1918 m. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, pirmiausia reikėjo ją apginti. Nepriklausomybės kovos tęsėsi iki 1920 m. pabaigos, o joms pasibaigus reikėjo rūpintis švietimu, sveikatos apsauga, daug dėmesio teko skirti policijai.

Netrukus Lietuvoje atsirado sporto entuziastų. Sportą propagavo JAV lietuviai, ypač daug prisidėjo garsusis lakūnas Steponas Darius.

Dar 1920 m. Panevėžyje įkurta pirmoji sporto draugija „Sveikata“. Žydai įkūrė garsiausią respublikinę sporto draugiją „Makabi“ (Jachuda Makabi yra žydų nacionalinis didvyris), kurios skyrius veikė ir Panevėžyje. Taip pat veikė žydų „Iso“ sporto draugija. Lietuvoje tuo metu populiariausia sporto šaka buvo futbolas. Populiarėjo ir lengvoji atletika, stalo tenisas, boksas, kitos sporto šakos. Policija aktyviai pradėjo kultivuoti šaudymo sportą, įkurtas Panevėžio policijos sporto klubas. Tuo metu labai trūko stadionų. Prie jų statybos galėjo prisidėti stambesnės miesto įmonės ir gausesnės draugijos. Panevėžio pavasarininkai turėjo savo stadioną Skaistakalnyje, jame vykdavo daug sporto varžybų.

1930 m. Panevėžyje pradėtas statyti akcinės bendrovės „Lietuvos maistas“ fabrikas. 1931 m. balandį pradėjusi veikti įmonė buvo stambiausia mieste. Joje imtas organizuoti sportinis judėjimas. 1933 m. gegužės 6 d. registruotas garsusis sporto klubas „Maistas“ (sutrumpintai „MSK“). Klubas turėjo savo mėlyną vėliavą, ženklą ir uniformą. Pirmuoju klubo pirmininku tapo Antanas Kubilius, vicepirmininku Erikas Landigas, sekretoriumi Jonas Stašys, ūkio dalies vedėju Jasutis Kazys. Sporto klubo tikslas buvo vienyti visus akcinės bendrovės „Maistas“ Panevėžio fabriko darbininkus ir tarnautojus, taip pat aplinkinių rajonų gyventojus ir populiarinti įvairias sporto šakas: gimnastiką, lengvąją atletiką, futbolą, krepšinį, žiemos sporto šakas ir kt.

1933 m. Lietuva suskirstyta į 7 sporto apygardas. 1933 m. gegužės 14 d. įsteigta Panevėžio sporto apygarda. Prie jos prijungtos Biržų ir Rokiškio apskritys. 1935 m. įsteigtam Panevėžio apygardos sporto komitetui vadovauti paskirtas Pranas Aižinas. „Maisto“ sporto klubo sportininkai buvo vieni aktyviausių Panevėžio apygardoje.

1934 m. tarp Agronomijos gatvės ir Jakšto prospekto įrengtas „MSK“ stadionas. Vien jo tvora kainavo 2 tūkst. litų. Stadione koncertuodavo „Maisto“ dūdų orkestras. 1934 m. naujame stadione vyko Panevėžio šaulių sportininkų lengvosios atletikos varžybos: 100 m bėgimą laimėjo Sobieskis, nubėgęs per 12 sekundžių, 400 m – Rimvydas – 56 sekundės, šuolių į tolį rungtyje geriausias buvo Sobieskis, nušokęs 5,55 m, šuolių į aukštį – Kasiulevičius, įveikęs 1,48 m. Fabriko teritorijoje buvo įrengtos lauko teniso aikštelės. „Maisto“ sporto klube susikūrė futbolo klubas, netrukus pradėjęs žaisti draugiškas rungtynes tiek savo mieste, tiek išvykose. 1935 m. gegužės 5 d. žaidė Panevėžio „MSK ir Klaipėdos „MSK“. Laimėjo Panevėžio komanda 5:3. 1935 m. Panevėžio „MSK“ futbolo komanda įveikė Tauragės „MSK“ 3:1. 1936 m. Panevėžio „MSK“ tapo Panevėžio apygardos futbolo varžybų nugalėtoju.

1937 m. birželio 1 d. „Maisto“ sporto klubo futbolo komanda sužaidė lygiosiomis 2:2 pirmas tarpvalstybines rungtynes su estų futbolo komanda „Tervis“, tuo metu viešėjusia Kaune. 1937 m. rugsėjo 12 d. „Maisto“ futbolo komanda pralaimėjo Lietuvos fizinio lavinimosi komandai iš Kauno 0:3. Rungtynes stebėjo 300 žiūrovų. 1938 m. sporto klubo pirmininku tapo Vincas Ambraziūnas, akcinės bendrovės „Maistas“ Panevėžio fabriko direktorius. Jo pavaduotojas Erikas Landigas dirbo fabrike buhalteriu. Ūkio dalies vedėjas buvo Vladas Raudonikis. 1939 m. sausio 1 d. klubui priklausė 52 nariai. Ypač jį garsino futbolo komanda.

1939 m. „Maisto“ futbolo komanda vienintelė iš Panevėžio žaidė sritinėse Lietuvos futbolo čempionato pirmenybėse Pietų zonoje.

„Maisto“ sporto klube antra pagal populiarumą sporto šaka buvo lengvoji atletika. Klube buvo ir krepšinio komanda, propaguotas stalo ir lauko tenisas, buvo ir šachmatų entuziastų.

1939 m. iš šaulių sporto klubo į Panevėžio „Maisto“ sporto klubą perėjo garsiausia Panevėžio lengvaatletė, daugkartinė Lietuvos čempionė ir rekordininkė Ona Kurulytė-Šepaitienė. Tautinėje olimpiadoje 1938 m. ji pasiekė 4 Lietuvos rekordus: 200 m bėgimo (26,8 s), 100 m bėgimo (13,1 s), moterų šuolių į tolį (5,31 m), taip pat tapo Lietuvos rekordininke estafetėje 4×100 m ir 400 m bėgime. Iš viso O. Kurulytė-Šepaitienė iškovojo 5 aukso medalius. Ji vadinta lietuviškuoju Džesiu Ovensu (garsusis JAV lengvaatletis, triumfavęs Berlyno olimpiadoje 1936 m.).

1940 m. birželį prasidėjus vienai okupacijai, po metų kitai, nacių okupacijai, sportinis gyvenimas aprimo, bet ir karo metais buvo gana aktyvus. 1944 m. prasidėjus antrai sovietinei okupacijai, dalis buvusių futbolininkų pasitraukė į vakarus.

Nuotraukoje – Panevėžio „MSK“ futbolininkai po pirmųjų tarpvalstybinių rungtynių su Estijos komanda. 1937 m.

Nuotrauka iš Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinio.

Donatas Pilkauskas
Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnysis muziejininkas

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas