Panevėžio miesto savivaldybė 1918–1940 m.

1918 m. Panevėžio mieste šeimininkavo vokiečių valdžios atstovai, miesto burmistru dirbo vokietis pavarde Hesse. 1918 m. lapkričio 27 d. Ramygalos gatvėje susirinko daugiau nei 25 buvusios Panevėžio miesto dūmos nariai ir visuomenės veikėjai. Burmistro pareigas patikėta eiti buvusiam burmistrui Aleksandrui Vitartui. Jam padėti išrinkta keletas specialistų, o reikalų vedėju paskirtas Vladas Kličmanas. Kitą dieną Aleksandras Vitartas, Pranas Dauguvietis […]

Ligonių kasų pastatas

Ligoninių tinklas Panevėžio mieste buvo vystomas gana sėkmingai. Panevėžio apskrities ligoninė buvo viena moderniausių Lietuvoje, gerą vardą turėjo ir žydų ligoninė. Sėkmingai veikė dar kelios nedidelės ligoninės. Rūpinantis ligonių reikalais daug nuveikė Panevėžio ligonių kasa. Pirmoji Ligonių kasų taryba veikė 1928–1932 metais. 1928 m. rugsėjo 23 d. įvyko pirmieji Ligonių kasų tarybos rinkimai ir pirmasis posėdis. Tų pačių […]

100-tūkstantasis Panevėžio gyventojas

Tai buvo svarbus įvykis Panevėžio miesto vystymosi istorijoje. Išaugęs į stambų regiono centrą, Panevėžys tapo penktuoju Lietuvos miestu, turinčiu daugiau nei 100 000 gyventojų. Apžvelkime ano ir šio meto Panevėžio demografinės raidos tendencijas. Sparčiai gyventojų skaičius Panevėžyje pradėjo didėti nuo 1959 metų. Tam įtakos turėjo anuomet sovietmetyje prasidėjusi ūkio industrializacija. Patvirtinus statomų pramonės įmonių išdėstymo […]

Karinis rengimas XII šaulių Panevėžio rinktinėje

  Nepriklausomybės kovų metu gimusi Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) kėlėsi uždavinį sujungti visus pasiryžusius ginti Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Vieno iš Šaulių sąjungos įkūrėjų Vlado Putvinskio pirmajame priesake skelbta: „Visur ir visados gink Lietuvos Nepriklausomybę“. Tarpukario Lietuvos visuomenėje formavosi nuomonė, kad Lietuvos kariuomenę sudaro dvi susijusios dalys: reguliarioji kariuomenė ir savanoriškoji kariuomenė – šauliai, pasiruošę […]

Skulptoriaus Juozo Zikaro sukurtas Nepriklausomybės paminklo Panevėžyje maketas

XX amžiuje Panevėžio kraštas garsėjo savanoriais. Norint įamžinti Nepriklausomybės kovas, visoje Lietuvoje buvo planuojama statyti jas menančius paminklus. Vieni pirmųjų šią idėją bandė įgyvendinti kauniečiai, tam pasirinktas iš Panevėžio krašto kilęs skulptorius Juozas Zikaras. Pastarasis buvo vienas pirmųjų profesionalių lietuvių skulptorių, Lietuvos dailės klasikas, itin produktyvus kūrėjas. J. Zikaras gimė 1881 m. lapkričio 18 d. […]

Aštuntasis pėstininkų Kauno kunigaikščio Vaidoto pulkas

Vykstant kovoms dėl Lietuvos Nepriklausomybės, 1919 m. gegužės 12 d. karininkas Jurgis Kubilius Ukmergėje pradėjo organizuoti savanorių dalinį, kuris netrukus buvo pavadintas Ukmergės batalionu. Nuo 1919 m. liepos batalionas dalyvavo kovose su Raudonąja armija Zarasų apylinkėse. Nuo spalio 14 d. batalionui vadovavo karininkas Julius Čaplikas, vėliau tapęs vidaus reikalų ministru. Gruodžio 10 d. batalionas pertvarkytas į 8-ąjį pulką, o 1920 m. […]

Vlado Paulausko ir Stasio Balčo sukurtas „Savanorių maršas“

1926 m. rugsėjo 26 d. Šaulių teatro salėje įvyko pirmasis Panevėžio apskrities Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) suvažiavimas. Jame dalyvavo 458 savanoriai, suformuotas organizacinis komitetas, jo pirmininku tapo Jurgis Elisonas. Pirmoji LKKSS Panevėžio skyriaus valdyba išrinkta 1926 m. gruodžio mėnesį. Valdybos pirmininku tapo Antanas Žemaitis. Oficialia Panevėžio skyriaus įsteigimo data laikoma 1927 m. balandžio 3 d., nes tada susirinko […]

Nepriklausomybės aikštė Panevėžyje

Panevėžio Nepriklausomybės aikštė minima dar XVIII amžiuje, jos istorija susijusi su vienuolių pijorų atvykimu 1727 metais. Tai buvo viena iš dviejų Panevėžio aikščių, tuo metu ši vadinta Cerkvės aikšte. Aikštėje vykdavo carinės Rusijos armijos paradai, vietinių karinių dalinių pratybos. Caro laikais dalis aikštės skirta turgui, kuriame vyko prekyba arkliais. Kaizerinės Vokietijos okupacijos metais čia buvo laikomi […]

Lietuvos Nepriklausomybės paminklui statyti komiteto veikla Panevėžyje

Lietuvos nepriklausomybės paminklui statyti komitetas Panevėžyje pirmąkart įsteigtas 1924 metais. Jo tikslas – mieste pastatyti Nepriklausomybės paminklą. Šią idėją įgyvendinti patikėta skulptoriui Juozui Zikarui. Sukurtas gipsinis paminklo modelis, kuris buvo eksponuojamas miesto muziejuje. Paminklo statyboms paremti buvo renkamos aukos, tuo itin rūpinosi vienas veikliausių Panevėžio kunigų Jonas Karbauskas. 1929 m. kunigui mirus, sulaukta įvairiausių pasiūlymų dėl tolesnės komiteto […]

Lietuvos kariuomenės savanoris, lietuviško cirko pradininkas Petras Tarutis

Būsimasis savanoris ir talentingas cirko artistas Petras Tarutis gimė 1902 m. rugpjūčio 6 d. Panevėžio apskrities Vadoklių valsčiaus Kieliugalos kaime, mažažemių ūkininkų šeimoje. Pastarojoje iš viso augo keturi vaikai. 1909–1913 m. P. Tarutis lankė Šilų miestelio pradžios mokyklą, ją baigęs išvyko į Klaipėdos kraštą tarnauti pas ūkininkus. 1914 m. į Klaipėdą atvykęs cirkas iš Latvijos nulėmė P. Taručio likimą. Sužavėtas cirko […]

Žydų karių, dalyvavusių Nepriklausomybės kovose, sąjungos Panevėžio skyrius

1918–1920 m. Lietuvos nepriklausomybės kovose dalyvavo ir Panevėžyje gyvenę žydai. Dauguma jų turėjo eilinio laipsnį, bet buvo karininkų ir puskarininkių. Pirklius ir prekybininkus atleido nuo karinės tarnybos. Panevėžio žydų kapinėse buvo palaidoti 6 Nepriklausomybės kovose žuvę savanoriai: Michaelis Goldbergas, Bonis Borisas Goldmanas, Šmuila Samuelis Itkinas, Izraelis Levakas, Solomonas Rolas, Elijas Šternas. Kituose šaltiniuose pateikiami duomenys, kad […]

Nepriklausomybės kovų karo invalidas, savanoris Antanas Sereika

1918 m. vasario 16 d. Lietuva atkūrė savo Nepriklausomybę. Šalyje dar šeimininkavo kaizerinės Vokietijos okupacinė valdžia ir jos kariniai daliniai. Lietuvių tautos laukė ilgas Nepriklausomybės įtvirtinimo kelias. Jame didelį vaidmenį suvaidino Panevėžio krašto savanoriai. Savanorius mūsų krašte telkė karininkas Jonas Variakojis. 1918 m. gruodžio pabaigoje jis paskelbė pirmuosius įsakymus apie kuriamą Panevėžio srities apsaugos būrį. […]

Panevėžio kultūrinis gyvenimas pirmaisiais nepriklausomybės metais

Po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo vykstant laisvės kovoms, Panevėžys iš bolševikų buvo išvaduotas 1919 m. gegužės 19 d. Atkuriant karų sugriautą miesto ūkį, buvo atgaivinamas ir kultūrinis gyvenimas. Visur buvo juntamas didelis dvasinis pakilimas ir noras kurti Lietuvą, inicijuojama nauja lietuviška kultūrinė raiška. Kaip knygoje „Panevėžys kovų už Lietuvos nepriklausomybę laikotarpiu. 1918–1920 m.“ rašė Kęstutis Gudas, […]

Garsieji Panevėžio krašto savanoriai broliai Ignas ir Kazimieras Taruškos

1918 m. vasario 16 d. atkurtą Lietuvos Nepriklausomybę teko ginti ginklu. 1919 m. pradžioje vokiečiams pasitraukus iš Panevėžio, į miestą veržėsi Raudonosios armijos daliniai. Į kovą su jais stojo Lietuvos kariuomenės savanoriai. Panevėžio mieste juos telkė karininkas Jonas Variakojis. Vieni garsiausių Panevėžio karšto savanorių – broliai Ignas ir Kazimieras Taruškos. Abiejų brolių savanorių narsa buvo […]

Panevėžio srities savanorių organizatorius, karininkas Jonas Variakojis

Panevėžio srities savanorių pajėgų organizatorius, karininkas Jonas Variakojis gimė 1892 m. gegužės 20 d. Biržų apskrities, Biržų valsčiaus, Rinkuškų kaime. Mokėsi Piarnu gimnazijoje. 1913 m. dirbo „Vilties“ laikraščio redakcijoje. Tais pačiais metais baigęs gimnaziją, studijavo teisę Petrapilio universitete ir baigė tris universiteto kursus. Mokslus sutrukdė prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas. 1917 m. J. Variakojis baigė Vladimiro […]

Artilerijos pulko kūrimasis ir jo veikla Panevėžyje

1919 m. sausio 6 d. Kaune, Aukštojoje Panemunėje buvo pradėtas formuoti pirmasis artilerijos pulkas. 1919 m. iš vokiečių gautos dvi lengvosios rusiškos 3 colių patrankos, kurios ir sudarė pirmojo artilerijos pulko pirmos baterijos pradžią. Pirmos dienos buvo labai sunkios. Iš vienos pusės visaip trukdė vokiečiai, o iš kitos pusės visko labai trūko. Iš pradžių pradėta […]

Savanorių aikštė Panevėžyje

Savanorių aikštė Panevėžyje atsirado gana vėlai. Seniau ši miesto vieta buvo vadinama „Slobodka“. Tai miesto dalis tarp Ukmergės ir Ramygalos gatvių, neturtingų žydų gyvenamasis rajonas. Aikštės pavadinimas „Slobodka“ išliko nuo tų laikų, kai Lietuva buvo carinės Rusijos sudėtyje. Pavadinimas kilęs iš žodžio „Sloboda“ ir reiškia feodalinės Rusijos XI–XV a. gyvenvietę, miesto kvartalą arba priemiestį. Panevėžio […]

Gabrielė Petkevičaitė-Bitė apie tautos nepriklausomybės šventę

Rašytoja ir aktyvi visuomenės veikėja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė Panevėžio valstybinėje gimnazijoje mokytojavo 1919–1924 metais. Stengdamasi ugdyti mokinių kūrybiškumą, ji jau pirmaisiais savo mokytojavimo metais šeštadieniais pradėjo rengti literatūrai, dailei ir dainoms pašvęstus vakarus. Viename jų 1920 m. vasario 14 d. Bitė mokiniams skaitė paskaitą „Dėl tautos nepriklausomybės šventės“. Tai buvo pirmasis Vasario 16-osios – Lietuvos nepriklausomybės […]

Lietuvos kariuomenės kūrėjų-savanorių sąjungos Panevėžio skyrius

Lietuvos kariuomenės savanoriai suvaidino lemiamą vaidmenį ginant Lietuvos valstybę 1918–1920 m. Lietuvos kariuomenės kūrėjų-savanorių sąjungos (toliau – LKKSS) steigimo idėja užsimezgė dar 1925 metais, minint Didžiojo Vilniaus Seimo 20 metų sukaktuves. Pirmieji LKKSS steigimo iniciatoriai buvo šakiečiai, kurie ir nutarė sušaukti visos Lietuvos savanorių suvažiavimą. Pirmasis suvažiavimas įvyko 1926 m. rugsėjo 5 d. Jame dalyvavo […]

Iš Kazimiero Stepono Šaulio gyvenimo ir veiklos Panevėžyje

Taip jau buvo lemta, kad Kazimiero Stepono Šaulio tarnystės Dievui ir žmonėms pradžia buvo susijusi su Panevėžiu ir yra aprašyta daugelio jo biografijos tyrinėtojų. Bet daugiausiai apie šio jauno kunigo veiklą Panevėžyje sužinome iš Lietuvos nacionalinio muziejaus išleistos Algimanto Katiliaus knygos „Prelatas Kazimieras Steponas Šaulys“. Knygos autorius, remdamasis archyviniais šaltiniais, nemažai jo gyvenimo ir veiklos […]

Apie Lietuvos nepriklausomybės kovas – virtualioje parodoje

Pasitinkant Lietuvos atkūrimo šimtmetį Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka parengė virtualią parodą „Nepriklausomybės kovos Panevėžio krašte“. Lietuvos nepriklausomybės kovos – atsikuriančios Lietuvos valstybės kovos 1918–1920 m. su bolševikais, bermontininkais ir lenkais, siekusiais sutrukdyti atkurti nepriklausomybę. Laisvę apgynė Lietuvos savanoriai. Panevėžio krašto savanoriai buvo vieni aktyviausių Lietuvoje. 1919 m. gegužės mėn. įgyvendinta Panevėžio ir kitos […]

M. Rosako namas Panevėžyje, kuriame pirmąkart suplevėsavo Trispalvė

M. Rosako namas turi įdomią istoriją. Manoma, kad statybos pradėtos pagal Šveicarijos piliečio architekto Jokūbo Fridricho Lemano projektą. 1889 m. Mykolas Rosakas iš Savivaldybės nusipirko sklypą, o čia seniau stovėję pastatai per gaisrą sudegė. Tai buvo gerai įrengtas namas. Jame buvo 39 langai ir 37 durys, geros olandiškos koklinės krosnys ir medinės grindys. 1894 m. […]

Papildyta virtuali galerija „Skulptūros viešosiose Panevėžio erdvėse“

2017 m. įgyvendinant projektą „Panevėžio krašto istorijos ir kultūros virtualios atodangos“ Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos  Krašto kultūros paveldo sklaidos skyriuje parengta virtuali galerija „Skulptūros viešosiose Panevėžio erdvėse“, kurioje pristatoma virš šimto Panevėžio viešąsias erdves puošiančių skulptūrų – dekoratyvinių, monumentų ir paminklų įvairiems istoriniams įvykiams pažymėti, žymiems asmenims atminti. Panevėžio kapinėse palaidota daug žymių žmonių […]

„Aido“ draugijos istoriją menančios vietos

1906 m. Panevėžyje įkurta lietuvių dramos, muzikos ir dainos draugija „Aidas“, tuo metu carinės priespaudos metais savo teatrine ir muzikine veikla skleidusi lietuvybę, stiprinusi tautinę savimonę. Veikusi ir po Pirmojo pasaulinio karo atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, „Aido“ draugija suvaidino svarbų vaidmenį Panevėžio visuomeniniame ir kultūriniame gyvenime. Apžvelkime su šios draugijos veikla susijusias vietas. Iki Pirmojo pasaulinio […]