Berčiūnų gatvė

1919 m. ši gatvė dar buvo vadinama Januškevičiaus vardu. Cariniais laikais Januškevičius buvo miesto vadovas. Gatvė buvo gana trumpa ir prastos būklės. 1929 m. spaudoje rašyta, kad ji negrįsta, joje pilna mėšlo krūvų. Gatvė buvo ir labai siaura. 1929 m. miesto valdyba svarstė šios gatvės praplatinimo ir išlūžusios tvoros klausimus. 1930 m. Januškevičiaus gatvėje siūlyta […]

Katedros gatvė

Istorikė Ona Maksimaitienė teigė, kad cariniais laikais ši gatvė buvo vadinama Sofijos, nors yra ir kitokių nuomonių. Istorijos bėgyje gatvės pavadinimas keitėsi kelis kartus. Lietuvos Respublikos laikais ši gatvė ilgą laiką vadinta Gegužės 15-osios gatve. 1925 m. gegužės 9 d. Lietuvos Prezidento Aleksandro Stulginskio dekretu gegužės 15-oji Lietuvoje paskelbta švenčių ir poilsio diena. Tai buvo […]

Krepšinis Panevėžio apygardoje nacių okupacijos metais

1941 m. birželio 27 d. vokiečių kariuomenė įžengė į Panevėžį. Nacių okupacijos metais krepšinis buvo viena populiariausių sporto šakų mieste. 1941 m. lapkričio 19 d. įkurta Panevėžio apygarda, vienijusi šešias apskritis. Apygardos centru tapo Panevėžio miestas. 1941 m. krepšinio žaidynėse Biržuose Panevėžio gimnazija užėmė trečią vietą iš trijų. Laimėjo Biržų gimnazija. Pradžia Panevėžio gimnazijos krepšininkams […]

Antrojo pasaulinio karo metų požeminės slėptuvės Panevėžyje

Panevėžiečiai prabilo apie požeminius tunelius Bene pirmąkart apie požeminius tunelius Panevėžyje viešai prabilta 2005 m., kai miesto spaudoje užvirė diskusija, kas tai galėtų būti. Žmonės tvirtino, kad tuneliai tikrai egzistavo, pasakojo apie vaikystėje patirtus įspūdžius juose landžiojant, rodė buvusių angų vietas, per kurias į juos patekdavo. Pasakotojai nurodo regėję ir buvę tuneliuose įvairiose miesto vietose, […]

Naujos vietos Dramos teatrui paieškos Respublikos gatvės prieigose

Kai Panevėžio dramos teatrui tapo ankšta senosiose patalpose (buv. Šaulių namai, Respublikos g. 77), kur jis veikė nuo 1941 m., miesto valdžia ėmė ieškoti, kur statyti naują teatro pastatą. 1953 m. buvo svarstomos dvi galimybės išspręsti šią problemą. Ryšių kontoros teritorijoje Naująjį teatrą numatyta statyti Ryšių kontoros teritorijoje – Respublikos gatvėje, priešais miesto sodą. Tačiau […]

Donelaičio gatvė

1919 m. lapkričio 22  d. miesto gatvių protokole tarp 66 kitų gatvių Donelaičio gatvė neminima. 1923 m. lapkričio 4 d. miesto valdybai buvo pateiktas 10 Donelaičio gatvės gyventojų prašymas gatvę pratęsti iki Plukių gatvės. Prašyme pažymėta, kad gatvės būklė prasta, gatvė siaura, nepraeinama ir nepravažiuojama, nėra šaligatvių. Gyventojai prašė gatvę praplatinti. 1929 m. plane gatvė […]

Gatvių grindimas Panevėžyje 1918‒1940 metais

Lietuvai esant carinės Rusijos sudėtyje šalies ekonomika buvo silpna, vystėsi tik kai kurios pramonės šakos. Miestai augo menkai. Prasta buvo gatvių būklė. Panevėžys – ne išimtis. Nuo 1820 m. vykdami į turgų valstiečiai privalėjo atvežti akmenų gatvių tvarkymui. 1926 m. gatvės pradėtos grįsti. 1857 m. Panevėžyje buvo tik 10 grįstų gatvių. Bloga buvo ir šaligatvių […]

Stoties gatvė

Stoties gatvė cariniais laikais vadinta Vokzalnaja. 1909 m. šioje gatvėje gyveno žymus filosofas, rašytojas Aleksandras Dambrauskas-Jakštas, dirbęs kapelionu tuometinėje Panevėžio realinėje mokykloje. Pirmojo pasaulinio karo metais Stoties gatvę vokiečiai vadino Bajorų gatvę. 1919 m. lapkričio 22 d. Panevėžio miesto savivaldybės  projekte buvo numatyta, kad Stoties gatvė tęsis nuo geležinkelio stoties iki tilto. Tada gatvė buvo […]

Aldonos gatvė

Ne visai aišku, kada Panevėžyje atsirado Aldonos gatvė. Panevėžio miesto savivaldybės dokumentuose rašoma, kad cariniais laikais ši gatvė vadinta Georgijaus skersgatviu. Minima ir kita gatvė tokiu vardu. 1919 m. sudarytame gatvių sąraše jos nebuvo, o 1929 m. Panevėžio miesto gatvių sąraše ji jau užfiksuota. 1930 m. lapkritį spaudoje rašyta, kad arklių ir karvių turgus dėl […]

Pirmosios Panevėžio miesto gatvės

Panevėžio miestui jau daugiau kaip 500 metų. Padavimuose pasakojama, kad kadais čia ošė plačios girios, kairiajame Nevėžio krante buvo žinyčia ir gyveno krivis. Įsigalint krikščionybei, krivis pasitraukė į Truskavos miškus ir mirė Okainių sodžiuje (dab. Kėdainių raj.). XIV a. dešinėje Nevėžio pusėje kūrėsi Senasis Panevėžys. Vilniaus vyskupas Vaitiekus Taboras lankydamas vyskupiją, aptikęs, kad Ramygalos parapijoje […]

Miestui dovanojo sodą

1953 m. balandžio 2 d. Panevėžio miesto Vykdomojo komiteto Komunalinio ūkio skyriaus Gerbūvio kontorai, kuri rūpinosi miesto apželdinimu, perduotas Pilies (dab. Smėlynės) gatvės gyventojos Veronikos Šataitės puoselėtas sodas. Dar 1953 m. vasario 21 d. miesto valdžia gavo pilietės V. Šataitės susirūpinimo kupiną pareiškimą* dėl galimo jos šeimos puoselėto sodo Pilies g. 21 sunaikinimo, mat čia […]

„Kelių ir tiltų taisymo reikalu…“

1924 m. gegužės mėn. Panevėžio apskrities valdyba išleido dešimties lapų brošiūrą – įsakymų rinkinį dėl kelių ir tiltų tvarkymo „Kelių ir tiltų taisymo reikalu veikiančiųjų įstatymų, įsakymų ir instrukcijų rinkinys“. Ją atspausdino M. Koto spaustuvė (Respublikos g. 15 Panevėžyje). Leidinyje nurodoma, kad „bendro naudojimo vieškeliai“ ir „paprastieji keliai“ yra savivaldybės žinioje. Čia pat paaiškinama, kad […]

Kai miesto sodą puošė baltos statulos

Prieš šešis‒septynis dešimtmečius panevėžiečiai mėgo fotografuotis prie miesto sode įrengtų baltų statulų. Jų įsigijimu bei priežiūra rūpinosi Panevėžio miesto Vykdomojo komiteto Komunalinio ūkio skyriaus Gerbūvio kontora. 1953 m. miesto biudžete, šalia kitų išlaidų, buvo numatyta lėšų ir statulų įsigijimui miesto sodui bei skverams papuošti. XX a. 6 deš. viduryje Panevėžio mieste buvo devynios aikštės: Darbo, […]

Kai miesto grožiu rūpinosi Gerbūvio kontora

Pirmaisiais pokario dešimtmečiais už tvarką, švarą bei grožį Panevėžyje buvo atsakinga Gerbūvio kontora. Ji rūpinosi gatvių grindimu, jų kapitaliniu remontu ir apšvietimu, skverų, žaliųjų plotų priežiūra bei kitais darbais. Gerbūvio kontora kartu su kitomis vietinio pavaldumo ūkinėmis organizacijomis – Pramkombinatu, Autokontora, Butų ūkio valdyba, viešbučiu „Rambynas“, Statybos remonto kontora, Kanalizacijos kontora, pirtimi, Valymo kontora, Inventorizacijos […]

Panevėžio kelių priežiūros organizavimo darbai pokariu

Pirmosios kelius prižiūrinčios organizacijos dabartinėje Panevėžio apskrityje įsteigtos 1944 m. Tuomet reikėjo skubiai atstatyti karo nuniokotus kelius, sugriautus tiltus bei pasirūpinti tolesne jų priežiūra. Panevėžyje ėmė veikti Vyriausiajai kelių valdybai prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos pavaldus Panevėžio kelių eksploatacijos ruožas. 1948 m. Panevėžio kelių eksploatacijos ruožo sudarytame „administratyvinio-vadovaujančio“ personalo etatų sąraše* minimos šios pareigybės bei […]

Pušaloto gatvė

Šios gatvės pavadinimas nesikeitė, cariniais laikais ji taip pat vadinta. 1919 m. gatvė tęsėsi nuo Kazio Motiekos namų iki Plukių sodžiaus. 1923 m. rugpjūčio 4 d. Panevėžio miesto savivaldybės sprendimu Pušaloto gatvė pratęsta. 1949 m. rugpjūčio 2 d. Pušaloto kelio dalis pavadinta Pušaloto gatve. 1928 m. Pušaloto gatvėje atidaryta V. Želvio smulkių prekių parduotuvė. 1939 […]

Plukių kaimo gatvė

Persipynusi Plukių kaimo ir Plukių kaimo gatvės istorija. Plukių kaimas ir Senamiestis ‒ seniausios Panevėžio dalys. Plukių pavadinimas kildinamas nuo linų plūkimo. XVI a. Plukių kaimas labai nukentėjo nuo maro. 1902 m. jame gyveno 340 gyventojų. Ilgainiui pietrytinė kaimo dalis buvo prijungta prie miesto. Kaimo gyventojai buvo giliai tikintys, čia buvo daug kryžių: du prie […]

Sietyno gatvė

Sietyno gatvės istorija prasidėjo 1923 m. rugpjūčio 4 d., Panevėžio miesto savivaldybei priėmus sprendimą dėl naujų gatvių „Slobodkoje“. Nauja gatvė prie žydų kapų pavadinta Liepų gatve. 1934 m. vasario 6 d. ji pratęsta iki Naujamiesčio gatvės. 1938 m. gegužės 31 d. Liepų gatvė, kad nebūtų painiojama su Liepų alėja, pavadinta Sietyno gatve. Dar 1926 m. […]

J. Tilvyčio gatvė

J. Tilvyčio gatvė Panevėžyje atsirado tik XX a. 4 dešimtmetyje. Iš pradžių tai buvo Molainių gatvė. Anksčiau šioje vietoje driekėsi Molainių kaimo rėžiniai laukai. Rėžiai ėjo nuo stačiatikių kapų iki Skerdyklos gatvės. Cariniais laikais Molainių gatvė vadinta Molanskaja. 1927 m. Molainių gatvėje iškastas naujas šulinys. 1930 m. gruodį Panevėžio spaudoje rašyta, kad Molainių gatvė blogiausia […]

Tiškevičiaus aikštė

1919 m. lapkričio 22 d. Panevėžio miesto taryba nutarė aikštę prie senos bažnyčios pavadinti Mikalojaus Tiškevičiaus vardu (LVA, f. 1264, ap. 1, b. 4, l. 39). Istorikė Ona Maksimaitienė teigia, kad ši vieta cariniais laikais vadinta Bažnyčios aikšte. Aikštė garsi tuo, kad čia buvo pastatyti du pirmi vieši paminklai Panevėžio mieste. Pirmąjį pastatė pavasarininkai. 1933 […]

Nauja virtuali paroda „Pasakojimai iš praeities. Monumentaliosios ir dekoratyvinės dailės kūriniai Panevėžio interjeruose“

Dailės teorijoje monumentalioji dailė apibūdinama kaip stambių formų dažniausiai svarbaus visuomeninio turinio dailės kūriniai, kuriuose naudojami simboliai, aktyvus meninis vaizdas, dominuoja apibendrinta, lakoniška forma. Tokie dailės kūriniai glaudžiai sąveikauja su statinių architektūra, nes tik dėl jos ir gali atsirasti. Naujausioje Panevėžio kraštotyros muziejaus parengtoje virtualioje parodoje pristatomi monumentaliosios ir dekoratyvinės dailės sritims priskiriami sienų tapybos, […]

Objekto panaudojimo teisės: CC BY

2023 m. Panevėžio jubiliejinės datos: kaip įprasminsime ateinančius metus

Kiekvienais metais Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka kviečia kultūros, švietimo įstaigas ir visą plačiąją visuomenę pasidomėti, kokias sukaktis minėsime kitais metais Panevėžyje. Bibliotekos portale „Panevėžio kraštas virtualiai“ jau skelbiamas 2023 m. Panevėžio jubiliejinių datų kalendorius. Panevėžys – Aukštaitijos sostinė – 2023-iuosius pasitinka su žinia, kad ateinančius metus LR Seimas paskelbė Aukštaitijos metais. 2023 m. […]

Panevėžio Europos paveldo dienos 2022: tvaraus palikimo pėdsakais

Rugsėjo 9–17 dienomis panevėžiečiai ir miesto svečiai bus kviečiami atrasti visai čia pat esančius, tačiau daug nepapasakotų istorijų sukaupusius, objektus – vyks kasmetinė Europos paveldo dienų savaitė, kurios šių metų tema – „Tvarus paveldas“. Jos metu Panevėžyje vyks įvairios nemokamos ekskursijos žaliosiose miesto erdvėse, teatruose, pirmojoje spaustuvėje ir kitose ne kasdien pasiekiamose vietose, tad dalyviams […]

Knyga supažindins su panevėžiečių klubo veikla ir asmenybėmis

Rugsėjo 8 d. 14 val. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos (Respublikos g. 14) I a. erdvėse vyks popietė, skirta Panevėžio miesto gimtadieniui, – Ritos Aleknaitės-Bieliauskienės ir Broniaus Kačkaus knygos „Dvidešimt metų kartu. Puoselėjant gimtojo Panevėžio atmintį“ sutiktuvės. Dalyvaus knygos autoriai, dainininkas prof. dr. Antanas Kiveris, violončelininkas Valentinas Kaplūnas, bus eksponuojama dailininkės Emilijos Gaspariūnaitės-Taločkienės dailės […]