Panevėžio viščiukų perykla

Panevėžio kraštas visoje Lietuvoje garsėjo savo žemės ūkiu. Smulkiųjų gyvulių augintojų draugija įsteigė Viščiukų peryklą. Faktiškai tai buvo paukštininkų draugija. Šią veiklą rėmė ir Žemės ūkio rūmai. Daugiausia paukštynų buvo Panevėžio apskrityje. Jie sudarė apie 20 procentų visų Lietuvos paukštynų. Viščiukų peryklos įsteigimo pradžia laikoma 1933 m. kovo 23 diena. Iš pradžių tai buvo tik […]

Žemės ūkio paroda Panevėžyje 1932 metais

Žemės ūkio parodos Panevėžio mieste buvo populiarios dar nuo carinių laikų. Jos ypač išpopuliarėjo nepriklausomos Lietuvos valstybės metais. Dalis Panevėžio miesto gyventojų laikė naminius gyvulius. Jų laikyti buvo negalima centrinėje miesto dalyje. Tie draudimai įsigaliojo tik 4 dešimtmetyje. Dalis panevėžiečių ūkininkavimą nurodė kaip savo verslą. 1926 m. Panevėžio mieste buvo 120 ūkininkų. Vėliau mieste dar […]

Panevėžio verslininkų sąjunga 1920–1940 metais

Panevėžio verslininkų organizatoriai buvo pirkliai. 1922 m. įsteigta Prano Vanago ir kunigo Jono Karbausko verslininkų sąjunga „Birža“. Iš pradžių jai priklausė 25 asmenys. Vėliau jų skaičius išaugo iki 70. Panevėžyje jie turėjo urmo sandėlį. 1931 m. Kaune įsikūrė Lietuvos pramonininkų ir amatininkų sąjunga. Įsikūrus šiai sąjungai, „Biržos“ nariai įsijungė į jos sudėtį ir sudarė Panevėžio […]

Akcinės bendrovės „Maistas“ Panevėžio fabrikas

Akcinės bendrovės „Maistas“ įsteigimo data yra 1923 m. balandžio 18 d. Steigėjai – broliai Jonas ir Juozas Vailokaičiai. 1930 m. liepos mėnesį Panevėžyje prasidėjo fabriko statybos. Fabrikas dažnai buvo vadinamas Panevėžio skerdykla. Fabriką statė brolių Ilgovskių firma iš Kauno. Statybos vyko pagal geodezijos inžinieriaus M. Ratauto ir inžinieriaus P. Markūno projektą. Pastatyti 2 tvartai bekonams […]

Karaimai Panevėžio krašte

Panevėžys – vienas didžiausių šalies miestų, kuriame gyvena įvairių tautybių žmonės: karaimai, totoriai, rusai, žydai, lenkai, latviai, romai, ukrainiečiai ir kt. Skaičiuojama, kad Panevėžio krašte apsistoję daugiau kaip penkiasdešimties tautybių atstovai. Viena iš mažiau pažįstamų tautinių mažumų – karaimai. Nors Trakai pristatomi kaip šios tautinės mažumos tradicijų ir kultūros lopšys Lietuvoje, istorikai teigia, kad XIX […]

Konservų fabrikas XX a. 5 dešimtmetyje

Panevėžio mieste, Kranto gatvėje, stovi dar cariniais laikais statyti pastatai. Jie mena seną istoriją. Vyresnio amžiaus panevėžiečių akyse šie pastatai asocijuojasi su Konservų fabriku, tačiau cariniais laikais tai nebuvo Konservų fabriko patalpos. Tai buvo valstybės degtinės monopolio Panevėžio pilstykla, kitaip dar vadinama sandėliu. Kranto gatvėje šie pastatai iškilo apie 1880 metus. Tai tipiškas XIX–XX a. […]

Iš sovietinės visuomenės postulatų: „privatinės nuosavybės neigiama įtaka“

Po Antrojo pasaulinio karo sovietams reokupavus Lietuvą, jos gyvavimą kelis dešimtmečius įtakojo socialistinė ideologija. Skirtingai nei Vakarų Europos ar kitų demokratinių valstybių raidoje, kur vyravo laisvos rinkos ekonomika bei demokratijos plėtra, buvusioje Sovietų sąjungoje buvo keliamas ne mokslinis, o ideologinis uždavinys – diegti į gyvenimą marksizmo-leninizmo idėjas, nepaisant to, kad daugelis jų buvo ne tik […]

Vaclovo Raubos rūbų kirpimo ir siuvimo mokykla

Vaclovas Rauba (g. 1878 m. balandžio 29 d.) savo veiklą pradėjo dar tik atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę. Kaune skambiu pavadinimu įkurta Rūbų siuvimo ir kirpimo akademija. 1921 m. įsteigtas šios akademijos filialas Panevėžio mieste. Jis sėkmingai veikė. 1926 m. išsiųstas kreipimasis į Švietimo ministeriją dėl tokios mokyklos atidarymo Panevėžyje. 1926 m. vasario mėnesį leidimas gautas. […]

Atraskite pramoninį turizmą Panevėžyje!

Panevėžio plėtros agentūros komanda kviečia į kelionę po Panevėžio pramonės istoriją ir dabartį. Pramoninis turizmas – sparčiai pasaulyje populiarėjanti turizmo kryptis, pristatanti pramonės gamybą ir įvykius. Ši turizmo šaka apima apsilankymus veikiančiose įmonėse ir pramoninį paveldą, pasiūlantį lankytojams patirtį, susijusią su produktais, jų gamybos procesais, pritaikymu ir istorija. Pramonės paveldo objektuose galima mėgautis meno kūriniais […]

Pirmoji liejykla Panevėžyje

Ilgai Lietuvoje nebuvo metalo liejimo specialistų, o vystantis pramonei šie meistrai buvo labai reikalingi. Panevėžio mieste taip pat atsirado šio amato meistrų. 1885 m. į dabartinės Lietuvos teritorijos Šiaulių miestą grafo Zubovo kvietimu iš Čekijos atvyko Antonas Hokušas. Vėliau jis dažniau buvo vadinamas Antanu. Remiantis kitais šaltiniais, A. Hokušas atvyko XIX amžiaus paskutiniame dešimtmetyje. Jo […]

Panevėžio statybos: kai gyvenamasis daugiabutis miestiečiams reiškė prabangą

Praėjus dešimčiai metų po Antrojo pasaulinio karo pabaigos (XX a. 6 deš. viduryje) Panevėžyje toliau nuo miesto centro gimė du nauji pramoniniai rajonai. Netoli Cukraus fabriko, kur sename miesto plane žalia spalva buvo pažymėti tušti žemės plotai, jau dunksojo nauji pastatai. Cukraus fabrikas, kurio sugriauti cechai buvo suremontuoti, pastatė trijų aukštų namą su „visais patogumais“. […]

Panevėžio miestas ir kraštas XX a. 3 dešimtmetyje

Panevėžio apskrityje iki 3 dešimtmečio vidurio žemės reforma vyko gana sėkmingai. 330 buvusių dvarų žemė išdalinta 219 dvarų. Tai sudarė maždaug 2/3 dvarų. Į viensėdžius išskirstyti 194 kaimai su 54 tūkst. hektarų. 1927 m. sausio 1 d. duomenimis naujakuriai valdė 2 400 ūkių. Jie gavo žemės nuo 2 iki 20 ha. Buvo apskrityje ir labai […]

Panevėžio miesto ūkio reikalų tvarkymo iššūkiai sovietmečiu (XX a. 6 deš.)

Sovietinės santvarkos metais Lietuvoje miesto ūkis buvo nacionalizuotas. Jį valdė miesto komunistų partijos komiteto skiriamos (formaliai renkamos) darbo žmonių deputatų tarybos (toliau –  DŽDT) ir jų vykdomieji komitetai (toliau – VK). Apie vyksiančias Panevėžio miesto DŽDT sesijas buvo skelbiama miesto laikraštyje. Sesija įprastai prasidėdavo 16 val. miesto VK salėje – Ramygalos g. 6, antrame aukšte. […]

Transportas mieste XX a. pirmoje pusėje

Pirmi vežikai, pragyvenantys iš savo amato, Panevėžyje paminėti tik 1858 metais. Tai buvo vežikai su arkliniu transportu. Jų buvo penki. 1896 m. mieste buvo 6 dviračiai. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Panevėžio mieste užregistruotos pirmosios panevėžiečiams priklausiusios motorinės transporto priemonės. 1913 m. Panevėžio kalėjimo viršininkas įsigijo motociklą „Republik“, o 1914 m. miestietis Boleslovas Reutas – prancūzišką […]

Alaus darykla „Kalnapilis“

Šimtametę istoriją mena alaus darykla „Kalnapilis“. „Kalnapilis“ – seniausia Panevėžio įmonė. 1900 m. gruodžio 14 d. Panevėžio miesto dūma leido vokiečių kilmės aludariui Albertui Foigtui Bajorų gatvėje įsteigti alaus daryklą. Žemė buvo supirkta iš vietinių ūkininkų. Pastatytas trijų aukštų mūrinis namas ir dvi medinės ledainės. Alaus daryklos pavadinimą sudaro du vokiški žodžiai „berg“ – kalnas […]

Pensijos Lietuvoje ir Panevėžyje 1920–1940 metais

Lietuvoje pensijų fondai pradėti kaupti nuo 1925 metų. Labiausiai nusipelniusiems žmonėms valstybė pensijas buvo paskyrusi ir anksčiau. Daktarui Jonui Basanavičiui dar 1920 m. paskirta 2 000 auksinų pensija. Tuo metu Lietuvos piniginiai vienetai buvo auksinai. Litas dar nebuvo įvestas. Pensijos buvo skiriamos knygnešiams. 1926 m. kunigui S. Stakelei paskirta 200 litų pensija. Pensijos mokėtos panevėžiečiams […]

2021 m. jubiliejinės datos – virtualiame kalendoriuje

Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka parengė Panevėžio jubiliejinių datų kalendorių 2021 metams. Jame didžiausias dėmesys skiriamas gerai žinomoms ir ne tokioms populiarioms asmenybėms, kilusioms iš Panevėžio krašto ar kitaip susijusioms su mūsų kraštu. Kalendoriuje rasite didesnių įmonių, organizacijų, švietimo įstaigų, Panevėžyje leistų ar leidžiamų periodinių leidinių, svarbesnių istorinių įvykių sukaktis. Ateinančių metų kalendoriuje – […]

Matomas, esamas – nematytas Panevėžys, arba genius loci Sauliaus Saladūno fotografijose

Šį rudenį gražų jubiliejų mini Panevėžio fotomenininkas Saulius Saladūnas. Šia proga pristatome virtualią parodą „Matomas, esamas – nematytas Panevėžys, arba genius loci Sauliaus Saladūno fotografijose“. Parodoje nepamatysite tviskančių, išdailintų miesto vaizdų. Pamatysite kai ką vertingesnio – tai, kas mus verčia galvoti apie laiką ir mūsų pačių sąlytį su juo. Nuotraukose išvysite primirštus, tačiau lengvai atpažįstamus miesto […]

Transatlantinio lakūno Felikso Vaitkaus viešnagė Panevėžyje 1935 metų spalio 15–17 dienomis

Šiemet sukanka 85 metai, kai 1935 m. rugsėjo 21 d. iš Niujorko Floyd Bennet Field aerodromo JAV lietuvių lakūnas Feliksas Vaitkus lėktuvu „Lituanica II“ (Lockheed L-5B Vega) pakilo skrydžiui per Atlantą į laikinąją Lietuvos sostinę – Kauną. Sėkmingai perskridusi Atlanto vandenyną, „Lituanica II“ dėl nepalankių oro sąlygų buvo priversta nusileisti ne Kaune, kaip planuota, o […]

Atviros architektūros savaitgalis „Pastatai kalba. Panevėžys“

Rugsėjo 12–13 d. duris atvers 15-a Panevėžio pastatų. „Pastatai kalba“ – tai organizacijos „Architektūros fondas“ ir strateginio partnerio „Lietuvos kultūros taryba“ organizuojami atviros architektūros savaitgaliai mažesniuose Lietuvos miestuose. Pirmojo projekte dalyvaujančio miesto – skirtinga architektūrine išraiška pasižyminčio Panevėžio – gyventojai ir miesto svečiai bus kviečiami į nemokamas savanorių-gidų ar pačių pastatų autorių-architektų vedamas ekskursijas po […]

Paaiškėjo meno premijų laureatai

Panevėžio miesto savivaldybės kultūros ir meno tarybai buvo pateiktos 6 paraiškos kultūros ir meno premijai gauti. Išrinkti trys šiemečiai laureatai. Jais tapo fotomenininkė, parodų kuratorė, knygų ir katalogų sudarytoja, aktyvi visuomenininkė Marija Šileikaitė-Čičirkienė, ilgametė Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnioji muziejininkė (1978–2010) Joana Viga Čiplytė ir tapytojas, akvarelistas, Lietuvos dailininkų sąjungos narys Girmantas Rudokas. M. Šileikaitė-Čičirkienė jau […]

Joninių šventė tarpukario Panevėžyje

Nuvilnijo vasarvidžio nakties burtų lydima Joninių šventė. Ar  pasveikinai Jonus, Janinas, Rasas? Ar deginai Joninių laužus? Ar spėjai ateitį iš žolynų? Ar ieškojai paparčio žiedo? Tarpukario Lietuvoje birželio 24-oji nebuvo įteisinta kaip nedarbo diena, tačiau Joninės buvo minimos ir švenčiamos tiek pavieniui, tiek masiniuose renginiuose. Štai kaip 1934 m. Jonines šventė panevėžiečiai: „Joninių išvakarėse verslovininkai […]

Virtuali paroda „Panevėžyje (ne)pastatytos Bernardo Bučo „Nevėžio“ skulptūros mįslė“

Naujausia Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialo parengta virtuali paroda skirta mįslingai sovietmečio istorijai prisiminti. Žymaus kraštiečio Bernardo Bučo specialiai Panevėžiui sukurta skulptūra „Nevėžis“ numatytoje vietoje taip ir neiškilo, nes Panevėžio miesto vykdomasis komitetas 1972 metais, nenurodęs jokių priežasčių, šios skulptūros staiga atsisakė. Po dvejų metų vietoje, kurioje turėjo stovėti „Nevėžis“, iškilo kito skulptoriaus kūrinys […]

Papildytos virtualios galerijos „Skulptūros viešosiose Panevėžio erdvėse“ ir „Atminimo ženklai Panevėžyje“

Virtualios galerijos „Skulptūros viešosiose Panevėžio erdvėse“ ir „Atminimo ženklai Panevėžyje“ papildytos 12-a objektų. Skulptūrų galerijoje rasite dvasininkų Broniaus Antanaičio (1925–2018) ir Juozo Preikšo (1926–2018), pedagogo Benedikto Puodžiukaičio (1915–1995), dailininko Kazio Naruševičiaus (1920–2004), sportininko Vilhelmo Variakojo (1912–1988) antkapinius paminklus, taip pat – Skaistakalnio parke stovintį paminklinį akmenį rašytojui Juozui Čerkesui-Besparniui (1884–1949) atminti. Surinkome informaciją apie Pirmojo […]