždrausta, o ją slapta iškėlusieji persekiojami ir griežtai baudžiami. Viešai suplevėsuoti ji galėjo tik prasidėjus Lietuvos atgimimui. Sąjūdžiui reikalaujant uždraustus tautos istorinius simbolius įteisinti, 1988 m. spalio 7 d. tautinė trispalvė buvo oficialiai […]

Švietimas ir kultūra Panevėžyje 1940–1941 m.

1940 m. švietimo srityje vyko nemažai reformų. Vietose įsteigti švietimo skyriai, ku­riems iš centro vadovavo Švietimo ministerija. Švietimo skyriui vadovauti paskiriamas E. Levinskas. 1940 m. veikė 2 lietuviškos gimnazijos (berniukų ir mergaičių), 2 žydų gimnazijos (realinė Elektros gatvėje ir klasikinė Ramygalos gatvėje), 2 amatų mokyklos (berniukų ir mergaičių), kuria­ma rusų kalba dėstoma progimnazija, nepilna suaugusiųjų […]

Keletas štrichų protesto prieš menonitų koledžą tema

Šiandien apie šį Panevėžio istorijoje prieš ketvirtį amžiaus vykusį lemtingą įvykį žinoma nedaug. Ir tai tik iš pasakojimų ir spaudos. Kol su šiuo įvykiu susiję dokumentai išblaškyti po įvairius archyvus ir tyrinėtojų jie nėra surinkti, apžvelkime tai, ką šiuo metu pavyko rasti. Panevėžio tikinčiųjų prašymas miesto merui Stanislovui Mačiuliui Prašymas buvo surašytas 1992 m. sausio […]

Prisimenant, kad buvome Lietuvos kultūros sostinė

2014 metais Panevėžys buvo paskelbtas Lietuvos kultūros sostine ir jame vyko daug spalvingų ir įdomių renginių. Apžvelkime šio išskirtinio įvykio Panevėžio istorijoje svarbą. Nuo 2008 m. pradėjus vykdyti projektą „Lietuvos kultūros sostinė“, vienas Lietuvos miestų ar miestelių pagal pateiktas paraiškas konkurso būdu vieniems metams išrenkamas kultūros sostine ir jame tais metais rengiami regiono kultūrą puoselėjantys […]

Panevėžio žydų kapinės

Pagal kai kuriuos duomenis Panevėžyje žydų bendruomenė gyvena nuo XVII amžiaus. Maždaug nuo ta laiko galėjo atsirasti pirmi palaidojimai. Kapinės kūrėsi Sietyno gatvėje. Tiksli jų atsiradimo data nežinoma. Panevėžyje didesnė žydų bendruomenė atsirado tik XVIII amžiaus pabaigoje. Pagal atskirų tyrinėtojų duomenis kapinėse 1872–1940 m. palaidota 6 934 asmenys. Buvo laidojama ir iš aplinkinių miestelių. Šiose […]