100-tūkstantasis Panevėžio gyventojas

Tai buvo svarbus įvykis Panevėžio miesto vystymosi istorijoje. Išaugęs į stambų regiono centrą, Panevėžys tapo penktuoju Lietuvos miestu, turinčiu daugiau nei 100 000 gyventojų. Apžvelkime ano ir šio meto Panevėžio demografinės raidos tendencijas. Sparčiai gyventojų skaičius Panevėžyje pradėjo didėti nuo 1959 metų. Tam įtakos turėjo anuomet sovietmetyje prasidėjusi ūkio industrializacija. Patvirtinus statomų pramonės įmonių išdėstymo […]

Karinis rengimas XII šaulių Panevėžio rinktinėje

Nepriklausomybės kovų metu gimusi Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) kėlė sau uždavinį apjungti visus pasiryžusius ginti Lietuvos Laisvę ir Nepriklausomybę. Vieno iš Šaulių sąjungos įkūrėjų Vlado Putvinskio pirmasis priesakas skelbė: „Visur ir visados gink Lietuvos Nepriklausomybę“. Tarpukario Lietuvos visuomenėje buvo formuojama nuomonė, kad Lietuvos kariuomenę sudaro dvi susijusios dalys: reguliarioji kariuomenė ir savanoriškoji kariuomenė – šauliai, […]

Skulptoriaus Juozo Zikaro sukurtas Nepriklausomybės paminklo Panevėžyje maketas

Panevėžio kraštas buvo garsus savo savanoriais. Norint įamžinti Nepriklausomybės kovas visoje Lietuvoje buvo planuojama statyti jas menančius paminklus. Vieni pirmųjų tokias idėjas bandė įgyvendinti kauniečiai. Idėjos įgyvendinimui buvo pasirinktas iš Panevėžio krašto kilęs skulptorius  Juozas Zikaras. Jis buvo vienas pirmųjų profesionalių lietuvių skulptorių, Lietuvos dailės klasikas, itin produktyvus kūrėjas. J. Zikaras gimė 1881 m. lapkričio 18 […]

Aštuntasis pėstininkų Kauno kunigaikščio Vaidoto pulkas

Vykstant kovoms dėl Lietuvos Nepriklausomybės, 1919 m. gegužės 12 d. karininkas Jurgis Kubilius Ukmergėje pradėjo organizuoti savanorių dalinį, kuris netrukus buvo pavadintas Ukmergės batalionu. Nuo 1919 m. liepos batalionas dalyvavo kovose su Raudonąja armija Zarasų apylinkėse. Nuo spalio 14 d. batalionui vadovavo karininkas Julius Čaplikas, vėliau tapęs vidaus reikalų ministru. Gruodžio 10 d. batalionas pertvarkytas […]

Vlado Paulausko ir Stasio Balčo sukurtas „Savanorių maršas“

1926 m. rugsėjo 26 d. Šaulių teatro salėje įvyko pirmasis Panevėžio apskrities Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) suvažiavimas. Jame dalyvavo 458 savanoriai, išrinktas organizacinis komitetas, kurio pirmininku tapo Jurgis Elisonas. Pirmoji LKKSS Panevėžio skyriaus valdyba išrinkta 1926 m. gruodžio mėnesį. Valdybos pirmininku tapo Antanas Žemaitis. Panevėžio skyriaus oficialia steigimo data laikoma 1927 m. balandžio […]

Nepriklausomybės aikštė Panevėžyje

Panevėžio Nepriklausomybės aikštė minima jau XVIII amžiuje. Jos istorija susijusi su vienuolių pijorų atvykimu 1727 metais. Tai buvo viena iš dviejų Panevėžio aikščių. Tuo metu ji buvo vadinama Cerkvės aikšte. Aikštėje vykdavo carinės Rusijos armijos paradai, vietinių karinių dalinių pratybos. Dalis aikštės cariniais laikais buvo skiriama turgui, kuriame vyko prekyba arkliais. Kaizerinės Vokietijos okupacijos metais čia […]

Lietuvos Nepriklausomybės paminklui statyti komiteto veikla Panevėžyje

Lietuvos nepriklausomybės paminklui statyti komitetas pirmąkart Panevėžyje įsteigtas 1924 metais. Jo tikslas – pastatyti Nepriklausomybės paminklą Panevėžyje. Šią idėją įgyvendinti patikėta skulptoriui Juozui Zikarui. Sukurtas gipsinis paminklo modelis, kuris buvo eksponuojamas miesto muziejuje. Paminklo statybai buvo renkamos aukos. Ypač tuo reikalu rūpinosi vienas veikliausių Panevėžio kunigų Jonas Karbauskas. 1929 m. kunigui J. Karbauskui mirus, būta […]

Lietuvos kariuomenės savanoris, lietuviško cirko pradininkas Petras Tarutis

Būsimasis savanoris ir talentingas cirko artistas Petras Tarutis gimė 1902 m. rugpjūčio 6 d. Panevėžio apskrities Vadoklių valsčiaus Kieliugalos kaime, mažažemių ūkininkų šeimoje. Joje augo keturi vaikai. 1909–1913 m. lankė Šilų miestelio pradžios mokyklą. Ją baigęs išvyko į Klaipėdos kraštą tarnauti pas ūkininkus. 1914 m. į Klaipėdą atvykęs cirkas iš Latvijos nulėmė P. Taručio likimą. […]

Žydų karių, dalyvavusių Nepriklausomybės kovose, sąjungos Panevėžio skyrius

1918–1920 m. Lietuvos nepriklausomybės kovose dalyvavo ir Panevėžyje gyvenę žydai. Dauguma jų turėjo eilinio laipsnį, bet buvo karininkų ir puskarininkių. Pirklius ir prekybininkus atleido nuo karinės tarnybos. Panevėžio žydų kapinėse buvo palaidoti 6 Nepriklausomybės kovose žuvę savanoriai: Michaelis Goldbergas, Bonis Borisas Goldmanas, Šmuila Samuelis Itkinas, Izraelis Levakas, Solomonas Rolas, Elijas Šternas. Kituose šaltiniuose pateikiami duomenys, kad […]

Nepriklausomybės kovų karo invalidas, savanoris Antanas Sereika

1918 m. vasario 16 d. Lietuva atkūrė savo Nepriklausomybę. Šalyje dar šeimininkavo kaizerinės Vokietijos okupacinė valdžia ir jos kariniai daliniai. Lietuvių tautos laukė ilgas Nepriklausomybės įtvirtinimo kelias. Jame didelį vaidmenį suvaidino Panevėžio krašto savanoriai. Savanorius mūsų krašte telkė karininkas Jonas Variakojis. 1918 m. gruodžio pabaigoje jis paskelbė pirmuosius įsakymus apie kuriamą Panevėžio srities apsaugos būrį. […]

Panevėžio kultūrinis gyvenimas pirmaisiais nepriklausomybės metais

Po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo vykstant laisvės kovoms, Panevėžys iš bolševikų buvo išvaduotas 1919 m. gegužės 19 d. Atkuriant karų sugriautą miesto ūkį, buvo atgaivinamas ir kultūrinis gyvenimas. Visur buvo juntamas didelis dvasinis pakilimas ir noras kurti Lietuvą, inicijuojama nauja lietuviška kultūrinė raiška. Kaip knygoje „Panevėžys kovų už Lietuvos nepriklausomybę laikotarpiu. 1918–1920 m.“ rašė Kęstutis Gudas, […]

Garsieji Panevėžio krašto savanoriai broliai Ignas ir Kazimieras Taruškos

1918 m. vasario 16 d. atkurtą Lietuvos Nepriklausomybę teko ginti ginklu. 1919 m. pradžioje vokiečiams pasitraukus iš Panevėžio, į miestą veržėsi Raudonosios armijos daliniai. Į kovą su jais stojo Lietuvos kariuomenės savanoriai. Panevėžio mieste juos telkė karininkas Jonas Variakojis. Vieni garsiausių Panevėžio karšto savanorių – broliai Ignas ir Kazimieras Taruškos. Abiejų brolių savanorių narsa buvo […]

Panevėžio srities savanorių organizatorius, karininkas Jonas Variakojis

Panevėžio srities savanorių pajėgų organizatorius, karininkas Jonas Variakojis gimė 1892 m. gegužės 20 d. Biržų apskrities, Biržų valsčiaus, Rinkuškų kaime. Mokėsi Piarnu gimnazijoje. 1913 m. dirbo „Vilties“ laikraščio redakcijoje. Tais pačiais metais baigęs gimnaziją, studijavo teisę Petrapilio universitete ir baigė tris universiteto kursus. Mokslus sutrukdė prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas. 1917 m. J. Variakojis baigė Vladimiro […]

Artilerijos pulko kūrimasis ir jo veikla Panevėžyje

1919 m. sausio 6 d. Kaune, Aukštojoje Panemunėje buvo pradėtas formuoti pirmasis artilerijos pulkas. 1919 m. iš vokiečių gautos dvi lengvosios rusiškos 3 colių patrankos, kurios ir sudarė pirmojo artilerijos pulko pirmos baterijos pradžią. Pirmos dienos buvo labai sunkios. Iš vienos pusės visaip trukdė vokiečiai, o iš kitos pusės visko labai trūko. Iš pradžių pradėta […]

Savanorių aikštė Panevėžyje

Savanorių aikštė Panevėžyje atsirado gana vėlai. Seniau ši miesto vieta buvo vadinama „Slobodka“. Tai miesto dalis tarp Ukmergės ir Ramygalos gatvių, neturtingų žydų gyvenamasis rajonas. Aikštės pavadinimas „Slobodka“ išliko nuo tų laikų, kai Lietuva buvo carinės Rusijos sudėtyje. Pavadinimas kilęs iš žodžio „Sloboda“ ir reiškia feodalinės Rusijos XI–XV a. gyvenvietę, miesto kvartalą arba priemiestį. Panevėžio […]

Gabrielė Petkevičaitė-Bitė apie tautos nepriklausomybės šventę

Rašytoja ir aktyvi visuomenės veikėja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė Panevėžio valstybinėje gimnazijoje mokytojavo 1919–1924 metais. Stengdamasi ugdyti mokinių kūrybiškumą, ji jau pirmaisiais savo mokytojavimo metais šeštadieniais pradėjo rengti literatūrai, dailei ir dainoms pašvęstus vakarus. Viename jų 1920 m. vasario 14 d. Bitė mokiniams skaitė paskaitą „Dėl tautos nepriklausomybės šventės“. Tai buvo pirmasis Vasario 16-osios – Lietuvos nepriklausomybės […]

Lietuvos kariuomenės kūrėjų-savanorių sąjungos Panevėžio skyrius

Lietuvos kariuomenės savanoriai suvaidino lemiamą vaidmenį ginant Lietuvos valstybę 1918–1920 m. Lietuvos kariuomenės kūrėjų-savanorių sąjungos (toliau – LKKSS) steigimo idėja užsimezgė dar 1925 metais, minint Didžiojo Vilniaus Seimo 20 metų sukaktuves. Pirmieji LKKSS steigimo iniciatoriai buvo šakiečiai, kurie ir nutarė sušaukti visos Lietuvos savanorių suvažiavimą. Pirmasis suvažiavimas įvyko 1926 m. rugsėjo 5 d. Jame dalyvavo […]

Iš Kazimiero Stepono Šaulio gyvenimo ir veiklos Panevėžyje

Taip jau buvo lemta, kad Kazimiero Stepono Šaulio tarnystės Dievui ir žmonėms pradžia buvo susijusi su Panevėžiu ir yra aprašyta daugelio jo biografijos tyrinėtojų. Bet daugiausiai apie šio jauno kunigo veiklą Panevėžyje sužinome iš Lietuvos nacionalinio muziejaus išleistos Algimanto Katiliaus knygos „Prelatas Kazimieras Steponas Šaulys“. Knygos autorius, remdamasis archyviniais šaltiniais, nemažai jo gyvenimo ir veiklos […]

Apie Lietuvos nepriklausomybės kovas – virtualioje parodoje

Pasitinkant Lietuvos atkūrimo šimtmetį Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka parengė virtualią parodą „Nepriklausomybės kovos Panevėžio krašte“. Lietuvos nepriklausomybės kovos – atsikuriančios Lietuvos valstybės kovos 1918–1920 m. su bolševikais, bermontininkais ir lenkais, siekusiais sutrukdyti atkurti nepriklausomybę. Laisvę apgynė Lietuvos savanoriai. Panevėžio krašto savanoriai buvo vieni aktyviausių Lietuvoje. 1919 m. gegužės mėn. įgyvendinta Panevėžio ir kitos […]

M. Rosako namas Panevėžyje, kuriame pirmąkart suplevėsavo Trispalvė

M. Rosako namas turi įdomią istoriją. Manoma, kad statybos pradėtos pagal Šveicarijos piliečio architekto Jokūbo Fridricho Lemano projektą. 1889 m. Mykolas Rosakas iš Savivaldybės nusipirko sklypą, o čia seniau stovėję pastatai per gaisrą sudegė. Tai buvo gerai įrengtas namas. Jame buvo 39 langai ir 37 durys, geros olandiškos koklinės krosnys ir medinės grindys. 1894 m. […]

Papildyta virtuali galerija „Skulptūros viešosiose Panevėžio erdvėse“

2017 m. įgyvendinant projektą „Panevėžio krašto istorijos ir kultūros virtualios atodangos“ Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos  Krašto kultūros paveldo sklaidos skyriuje parengta virtuali galerija „Skulptūros viešosiose Panevėžio erdvėse“, kurioje pristatoma virš šimto Panevėžio viešąsias erdves puošiančių skulptūrų – dekoratyvinių, monumentų ir paminklų įvairiems istoriniams įvykiams pažymėti, žymiems asmenims atminti. Panevėžio kapinėse palaidota daug žymių žmonių […]

„Aido“ draugijos istoriją menančios vietos

1906 m. Panevėžyje įkurta lietuvių dramos, muzikos ir dainos draugija „Aidas“, tuo metu carinės priespaudos metais savo teatrine ir muzikine veikla skleidusi lietuvybę, stiprinusi tautinę savimonę. Veikusi ir po Pirmojo pasaulinio karo atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, „Aido“ draugija suvaidino svarbų vaidmenį Panevėžio visuomeniniame ir kultūriniame gyvenime. Apžvelkime su šios draugijos veikla susijusias vietas. Iki Pirmojo pasaulinio […]

Panevėžio šauliai lenkų fronte 1920 m.

1920 metai  buvo sudėtingi – vis dar vyko kovos dėl Nepriklausomybės įtvirtinimo. Iškilo pavojus iš Lenkijos pusės. 1920 m. rugsėjo 17 d. buvo įsteigtas Lietuvos šaulių sąjungos šaulių fronto štabas, jo viršininku paskirtas Matas Šalčius. Aktyviai į kovą su lenkais įsijungė ir Panevėžio šauliai. 1920 m. Panevėžyje surengtas didelis mitingas, jame dalyvavę šauliai išvyko į […]

Panevėžio–Ramygalos plentas

Panevėžio apskritis iš carinės Rusijos paveldėjo gana prastus kelius. Jie neatitiko naujų poreikų, tačiau Nepriklausomoje Lietuvoje vis atsirasdavo svarbesnių darbų, negu kelių tiesimas. Panevėžio mieste padėtis irgi nebuvo gera. Tik 1934 m. nutiestas 4 km ilgio plentas Panevėžys–Pajuostis. Iki nepriklausomybės apskrityje plento buvo nutiestas tik nedidelis kelio ruožas Panevėžys–Pumpėnai. 4 deš. vieškeliai buvo tik grindžiami. […]