Motinos dieną Lietuvoje imta švęsti tarpukariu

Daugelis pasaulio tautų, taip pat ir Lietuva, XX a. 1-me ketvirtyje motinai pagerbti paskyrė šventę – Motinos dieną. Skirtingose šalyse  ji švenčiama skirtingu metų laiku: Latvijoje, Estijoje, Suomijoje, Vokietijoje, JAV, Japonijoje ir kitur – gegužės mėn. antrąjį sekmadienį; Norvegijoje – vasario mėn.; Ispanijoje – gruodžio mėn. 8 d. ir t. t. Motinos diena Lietuvoje imta […]

Panevėžio valstybinės gimnazijos ir mokytojų seminarijos moksleivių leidinys „Tautos keliais“

1926–1928 m. Panevėžio valstybinės gimnazijos ir mokytojų seminarijos moksleiviai leido ranka rašytą laikraštėlį „Tautos keliais“. Jo pirmas numeris pasirodė 1926 m. lapkričio 2 dieną. Leidinį redagavo Jonas Balys, o redakcinėje komisijoje dirbo V. Kraniauskas ir J. Glučka. Ypač išgarsėjo Jonas Balys. 1928 m. jis baigė Panevėžio mokytojų seminariją ir tapo garsiausiu Lietuvos etnologu, folkloristu, tautosakos […]

Panevėžys: modernėjantis miestas 1920–1940 metais

Panevėžio rajono viešoji biblioteka miesto gimtadieniui skiria šiuo metu bibliotekos erdvėse eksponuojamą Kraštotyros muziejaus parengtą parodą. Paroda atskleidžia Panevėžio miesto urbanistikos pokyčius per dvidešimt dvejus Nepriklausomybės metus. Tuo laikotarpiu Panevėžys buvo augantis,  ketvirtas pagal gyventojų skaičių, daugiatautis Lietuvos miestas. Išsiskiria 1933-ieji. Tais metais Panevėžys statybos srityje pralenkė visą  Lietuvą. Respublikos gatvėje pastatytas žydų Liaudies bankas, […]

Panevėžio šaulių rinktinės kultūrinė veikla

Pasibaigus Nepriklausomybės kovoms Lietuvos šaulių sąjunga pradėjo aktyviau dalyvauti kultūrinėje sferoje. Vienas įkūrėjų Vladas Putvinskis visuomeninei veiklai skyrė daug dėmesio. Patys šauliai siekė skiepyti visuomenei pilietinį sąmoningumą, tautos vienybės idėją:  jų kultūrinę veiklą apėmė chorų organizavimas, vakarinių kursų ir Liaudies universitetų steigimas. Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečiui paminėti išleistuose leidiniuose kaip aktyvios kultūrinės veiklos pavyzdys minimas Panevėžyje įsteigtas Liaudies […]

Tarptautinė virtuali paroda „Už mūsų laisvę“

Nuo rugpjūčio 23 d. jau galima pažiūrėti Lietuvos, Latvijos ir Estijos muziejų pasakojimą-virtualią parodą, skirtą Baltijos kelio 30-mečiui paminėti. Nuo pasaulį sužavėjusios taikios trijų okupuotų valstybių žmonių solidarumo akcijos prabėgo 30 metų. Rankomis susikibę įvairių tautybių Lietuvos, Latvijos ir Estijos piliečiai ir juos palaikantys svečiai iš kitų šalių pademonstravo okupantui ir visam pasauliui, kad šių […]

Švietimas Panevėžyje 1944–1950 m.

1944 m. liepos mėnesį nacistinės Vokietijos kariuomenė paliko Panevėžį. Į miestą įžengusi sovietų armija užėmė daug pastatų, tarp jų ir mokyklų. 1944 m. rugpjūčio mėnesį Panevėžyje veikė 9 lietuviškos pradinės mokyklos, dešimtojoje mokyta rusų kalba. Tais pačiais metais numatyta mokslo metų pradžios diena – rugsėjo 16-oji. Dauguma pastatų 1944 m. rugpjūčio mėnesį dar buvo užimti […]

Kai „raudonieji kampeliai“ virto sovietiniais Kultūros klubais

Ilgą laiką Lietuvoje šviesuomenę telkiančiais kultūros židiniais buvo dvarai. Sovietmečiu šie kultūros židiniai buvo sunaikinti. Laisvalaikiui – raudonieji kampeliai Sovietinės okupacijos (1940–1941 ir 1944–1990 m.) pirmaisiais dešimtmečiais dirbanti liaudis laisvalaikį galėjo leisti taip vadinamuose „raudonuosiuose kampeliuose“, kurie buvo įkurti kolūkiuose, miesto gamyklose ir fabrikuose. Čia būdavo sovietinių laikraščių, žurnalų, ateistinių knygų, ant sienų kabėdavo sovietinės […]

Ką slepia senas ąžuolynas?

Dvarai Lietuvoje atsirado XIV a. pabaigoje. Stambų dvarą XVI–XIX a. pirmoje pusėje sudarė didelis žemės plotas su dirbamos žemės sklypais, ganyklomis, pievomis, miškais, atvirais vandens telkiniais ir kitomis naudmenomis. Jame buvo žemvaldžio centro sodyba, keli palivarkai (pavaldūs centrinei sodybai), dvaro pramonės įmonės ir tam žemvaldžiui priklausančių valstiečių kaimai, kartais miesteliai, keliai. 1861 m. panaikinus baudžiavą, […]

Naujas bibliotekos leidinys – svarus indėlis į miesto istoriją

Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka išleido antologinį leidinį „Tarpukario Panevėžys ir panevėžiečiai amžininkų akimis. Atsiminimų rinkinys“, sudarytą Raimundo Klimavičiaus. Čia pateikti memuarai turėtų sudominti ne tik istorikus, bet visus, kuriems svarbi miesto praeitis, čia gyvenusios asmenybės, jų nuveikti darbai mokslo, kultūros ir kitose srityse. „Minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį ir siekiant visuomenę supažindinti su […]

Trims keramikos simpoziumo dešimtmečiams skirta paroda

Birželio 12 dieną Keramikos paviljone atidaryta paroda „Keramiada. Trys Panevėžio tarptautinio keramikos simpoziumo dešimtmečiai“. 2019-ieji – jubiliejiniai Panevėžio tarptautinių keramikos simpoziumų metai. Lygiai prieš tris dešimtmečius, 1989 metais, jaunų tuometinio Vilniaus dailės instituto (VDI, dabar – Vilniaus dailės akademija) studentų ir absolventų iniciatyva buvo surengtas pirmasis simpoziumas, kuriame dalyvavo 16 įvairių dailės šakų menininkų. Pirmasis […]

Aušrininkai Panevėžyje 1918–1940 m.

Aušrininkų – socialdemokratinės pakraipos organizacijos – užuomazgos siekia dar carinius laikus. Tuo metu jie veikė kartu su ateitininkais, bet vėliau abiejų keliai išsiskyrė. Aušrininkai savo istorijos ištakomis laikė „Aušrinės“ laikraščio išleidimą 1910 metais. Panevėžyje aušrininkai minimi jau realinėje mokykloje. Remiantis kai kuriais atsiminimais, aušrininkams priklausė žinomas karininkas Vincas Jonuška. Panevėžyje organizacija savarankišką veiklą pradėjo 1918 […]

Paroda „Nepriklausomybės kovos Panevėžio krašte“

Šių metų gegužės mėnesį sukanka 100 metų, kai vykstant kovoms už nepriklausomybę Lietuvos kariuomenė galutinai išstūmė (1919 m. gegužės 23 d.) Raudonąją armiją iš Panevėžio. Panevėžio kraštotyros muziejus kviečia dar kartą prisiminti to meto įvykius ir aplankyti parodą „Nepriklausomybės kovos Panevėžio krašte“. Kilnojamoji paroda supažindina lankytojus su XX a. Panevėžio krašto savanorių gyvenimo istorijomis. Stenduose […]

Šaulių rėmėjai XII Panevėžio rinktinėje

Siekiant gerinti šaulių organizacijos padėtį buvo reikalingi rėmėjai. Šie šauliams skyrė nuosavų lėšų ir taip prisidėjo prie jų rinktinės veikimo. Tokių rėmėjų Panevėžio rinktinė sulaukdavo jau nuo 1923 metų, bet plačiau paramos tinklas imtas organizuoti tik 1929 metais, kai atsirado asmenų, norėjusių šauliams skirti specialų mokestį. 1927 m. išleistos šaulių rėmėjų taisyklės. Jose numatyta, kad […]

Panevėžio muzikinis teatras mini kūrybinės veiklos 25-metį

Prieš 25-erius metus 1993 metų gruodžio mėnesį Panevėžio miesto taryba, įvertinusi kelių kartų panevėžiečių kultūrinį palikimą, priėmė sprendimą įkurti Panevėžio muzikinį teatrą. Muzikinių spektaklių tradicija Panevėžyje gyvuoja nuo XX a. pradžios, kai 1904 m. panaikinus lietuviškos spaudos draudimą, pradėjo busti visuomenės kultūrinė ir tautinė savimonė. Remiantis muziko Mykolo Karkos atsiminimais, 1913 m. muziką pirmajai operetei […]

Švietimas Panevėžyje 1918–1940 m.

Carinės Rusijos valdymo laikais Panevėžio mieste buvo tik kelios pradinės mokyklos, jos veikė nuomojamose patalpose. 1918 m. sausio 1 d. atidaryta pirma pradinė mokykla. Nuo 1919 m. ji veiklą vykdė nuomojamame pastate – B. Kusinskio privačiame mediniame name Šeduvos gatvėje Nr. 26. Mokyklos tuo metu numeruojamos nebuvo. Mokymo įstaigos vedėjo pareigas ėjo Juozas Balčiūnas. Paskatą […]

Kamerinio teatro šventė „Mene“

Panevėžio teatro „Menas“ organizuojami kamerinių spektaklių festivaliai tapo neatskiriama miesto kultūrinio gyvenimo dalimi ir pelnė išskirtinį teatro mylėtojų susidomėjimą. Balandžio 2–12 d. jau XV festivalyje išvysime 10 spektaklių jaunimui, suaugusiesiems ir mažiesiems. Balandžio 2 d. – Solo teatro premjera „Lietuviškoji Nora“ (rež. B. Mar). Tai dokumentinė mozaika iš M. Mironaitės laiškų, prisiminimų, dienoraščių, interviu, jos kūrybos […]

Kai Senvagė keitė miesto veidą

Panevėžiečiams per miestą ir jo apylinkes tekanti Nevėžio upė yra ypatinga – nuo jos pavadinimo kilo ir miesto vardas. Turbūt ne kiekvienas žino, kad pačiame miesto centre tam tikrą atkarpą nuo vieno iki kito tilto Nevėžis teka ne savo natūralia vaga, bet dirbtinai iškastu kanalu – Senvagė nėra gamtos dovana. Tarpukariu miestiečiai čia supylė pylimą, […]

Išrinkti meno premijų laureatai

Panevėžio miesto savivaldybės kultūros ir meno taryba išrinko tris šiųmečių kultūros ir meno premijų laureatus. Jais tapo dailininkas, keramikas Egidijus Radvenskas, fotomenininkas Evaldas Ivanauskas ir bibliotekininkė, J. Miltinio palikimo studijų centro vadovė Angelė Mikelinskaitė. E. Radvenskas meno parodose, projektuose dalyvauja nuo 1988 m. 1997 m. įstojo į Lietuvos dailininkų sąjungą, 2005 m. suteiktas meno kūrėjo statusas. […]

Panevėžio Skaistakalnio parkas XX a. 6–7 deš.

Panevėžio miesto teritorija apima trijų kadaise gyvavusių dvarų žemes: Senamiesčio, Skaistakalnio (Jasnagurkos) ir Navadolio. Ėjo amžiai, keitėsi valdžios. Keitėsi dvarų ir jų žemių paskirtis, savininkai, nyko bei buvo nugriauti pastatai, tačiau Skaistakalnio dvaro parkas išliko iki šių dienų. Parkams šalia dvarų įkurti į Lietuvą jau nuo XVII a. buvo kviečiami šio amato meistrai iš užsienio, […]

Ar pažįsti Panevėžį?

Portale „Panevėžio kraštas virtualiai“ skelbiamas interaktyvus testas „Ar pažįsti Panevėžį?“, kuris sukurtas siekiant paskatinti panevėžiečius domėtis savo miestu. Juk pasaulis prasideda čia! Interaktyvus testas sudarytas iš 7 klausimų ir 3-ų klausimo atsakymo pasirinkimo variantų. Nesvarbu, ar atsakysite teisingai ar neteisingai, Jums bus pateiktas teisingas atsakymas. Sužinosite įdomių faktų apie Panevėžį. Interaktyvų testą „Ar pažįsti Panevėžį?“ […]

Atgimimo ąžuolui – 30. Atgimimo Sąjūdis suvienijo tautą

Šiemet sukanka 30 metų (1989 m.), kai Lietuvoje buvo atgaivinta nacionalinė šventė – Lietuvos valstybės atkūrimo diena – Vasario 16-oji. Beveik pusę amžiaus trukusios sovietinės okupacijos metais ją švęsti buvo uždrausta. Apie šią svarbiausią Lietuvos istorijos datą – 1918 m. vasario 16-ąją – sovietmečiu buvo galima kalbėti tik pašnibždomis, kvietimas ją švęsti būtų skambėjęs kaip […]

Suaugusiųjų institutas Panevėžyje 1943 m.

Suaugusiųjų institutai nacių okupacijos metais veikė ne viename Lietuvos mieste, jie laikyti tarpine grandimi tarp specialiųjų vidurinių ir aukštųjų mokyklų. Šie institutai buvo išlaikomi Švietimo valdybos ir Profesinės sąjungos lėšomis, pinigų gauta ir iš surinktų mokesčių už mokslą. Institutų būta dviejų rūšių: „A“ ir „B“ ciklų. Į „A“ ciklų institutus priimti  moksleiviai, pateikę baigtą gimnaziją […]

Pirmasis lietuviškas periodinis leidinys „Meilės keliais“

1922 m. kovą Panevėžyje pradėtas leisti seniausias periodinis leidinys lietuvių kalba „Meilės keliais“. Jo redakcija buvo įsikūrusi adresu Donelaičio g. 11. Leidinys buvo prenumeruojamas ir kainavo 48 auksinus metams. JAV nurodoma prenumeratos kaina metams – 1 doleris. Leidinio viršelyje, kurį puošė žinomo skulptoriaus Juozo Zikaro piešinys, buvo nurodyta jo paskirtis: „Laikraštis dvasinei kultūrai kelti“. Savo […]

Panevėžio Šv. Zitos draugija

Respublikinė Šv. Zitos draugija įkurta Kaune 1906 metais, o įregistruota tik 1907 metais. Ją įkūrė kunigai P. Dogelis ir J. Jarašiūnas. Šios organizacijos tikslas – propaguoti lietuvybę tarp tarnaičių. Tai buvo tarnaičių ir darbininkių draugija, bet faktiškai daugiau veikė tarp tarnaičių. Panašiu laiku draugija įkurta ir Vilniuje. Keliais metais vėliau tokia draugija atsirado Panevėžyje ir […]