Virtuali Panevėžio vitražų galerija

Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Kultūros paveldo tyrinėjimo ir skaitmeninimo skyriaus darbuotojai parengė naują virtualią galeriją „Dailė Panevėžio architektūroje“, kurioje pristatomi dailės kūriniai, įsilieję į Panevėžio visuomeninių, kulto pastatų interjerus bei eksterjerus. Apžvelgsime keletą architektūrinės dailės rūšių – vitražą, skulptūrą ir kt. Šiuo metu virtualioje galerijoje pristatomi 27 Panevėžio vitražai ar jų kompozicijos. Vitražas […]

Panevėžio miesto laikraščiui „Sekundė“ – 30 metų

1994 m. kovo 5 d. (šeštadienį) pasirodė pirmasis Panevėžio miesto laikraščio „Sekundė“ numeris. Jo įkūrėjai turėjo būti drąsūs, o gal – gerą humoro jausmą turinys žmonės, nes leidiniui parinko tuo metu Lietuvoje veikusio ir tais pačiais – 1994-aisiais – skandalingai žlugusio „Sekundės“ komercinio banko pavadinimą. Banko, indėlininkus viliojusio garsiuoju šūkiu „Reikia pinigų – pinigų yra!“. […]

Objekto panaudojimo teisės: InC-EDU

„Panevėžio balsui“ – 100 metų!

Šią Vasario 16-ąją mūsų miestas švenčia dvigubai – 100 metų sukanka „Panevėžio balsui“. Tai seniausias lietuviškas miesto laikraštis. Per savo šimtametę istoriją ne kartą keitė pavadinimus: 1924–1935 m. – „Panevėžio balsas“, 1935–1940 m. – „Panevėžio garsas“, Antrojo pasaulinio karo metais – „Panevėžio apygardos balsas“, sovietmečiu – „Panevėžio tiesa“. 1990 m. liepos 4 d. leidiniui grąžintas […]

Pranas Vanagas ir jo namas Panevėžyje, P. Puzino gatvėje

Bene žymiausias lietuvių kilmės Panevėžio prekybininkas Pranas Vanagas gimė 1886 m. valstiečių Dominyko ir Elžbietos šeimoje Utenos apskrities Užpalių valsčiaus Vilučių kaime. 1897 m. Pranas baigė Utenos liaudies mokyklą, tačiau toliau mokytis nebuvo lėšų. Tuo metu valstiečiai vertėsi gana sunkiai ir išleisti vaikus į mokslus buvo sudėtinga. P. Vanagas dirbo įvairius ūkio darbus. 1905 m. […]

Medžių sodinimas Panevėžyje

Po Pirmojo pasaulinio karo Lietuva sunkiai stojosi ant kojų. Siautė įvairios epidemijos, daug pastatų buvo sugriauta, neliko medžių ir gėlynų. 1921 m. sudarytas medžių sodinimo komitetas, vadovaujamas profesoriaus Tado Ivanausko. 1921 m. balandžio 23 d. Juozo Tumo-Vaižganto ir Stasio Šilingo iniciatyva įkurta Lietuvai pagražinti draugija, turėjusi saugoti ir globoti gamtos, istorijos ir meno paminklus. 1923 […]

Sporto klubas „Maistas“ Panevėžyje

1918 m. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, pirmiausia reikėjo ją apginti. Nepriklausomybės kovos tęsėsi iki 1920 m. pabaigos, o joms pasibaigus reikėjo rūpintis švietimu, sveikatos apsauga, daug dėmesio teko skirti policijai. Netrukus Lietuvoje atsirado sporto entuziastų. Sportą propagavo JAV lietuviai, ypač daug prisidėjo garsusis lakūnas Steponas Darius. Dar 1920 m. Panevėžyje įkurta pirmoji sporto draugija „Sveikata“. Žydai […]

Vitalijus Gusevas ir jo klinika Panevėžyje

1917 m. spalį (senuoju stiliumi) carinėje Rusijoje įvyko perversmas, po kurio į valdžią atėjo bolševikai. Šalyje prasidėjo savivalė. Gatvėmis važinėjo ginkluoti kareiviai ir šaudė į gyventojus, kilo suirutė. Nepasitenkinimui bolševikine tvarka peraugus į pasipriešinimą, prasidėjo pilietinis karas. Šalyje pradėjo trūkti produktų, gyventojai buvo suiminėjami, vyko įvairios represijos, todėl nemažai žmonių nusprendė išvykti iš Rusijos. Taip […]

Panevėžio kraštotyros muziejuje – paroda „Pamirštas Panevėžys. Naujamiesčio atodangos“

Kviečiame gruodžio 5 d. 16 val. atvykti į Panevėžio kraštotyros muziejų (Vasario 16-osios g. 23), kur bus pristatyta naujausia archeologijos paroda. Paroda „Pamirštas Panevėžys. Naujamiesčio atodangos“ supažindina su XVI–XIX a. Panevėžio miesto, Naujamiesčio praeitimi, miestiečių socialinėmis, religinėmis, etninėmis grupėmis, jų buitimi ir tradicijomis. Eksponuojami 2016–2022 m. Panevėžio miesto istorinėje dalyje tirtuose kapuose ir gatvėse rasti radiniai. Daug dėmesio […]

Visuomenės modernėjimo ženklai tarpukario Panevėžyje (IV)

Vienas iš šaltinių, atskleidžiančių modernėjančios tarpukario Lietuvos visuomenės gyvenimą, mažai pažįstamus jos savitus bruožus, gali būti ir reklaminiai skelbimai tuometinėje spaudoje. Nedidelėje brošiūrėlėje „Panevėžio informacinis kalendorius su radijo stočių lentele 1940 metams“, išleistoje Panevėžyje 1940 m., reklaminių skelbimų gausu. Jie atspindi to meto panevėžiečių gyvenimo būdą, poreikius: kaip buvo plėtojami verslai, kokia gausi buvo vietinės […]

Visuomenės modernėjimo ženklai tarpukario Panevėžyje (III)

Vienas iš šaltinių, atskleidžiančių modernėjusios tarpukario Lietuvos visuomenės gyvenimą, mažai žinomus jos savitus bruožus, gali būti ir reklaminiai skelbimai tuometinėje spaudoje. Nedidelėje brošiūrėlėje „Panevėžio informacinis kalendorius su radijo stočių lentele 1940 metams“, išleistoje Panevėžyje 1940 m., reklaminių skelbimų gausu. Jie atspindi to meto panevėžiečių gyvenimo būdą, poreikius: kaip buvo plėtojami verslai, kokia gausi buvo vietinės […]

Visuomenės modernėjimo ženklai tarpukario Panevėžyje (II)

Tarpukariu savo valstybę atkūrusi Lietuva sugebėjo šalies ūkį iš gilaus šimtmečius trukusio atsilikimo vos tik per vienos kartos gyvenimą pakelti į kone europinį lygmenį. Buvo įrodyta, kad Lietuvos ekonomika gali sėkmingai funkcionuoti bei sparčiai kilti ir be sąsajų su Rusijos rinka bei jos žaliavomis. Pradėjus naudoti elektros motorus, visiškai pasikeitė fabrikų ir gamyklų cechai. Vienas […]

Visuomenės modernėjimo ženklai tarpukario Panevėžyje (I)

Vienas iš šaltinių, atskleidžiančių tarpukario Lietuvos modernėjančios visuomenės savitumą bei mažai žinomus jos bruožus, gali būti ir reklama, skelbta tuometinėje spaudoje. Panevėžio kraštotyros muziejaus Knygų rinkinyje saugomoje 1940 m. Panevėžyje išleistoje brošiūroje „Panevėžio informacinis kalendorius su radijo stočių lentele 1940 metams“ galima rasti nemažai reklaminių skelbimų. Štai Panevėžyje, Agronomijos (dab. – Marijonų) gatvėje 3A veikusio […]

Savanorių aikštės istorija

Įdomi dabartinės Savanorių aikštės ir jos prieigų Panevėžyje istorija. Ją galima padalinti į keletą ryškesnių aikštės gyvavimo etapų. Carinės Rusijos okupacijos metais ši vietovė buvo vadinama Slabotke, čia stovėjo daug skurdžių medinių namelių. Per Pirmąjį pasaulinį karą beveik visas kvartalas sudegė. Tarpukariu Slabodke vadinta miesto dalis buvo tvarkoma, pastatyta naujų pastatų. Dabartinės Savanorių aikštės vietoje […]

Šermukšnių gatvė

1933 m. sausio 31 d. Panevėžio miesto tarybos protokolu buvo naujai suprojektuota gatvė nuo Piniavos gatvės iki J. Zanevičiaus žemės, pavadinta Šermukšnių gatve. Dar 1931 m. J. Zanevičius gavo leidimą statyti vaisvynių dirbtuvę šioje gatvėje. Jis čia valdė nemažai žemės, kurioje buvo ir sodas. J. Zanevičiaus vyno dirbtuvė Šermukšnių g. 3 vėliau išgarsėjo visame mieste. […]

Gaisras Panevėžio apskrities ligoninėje

Panevėžio mieste ligoninių tinklas susiformavo jau Respublikos laikais. Mieste veikė ambulatorija, žydų ligoninė, privačios nedidelės klinikos. Iš jų garsiausia buvo Vitalijaus Gusevo klinika P. Puzino gatvėje. V. Gusevas pirmasis Lietuvoje atliko širdies operaciją. Pirmoji buvo nesėkminga, o antroji pavyko. Garsėjo mieste ir žydų ligoninė, joje dirbo geri gydytojai. Stambiausia buvo Panevėžio apskrities ligoninė. Panevėžio apskritis, […]

Panevėžio dangų sudrebins varinių pučiamųjų gaudesys

Lietuvos dainų šventės šimtmečiui artėjant, Panevėžyje nugriaudės vienas garsiausių Dainų šventės renginių – pučiamųjų instrumentų orkestrų koncertas „Vario audra“. Žiūrovai išvys įspūdingus orkestrų bei chorų pasirodymus, kuriuos lydės spalvingos choreografinės kompozicijos bei vaizdingos meninės projekcijos. Lapkričio 12 d. nuo 17 val. Panevėžio „Kalnapilio“ arenoje vyks Panevėžio krašto dainų šventė „Vario audra“, kurioje dalyvaus per 40 […]

2024 metų Panevėžio krašto sukaktys

Kviečiame susipažinti su mūsų parengtu Panevėžio krašto jubiliejinių datų kalendoriumi 2024-iesiems. Didžioji kalendoriaus datų dalis – mūsų kraštiečių jubiliejinės sukaktys. Kitąmet 100 metų būtų sukakę dailininkui tekstilininkui Juozui Balčikoniui (1924–2010), aktoriui Donatui Banioniui (1924–2014). Minėsime ir filosofo Arvydo Šliogerio (1944–2019) 80-metį, su tokiu pat jubiliejumi sveikinsime atsiminimų knygų apie antisovietinį pasipriešinimą rengėją Romą Kaunietį, menininką […]

Panevėžio žydų gimnazija Elektros gatvėje 1920–1940 m.

1923 m. surašymo duomenimis daugiau nei trečdalį Panevėžio miesto gyventojų sudarė žydai. Mieste gyveno 10 236 lietuviai (53,87 proc.), 6 895 žydai (36,03 proc.), 976 lenkai (5,14 proc.), 63 rusai (3,33 proc.), 110 karaimų (0,57 proc.), 109 vokiečiai (0,57 proc.), 50 latvių (0,26 proc.), 30 baltgudžių (0,16 proc.). Be to, Panevėžyje buvo įsikūrę 2 estai, […]

Akcinės bendrovės „Maistas“ fabrikas Panevėžyje

Akcinės bendrovės „Maistas“ Panevėžio fabrikas Respublikos laikais tapo stambiausia miesto įmone. Čia dirbo daugiausia miestiečių. Fabriką brolių Dovydo ir Gedalio Ilgovskių firma iš Kauno pradėjo statyti 1930 m. liepos mėnesį. Tai buvo viena garsiausių statybos firmų Lietuvoje. Fabriko pastatą projektavo geodezijos inžinierius Medardas Ratautas ir inžinierius Pranas Markūnas. Buvo pastatyti 2 tvartai bekonams. Fabrikas veiklą […]

Fotografijų knyga apie Panevėžį „Triskart žaibo trenktas medis“

Spalio 5 d. 17.15 val. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos konferencijų salėje vyks Francesco Lusos fotografijų knygos „Triskart žaibo trenktas medis“ (“The tree which has been struck three times by lightning”) pristatymas, susitikimas su autoriumi. Projektą „Triskart žaibo trenktas medis“ autorius įgyvendino 2016–2021 m. Panevėžyje. Per 6 metus gimė fotografijų knyga – vizualus pasakojimas apie Panevėžį, […]

Viktorina „Panevėžys – Aukštaitijos centras“

Kupiškio rajono savivaldybės viešoji biblioteka tęsia viktorinų ciklą „Pakeliaukim po Aukštaitiją“, skirtą Aukštaitijos metams paminėti. 7-oji viktorina – „Panevėžys – Aukštaitijos centras“. Kviečiame pakeliauti po Panevėžio miestą ir rajoną!

„Modern“ kino teatras. Kino teatrai Panevėžyje

Lietuva XX amžiaus pradžioje priklausė carinei Rusijai, taigi Panevėžys buvo nedidelis carinės Rusijos provincijos miestas. Jame jau pradėjo sparčiau vystytis pramonė, gyventojų skaičius augo. Nors mieste buvo daug neturtingų miestiečių, visgi formavosi ir labiau pasiturinčių gyventojų sluoksnis, kuriam reikėjo pramogų. Taip mieste atsirado kino teatrų. A. Sondagas 1909 m. pasistatė namą Boguševičiaus skersgatvyje. Statyba kainavo […]

Transportas Panevėžio miesto gatvėse XX a. 8 deš.

Praeito amžiaus antroje pusėje Panevėžio miestas sparčiai plėtėsi, buvo statomos pramonės įmonės, daugėjo gyventojų. Didėjo ir transporto srautai miesto gatvėse. Dažniausiai čia buvo galima išvysti krovininį transportą, maršrutinius miesto autobusus, taksi ir privačius gyventojų lengvuosius automobilius. 1971 m. paskaičiuota, kad pagrindinėmis Panevėžio miesto gatvėmis ir sankryžomis per 14–15 valandų pravažiuoja nuo 12 iki 15 tūkst. […]

Virtuali paroda Panevėžio miesto jubiliejui

Rugsėjo 7 dieną Panevėžys mini miesto 520-ąsias įkūrimo metines. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka linki mūsų miestui šviesios ateities, o miestiečius kviečia susipažinti su šiai sukakčiai parengta virtualia paroda „Panevėžio datos Lietuvos ir pasaulio įvykių kontekste“. Parodoje lyginamojo kalendoriaus forma pateiktos datos su 72 faktais apie tais pačiais metais vykusius įvykius Panevėžyje, Lietuvoje bei […]