Dokumentų parodoje – kaip augo Panevėžys sovietmečiu

Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filiale (M. Valančiaus g. 3) veikia dokumentų paroda „Augantis Panevėžys. 1944–1990 metai“, skirta Aukštaitijos metams paminėti. Parodoje eksponuojami dokumentai, atspindintys Panevėžio miesto augimą tarybiniu laikotarpiu. Dokumentai parodai atrinkti iš Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialo fondų. Paroda parengta bendradarbiaujant su Lietuvos centriniu valstybės archyvu, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešąja biblioteka. […]

Panevėžio komendantūra

1919 metai Panevėžio miesto istorijoje buvo sudėtingi. Sausio pradžioje miestą paliko vokiečių kariniai daliniai kartu su vokiečių civiline valdžia. Tą patį mėnesį į miestą įsiveržė Raudonoji armija ir įsigalėjo nauja okupacinė valdžia. Vos pradėjusi kurtis lietuviška valdžia greitai išvaikyta. Jono Variakojo vadovaujami savanoriai turėjo trauktis Kėdainių link. Traukdamiesi jie stiprino savo jėgas. Panevėžys pirmąkart išvaduotas […]

Panevėžio miesto įkūrėjas – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos valdovas Aleksandras

Miesto kilmę pasakojanti legenda byloja, kad dešiniajame Nevėžio krante, kur išsidėstęs dabartinis miestas, XIV amžiuje buvusi kalva. Ant jos stovėjo pagonių šventykla, prie kurios gyveno krivis, o šventąją ugnį kūreno vaidilutės. Šią šventyklą, grįždamas iš Žemaitijos į Vilnių, 1413 metais nugriovė didysis kunigaikštis Vytautas. Krivis pasitraukė į Truskavos miškus, mirė Okainių valsčiuje, dabartiniame Kėdainių rajone. […]

Sandėlių gatvėje siūlyta projektuoti tunelį

Panevėžyje lygiagrečiai su geležinkeliu besidriekianti dabartinė S. Kerbedžio (buv. Sandėlių) gatvė palyginti, nėra labai sena, bet jos istorija įdomi. Šiandien ši gatvė tęsiasi nuo Nemuno–Pušaloto gatvių žiedo iki susikirtimo su Senamiesčio gatve rytinėje miesto dalyje. Tarpukariu gatvė buvo gerokai trumpesnė, be pavadinimo ir naudota geležinkelio transporto poreikiams. Nemaža būsimosios Sandėlių gatvės dalis priklausė siaurojo geležinkelio […]

Nuo akmenų grindinio iki asfalto

Gatves grįsti akmenimis pradėta dar cariniais laikais. Lietuva, 1918 m. atgavusi nepriklausomybę, bene pirmiausia pajuto gerų kelių stoką savo krašte. Nustatyta tvarka, pagal kurią imti tvarkyti valstybiniai bei savivaldybių keliai. 1928-aisiais, praėjus 10 metų nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, šalies valdžia išsiuntinėjo savivaldybėms klausimynus su įvairiais klausimais apie krašto ūkį, švietimą, pastatus, kelius ir kt. Gauti […]

Gatvė, vedanti į geležinkelio stotį

Stoties gatvė Panevėžyje carinės Rusijos imperijos laikais buvo vadinama Vokzalnaja. Ji tęsėsi nuo tilto per Nevėžio upę iki medinio geležinkelio stoties pastato. Pirmojo pasaulinio karo metais gatvė vadinta vokiškai Bahnhofstrase (Geležinkelio stoties gatvė). Ji gerokai pailgėjo, prie jos prijungus gatvę, nusidriekusią į pietus nuo Nevėžio upės (dab. Respublikos gatvė). Tarpukariu gatvė pavadinta Stoties gatve. Ji […]

Iš daugiabučių gyvenamųjų namų statybų istorijos

Žvelgiant per istorinių laikotarpių prizmę, galima pastebėti, kad gyvenamieji būstai miestuose tobulėjo nuo primityviausio pastato iki sudėtingų konstrukcijų daugiabučių. Patys pirmieji daugiabučiai gyvenamieji namai Lietuvoje pradėti statyti XX amžiaus pradžioje, kai iš kaimų į miestus plūstantiems gyventojams, ėmusiems dirbti fabrikuose ir gamyklose, reikėjo nedidelių butų nuomai. Lietuvoje tokius namus ėmė statyti turtingi užsakovai ir mecenatai. […]

Ar daug buvo parduotuvių Panevėžyje 1953 metais?

1953 m. Panevėžio miesto valdžia peržiūrėjo, kiek mieste veikia valstybinių parduotuvių ir patikslino jų darbo laiką. Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filiale saugomi pageltę popieriaus lapai, ant kurių rašomąja mašinėle rusų kalba atspausdintas visų 1953 m. Panevėžyje veikusių valstybinių parduotuvių ir kioskų sąrašas.¹ Juose pateikiama informacija apie parduotuvei suteiktą numerį, nurodomas parduotuvės ar kiosko adresas […]

Viščiukų perykla Katkų gatvėje

Ši gatvė neminima carinio laikotarpio gatvių sąraše. Jos istorija nėra labai ilga, o pavadinimas visus metus nesikeitė. Katkų gatvės pavadinimas minimas nuo 1923 m. rugpjūčio 4 d. Ji buvo tolokai nuo miesto centro. Respublikos laikais gatvė labiausiai buvo žinoma dėl 27-ame name įsikūrusios viščiukų peryklos. Šią peryklą įsteigė smulkiųjų gyvulių augintojų draugija, kuri daugiausia būrė […]

Šv. Zitos gatvė

Gatvės atsiradimo data ne visai aiški. Cariniais laikais jos nebuvo. Tikriausiai gatvė taip pavadinta apie 1922 m., nes 1919 m. sąraše jos dar nėra. 1920 m. valdybos protokolų nerasta, o 1919–1921 m. protokolai prastai išlikę. 1928 m. Panevėžio policijos 4-oji nuovada buvo Šv. Zitos g. 21. 1931 m. į Mikšio namus Šv. Zitos gatvėje persikėlė […]

Skaistakalnio parkas

Skaistakalnio parko ir visos teritorijos istorija susijusi su dvarininkais Karpiais, kurių valdymo metais parkas ir visa teritorija vadinosi Jasnogurka. Skaistakalnis kaip parkas ėmė formuotis XIX amžiuje. Nepriklausomos Lietuvos valstybės metais dvarininkų žemė nacionalizuota. Dalis teritorijos  atiteko Lietuvos kariuomenei, dalis savivaldybei. Pavasarininkų organizacija iš Žemės ūkio ministerijos čia 99 metams išsinuomojo didelę aikštelę ir įsirengė savo […]

Smėlynės gatvė

Ši gatvė cariniais laikais vadinta Pieski arba Smėlio gatve. 1910 m. Smėlynės gatvė išgrįsta. Spaudoje rašyta: „Prieš pirmą pasaulinį karą „Ferma“ dabar Smėlynės gatvė buvo pagarsėjusi peštynėmis. Dabar jos persikėlė į Agronomijos ir Piniavos gatves.“ 1919 m. lapkritį Smėlynės gatve pradėta vadinti gatvė, prasidedanti nuo tilto. Vokiečiai Smėlynės gatvę priskyrė miestui Pirmojo pasaulinio karo metais. […]

Seniausia miesto įmonė Panevėžio Taikos alėjoje

1938 m. gegužės 31 d. nauja krantinė prie alaus daryklos pavadinta Taikos vardu. 1955 m. Panevėžio miesto vykdomojo komitetas nusprendė šiaurinėje miesto dalyje projektuojamą gatvę, kaip jau esančios gatvės tąsą, pavadinti Taikos alėja. Dabar čia veikia seniausia Panevėžio miesto įmonė. Pramonė Panevėžio mieste faktiškai kūrėsi tik XIX a. antroje pusėje. 1885 m. dvarininkas Povilas Puzinas […]

Kur tarpukariu panevėžiečiai pirko svaigiuosius gėrimus?

Tarpukariu Panevėžyje veikė nemažai parduotuvių ir sandėlių, kur buvo galima įsigyti alkoholinių gėrimų. 1924–1935 m. mieste leistame laikraštyje „Panevėžio balsas“ mirgėjo reklamos, siūlančios įsigyti degtinės, vyno, alaus ir kitų svaigiųjų gėrimų. Laisvės aikštės 33-iame name veikė dar 1866 m. įkurtas Brolių Kisinų „gėralų sandėlis“. Čia galėjai įsigyti degtinės, vokiško ir prancūziško vyno, likerio, konjako. Šioje […]

Dar vienas Panevėžio karaimų maldos namų istorijos bruožas

Panevėžyje karaimų maldos namai, kenesa, buvo Sodų gatvės gale. Nėra tikslių duomenų, kada ji pastatyta. Vienur teigiama, kad XVIII–XIX a. sandūroje, kitur – apie 1840 m. Iš pradžių ji buvusi medinė. Tarpukariu medinės kenesos vietoje iškilo nauja mūrinė. Sovietmečiu (1952 m.) ji buvo uždaryta. Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filiale saugomas dokumentas¹, liudijantis, kad miesto […]

Kada Laisvės aikštėje (buvusi Lenino) nebeliko transporto eismo?

Šiandien atrodo keista, kad prieš keletą dešimtmečių Panevėžyje, dabartine Laisvės aikšte (sovietmečiu – Lenino) važinėjo miesto autobusai, dūzgė sunkvežimiai ir kiti automobiliai. 1960 m. Lenino aikštėje buvo labai triukšminga, joje sustodavo beveik visi mieste kursuojantys autobusai. 1964 m. Panevėžio miesto centre imta formuoti pėsčiųjų zoną, kuri buvo išplėsta ir į Lenino aikštę. 1970 m. pagrindinis […]

Tarpukariu Panevėžio apskrities savivaldybės rūmus siūlyta statyti Smėlynės gatvėje

Tarpukariu Panevėžyje numačius statyti Apskrities savivaldybės namus (dabar čia, Jakšto gatvėje, veikia Panevėžio rajono savivaldybės poliklinika), ilgai diskutuota, kurioje miesto dalyje jie galėtų būti – miesto centre ar Smėlynės gatvėje. 1936 m. sausio 19 d. „Panevėžio garso“ trečio numerio straipsnyje „Kur patogiau statyti Apskrities Savivaldybės namus?“ pateikta įvairių argumentų, aiškiai atspindinčių to meto gyventojų mąstyseną, […]

Kada ir kur įsižiebė pirmasis televizorius Panevėžio mieste?

Pirmą kartą žydrasis ekranas nušvito 1956 m. Geležinkelio gatvėje įsikūrusiuose tuometiniuose geležinkelio kelio statybos ir remonto ruožo darbuotojų poilsio patalpose, įrengtose veikiausiai tarpukariu statytame, šiandien tebestovinčiame gražiame mūriniame dviejų aukštų pastate, sovietmečiu vadintame „Geležinkelininkų klubu“. Daug panevėžiečių savaitgaliais traukdavo į juose rengtus šokius miesto jaunimui. Šiandien jau atsisakoma televizorių Prieš aštuonerius dešimtmečius televizorius buvo lyg […]

Margių gatvė

Nėra tiksliai žinoma, kada atsirado gatvė tokiu pavadinimu. Istorikė Ona Maksimaitienė rašė, kad ji cariniais laikais vadinta Kalėjimo skersgatviu. 1919 m. gatvių sąraše tokio pavadinimo nebuvo. Panevėžio spaudoje rašyta, kad 1926 m. iš rugsėjo 17-osios į 18-ąją piktadariai apiplėšė 4-ojo pėstininkų Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko amunicijos ir technikos sandėlį Margių gatvėje. Tuo metu to pėstininkų […]

Staniūnų gatvė

Staniūnų gatvė turi savitą istoriją. Ji labiausiai susijusi su muilo gamyba. 1932 m. lapkričio 12 d. Finansų ministerija patvirtino akcinės bendrovės „Lietuvos muilas“ įstatus. Panevėžio fabrikas pradėjo veiklą 1933 metais. Bendrovė įkurta sutelkus akcinių bendrovių „Lietūkis“, „Maistas“ ir „Pieno centras“ kapitalą. Iki Panevėžio fabriko įsteigimo muilą gamino fabrikų sindikatas. Seniausias muilo fabrikas veikė Klaipėdoje (nuo […]

Kęstučio gatvė

Kęstučio gatvė žinoma nuo 1919 m., carinių Panevėžio miesto gatvių sąraše jos dar nebuvo. 1919 m. daug gatvių Panevėžyje pavadinta žinomų istorinių asmenybių vardais, taip pat Lietuvos didžiųjų kunigaikščių. Gatvė ir aikštė pavadinta Vytauto vardu. Lietuvos didysis kunigaikštis Kęstutis irgi buvo labai gerbiamas, jo vardas suteiktas gatvei. 1930 m. Kęstučio gatvė pratęsta ir pradėta žvyruoti. […]

Klaipėdos gatvė

Dabartinė Klaipėdos gatvė minima Šeduvos grafystės inventorinėse bylose kaip Vienuolyno gatvė. Gatvėje buvo 8 sklypai, 1807 m. ‒ 11 sklypų. 1871 m. plane ji pavadinta Vladimiro gatve. Pagal ne visai patvirtintus duomenis Pirmojo pasaulinio karo metais ji vadinta Bohemijos gatve. Nuo 1919 m. tai – Smilgių gatvė. 1924 m. sausio 13 d. Panevėžio šaulių rinktinės […]

Kai kurie Ramygalos gatvės bruožai

1554‒1950 m. Žemaičių žemės aprašyme minimas Panevėžio miestelis, kuriame vykdavo turgus ir buvo trys gatvės be pavadinimų. Vėliau iš jų išaugo tada didžiausia Ramygalos gatvė ‒ viena seniausių Panevėžio gatvių. 1764 m. duomenimis, Ramygalos gatvėje buvo 39 sodybos. 1788 m. aprašyme gatvė ne tik minima, bet ir išsamiai aprašyta. Ramygalos gatvėje yra Kristaus Karaliaus kapinės, […]

Iš Zeliko Lurjė ir Morducho Koto spaustuvių istorijos

Šiemet minime dviejų Panevėžyje veikusių spaustuvių įkūrimo sukaktis. Prieš 125 metus savo veiklą pradėjo Zeliko Lurjė spaustuvė, o prieš 110 metų – Morducho Koto. Panevėžys buvo vienas iš Lietuvos miestų, XIX amžiaus 9-ajame dešimtmetyje ir tarpukariu turėjusių kelias spaustuves. Spaustuvių steigimą Panevėžyje, kaip ir visoje Lietuvoje, skatino pramonės ir prekybos poreikiai. XIX amžiaus pabaiga laikytina […]