Kai kurie Ramygalos gatvės bruožai

1554‒1950 m. Žemaičių žemės aprašyme minimas Panevėžio miestelis, kuriame vykdavo turgus ir buvo trys gatvės be pavadinimų. Vėliau iš jų išaugo tada didžiausia Ramygalos gatvė ‒ viena seniausių Panevėžio gatvių. 1764 m. duomenimis, Ramygalos gatvėje buvo 39 sodybos. 1788 m. aprašyme gatvė ne tik minima, bet ir išsamiai aprašyta. Ramygalos gatvėje yra Kristaus Karaliaus kapinės, […]

Iš Zeliko Lurjė ir Morducho Koto spaustuvių istorijos

Šiemet minime dviejų Panevėžyje veikusių spaustuvių įkūrimo sukaktis. Prieš 125 metus savo veiklą pradėjo Zeliko Lurjė spaustuvė, o prieš 110 metų – Morducho Koto. Panevėžys buvo vienas iš Lietuvos miestų, XIX amžiaus 9-ajame dešimtmetyje ir tarpukariu turėjusių kelias spaustuves. Spaustuvių steigimą Panevėžyje, kaip ir visoje Lietuvoje, skatino pramonės ir prekybos poreikiai. XIX amžiaus pabaiga laikytina […]

Objekto panaudojimo teisės: InC-EDU

Pristatoma Panevėžio pokario švietimo istorija

Pokario metais švietimą Lietuvoje imtasi pertvarkyti pagal Sovietų Sąjungos švietimo sistemos modelį – svetimą ir nepriimtiną. Nepaisant to, šalies pedagogai tęsė savo kilnią misiją – ugdyti ir šviesti pokario metų jaunąją kartą. Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialo pristatytoje parodoje „Iš Panevėžio švietimo istorijos“ pateikiama 1944–1990 m. Panevėžio švietimo panorama, didžiausią dėmesį skiriant sunkiausiam ir […]

Fromo-Gužučio gatvė

Fromo-Gužučio gatvė turi net dvi atsiradimo versijas. Viena jų iškyla gyventojų prisiminimuose – cariniais laikais miesto centre buvusi Aleksandro gatvė, kuri tęsėsi iki dabartinės Savanorių aikštės. Pagal kitą versiją nauja gatvė atsirado 1922 m. gruodžio mėnesį minint dramaturgo Fromo Gužučio jubiliejų. Iš tiesų tai ta pati gatvė, tik pratęsta. Aleksandras Fromas-Gužutis laikomas lietuvių dramaturgijos pradininku. […]

Iš Laisvės aikštės praeities

Panevėžio miesto centrinę – Laisvės aikštę supa įvairių laikotarpių ir stilių pastatai. Sovietmečiu rekonstruojant šią aikštę (buv. Lenino) nugriauta nemažai XIX a. pabaigoje statytų savitos architektūros namų. Aikštės kampe, nugriovus senuosius pastatus, 1972 m. pastatytas daugiaaukštis 300 vietų viešbutis „Nevėžis“, kuriame veikė 120 vietų restoranas, kavinė, ryšių skyrius ir kirpykla. Siekiant atlaisvinti vietą viešbučio statybai, […]

Nemuno gatvės tilto statyba

XX a. 7–8 deš. Panevėžio miesto valdžia nemažai dėmesio skyrė miesto tvarkymui. 1960 m. šiems darbams išleista 650 tūkst., 1970 m. – 1,9 mln., 1974 m. – 2,2 mln. rublių. Didėjant automobilių srautui mieste, ypač didelis rūpestis buvo senų gatvių rekonstrukcija bei naujų statyba. Pirmiausia buvo tvarkomos pagrindinės miesto gatvės. Rekonstruotos Gogolio (dab. Smėlynės), Basanavičiaus, […]

Pušaloto gatvė: vienos šeimos istorija

Pušaloto gatvė Panevėžyje tarpukariu sudarė nedidelę dalį šiandieninės gatvės. Dabar Pušaloto gatvė prasideda nuo Stoties gatvės, kerta Nemuno–Pušaloto–S. Kerbedžio ir Janonio gatvių žiedinę sankryžą, driekiasi šalia Panevėžio automobilių turgaus ir krypsta Bernatonių kaimo link. Tarpukariu Pušaloto gatvelėje veikė vėjo malūnas, svarstyklių dirbtuvės, duonos kepykla, Antano Hokušo mechaninės dirbtuvės ir liejykla, buvo įsikūrusi pradžios mokykla, gyveno […]

Panevėžio gatvės 1940–1944 m.

1940 m. birželį Lietuvą okupavo sovietai. 1940 m. liepos 21 d. Lietuva paskelbta sovietine respublika, o 1940 m. rugpjūtį ji įjungta į SSRS sudėtį. Panevėžyje, kaip ir visoje šalyje, buvo formuojamas sovietinis valdžios aparatas. Šiuo laikotarpiu Panevėžyje pakeistas Prez. Smetonos gatvės pavadinimas. Ji pavadinta Liaudies gatve. Sovietinė okupacija, o vėliau ir aneksija, tęsėsi vienerius metus. […]

Vaižganto gatvė

Jurgio gatvės, dabartiniu metu Vaižganto, pavadinimas pirmąkart paminėtas 1871 m. Panevėžio miesto plane. Tiksliau – ji buvo vadinama Georgijaus gatve ar skersgatviu. Pagal minėtą planą mieste atsirado 20 naujų gatvių, minimos ir dvi aikštės. Gatvė buvo gana apleista, nors faktiškai buvo miesto centre. Panevėžio miesto gatvėms pavadinti komisijos 1919 m. lapkričio 3 d. posėdyje siūlyta […]

Berčiūnų gatvė

1919 m. ši gatvė dar buvo vadinama Januškevičiaus vardu. Cariniais laikais Januškevičius buvo miesto vadovas. Gatvė buvo gana trumpa ir prastos būklės. 1929 m. spaudoje rašyta, kad ji negrįsta, joje pilna mėšlo krūvų. Gatvė buvo ir labai siaura. 1929 m. miesto valdyba svarstė šios gatvės praplatinimo ir išlūžusios tvoros klausimus. 1930 m. Januškevičiaus gatvėje siūlyta […]

Katedros gatvė

Istorikė Ona Maksimaitienė teigė, kad cariniais laikais ši gatvė buvo vadinama Sofijos, nors yra ir kitokių nuomonių. Istorijos bėgyje gatvės pavadinimas keitėsi kelis kartus. Lietuvos Respublikos laikais ši gatvė ilgą laiką vadinta Gegužės 15-osios gatve. 1925 m. gegužės 9 d. Lietuvos Prezidento Aleksandro Stulginskio dekretu gegužės 15-oji Lietuvoje paskelbta švenčių ir poilsio diena. Tai buvo […]

Krepšinis Panevėžio apygardoje nacių okupacijos metais

1941 m. birželio 27 d. vokiečių kariuomenė įžengė į Panevėžį. Nacių okupacijos metais krepšinis buvo viena populiariausių sporto šakų mieste. 1941 m. lapkričio 19 d. įkurta Panevėžio apygarda, vienijusi šešias apskritis. Apygardos centru tapo Panevėžio miestas. 1941 m. krepšinio žaidynėse Biržuose Panevėžio gimnazija užėmė trečią vietą iš trijų. Laimėjo Biržų gimnazija. Pradžia Panevėžio gimnazijos krepšininkams […]

Antrojo pasaulinio karo metų požeminės slėptuvės Panevėžyje

Panevėžiečiai prabilo apie požeminius tunelius Bene pirmąkart apie požeminius tunelius Panevėžyje viešai prabilta 2005 m., kai miesto spaudoje užvirė diskusija, kas tai galėtų būti. Žmonės tvirtino, kad tuneliai tikrai egzistavo, pasakojo apie vaikystėje patirtus įspūdžius juose landžiojant, rodė buvusių angų vietas, per kurias į juos patekdavo. Pasakotojai nurodo regėję ir buvę tuneliuose įvairiose miesto vietose, […]

Naujos vietos Dramos teatrui paieškos Respublikos gatvės prieigose

Kai Panevėžio dramos teatrui tapo ankšta senosiose patalpose (buv. Šaulių namai, Respublikos g. 77), kur jis veikė nuo 1941 m., miesto valdžia ėmė ieškoti, kur statyti naują teatro pastatą. 1953 m. buvo svarstomos dvi galimybės išspręsti šią problemą. Ryšių kontoros teritorijoje Naująjį teatrą numatyta statyti Ryšių kontoros teritorijoje – Respublikos gatvėje, priešais miesto sodą. Tačiau […]

Donelaičio gatvė

1919 m. lapkričio 22  d. miesto gatvių protokole tarp 66 kitų gatvių Donelaičio gatvė neminima. 1923 m. lapkričio 4 d. miesto valdybai buvo pateiktas 10 Donelaičio gatvės gyventojų prašymas gatvę pratęsti iki Plukių gatvės. Prašyme pažymėta, kad gatvės būklė prasta, gatvė siaura, nepraeinama ir nepravažiuojama, nėra šaligatvių. Gyventojai prašė gatvę praplatinti. 1929 m. plane gatvė […]

Gatvių grindimas Panevėžyje 1918‒1940 metais

Lietuvai esant carinės Rusijos sudėtyje šalies ekonomika buvo silpna, vystėsi tik kai kurios pramonės šakos. Miestai augo menkai. Prasta buvo gatvių būklė. Panevėžys – ne išimtis. Nuo 1820 m. vykdami į turgų valstiečiai privalėjo atvežti akmenų gatvių tvarkymui. 1926 m. gatvės pradėtos grįsti. 1857 m. Panevėžyje buvo tik 10 grįstų gatvių. Bloga buvo ir šaligatvių […]

Stoties gatvė

Stoties gatvė cariniais laikais vadinta Vokzalnaja. 1909 m. šioje gatvėje gyveno žymus filosofas, rašytojas Aleksandras Dambrauskas-Jakštas, dirbęs kapelionu tuometinėje Panevėžio realinėje mokykloje. Pirmojo pasaulinio karo metais Stoties gatvę vokiečiai vadino Bajorų gatvę. 1919 m. lapkričio 22 d. Panevėžio miesto savivaldybės  projekte buvo numatyta, kad Stoties gatvė tęsis nuo geležinkelio stoties iki tilto. Tada gatvė buvo […]

Aldonos gatvė

Ne visai aišku, kada Panevėžyje atsirado Aldonos gatvė. Panevėžio miesto savivaldybės dokumentuose rašoma, kad cariniais laikais ši gatvė vadinta Georgijaus skersgatviu. Minima ir kita gatvė tokiu vardu. 1919 m. sudarytame gatvių sąraše jos nebuvo, o 1929 m. Panevėžio miesto gatvių sąraše ji jau užfiksuota. 1930 m. lapkritį spaudoje rašyta, kad arklių ir karvių turgus dėl […]

Pirmosios Panevėžio miesto gatvės

Panevėžio miestui jau daugiau kaip 500 metų. Padavimuose pasakojama, kad kadais čia ošė plačios girios, kairiajame Nevėžio krante buvo žinyčia ir gyveno krivis. Įsigalint krikščionybei, krivis pasitraukė į Truskavos miškus ir mirė Okainių sodžiuje (dab. Kėdainių raj.). XIV a. dešinėje Nevėžio pusėje kūrėsi Senasis Panevėžys. Vilniaus vyskupas Vaitiekus Taboras lankydamas vyskupiją, aptikęs, kad Ramygalos parapijoje […]

Miestui dovanojo sodą

1953 m. balandžio 2 d. Panevėžio miesto Vykdomojo komiteto Komunalinio ūkio skyriaus Gerbūvio kontorai, kuri rūpinosi miesto apželdinimu, perduotas Pilies (dab. Smėlynės) gatvės gyventojos Veronikos Šataitės puoselėtas sodas. Dar 1953 m. vasario 21 d. miesto valdžia gavo pilietės V. Šataitės susirūpinimo kupiną pareiškimą* dėl galimo jos šeimos puoselėto sodo Pilies g. 21 sunaikinimo, mat čia […]

„Kelių ir tiltų taisymo reikalu…“

1924 m. gegužės mėn. Panevėžio apskrities valdyba išleido dešimties lapų brošiūrą – įsakymų rinkinį dėl kelių ir tiltų tvarkymo „Kelių ir tiltų taisymo reikalu veikiančiųjų įstatymų, įsakymų ir instrukcijų rinkinys“. Ją atspausdino M. Koto spaustuvė (Respublikos g. 15 Panevėžyje). Leidinyje nurodoma, kad „bendro naudojimo vieškeliai“ ir „paprastieji keliai“ yra savivaldybės žinioje. Čia pat paaiškinama, kad […]

Kai miesto sodą puošė baltos statulos

Prieš šešis‒septynis dešimtmečius panevėžiečiai mėgo fotografuotis prie miesto sode įrengtų baltų statulų. Jų įsigijimu bei priežiūra rūpinosi Panevėžio miesto Vykdomojo komiteto Komunalinio ūkio skyriaus Gerbūvio kontora. 1953 m. miesto biudžete, šalia kitų išlaidų, buvo numatyta lėšų ir statulų įsigijimui miesto sodui bei skverams papuošti. XX a. 6 deš. viduryje Panevėžio mieste buvo devynios aikštės: Darbo, […]

Kai miesto grožiu rūpinosi Gerbūvio kontora

Pirmaisiais pokario dešimtmečiais už tvarką, švarą bei grožį Panevėžyje buvo atsakinga Gerbūvio kontora. Ji rūpinosi gatvių grindimu, jų kapitaliniu remontu ir apšvietimu, skverų, žaliųjų plotų priežiūra bei kitais darbais. Gerbūvio kontora kartu su kitomis vietinio pavaldumo ūkinėmis organizacijomis – Pramkombinatu, Autokontora, Butų ūkio valdyba, viešbučiu „Rambynas“, Statybos remonto kontora, Kanalizacijos kontora, pirtimi, Valymo kontora, Inventorizacijos […]

Panevėžio kelių priežiūros organizavimo darbai pokariu

Pirmosios kelius prižiūrinčios organizacijos dabartinėje Panevėžio apskrityje įsteigtos 1944 m. Tuomet reikėjo skubiai atstatyti karo nuniokotus kelius, sugriautus tiltus bei pasirūpinti tolesne jų priežiūra. Panevėžyje ėmė veikti Vyriausiajai kelių valdybai prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos pavaldus Panevėžio kelių eksploatacijos ruožas. 1948 m. Panevėžio kelių eksploatacijos ruožo sudarytame „administratyvinio-vadovaujančio“ personalo etatų sąraše* minimos šios pareigybės bei […]