Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo metas

Lietuvos Respublikos Seimas skatindamas mus suvokti prieš 100 metų vykusių Nepriklausomybės kovų svarbą, pagerbdamas kovojusiųjų ir žuvusiųjų už laisvę atminimą, paskelbė 2019-uosius Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo metais. Kviečiame apsilankyti Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos parengtoje virtualioje parodoje „Nepriklausomybės kovos Panevėžio krašte“ ir sužinoti, kas 1919 m. sausio–gegužės mėn. vyko Panevėžyje ir jo apylinkėse. Parodoje […]

Iš Panevėžio „Cido“ arenos dviračių treko istorijos

Rengiantis Europos krepšinio čempionatui, vykusiam Lietuvoje 2011 metais, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje buvo pastatytos naujos sporto arenos. Panevėžio „Cido“ arena dėl joje suprojektuoto ir įrengto dviračių treko tapo išskirtinė. Apžvelkime jau spėtą pamiršti dviračio treko atsiradimo istoriją, puoselėtas viltis ir jo nepatogumus. Kad Panevėžyje reikia pastatyti universalią sporto areną, nuspręsta buvo dar 2004 metais. […]

Valstybės saugumo ir kriminalinės policijos Panevėžio departamentas 1920–1940 m.

Iki departamento įsteigimo buvo nueitas gana ilgas kelias. Iš pradžių politiniais reikalais rūpinosi Krašto apsaugos ministerija. Joje buvo Žvalgybos skyrius. Kriminalinės policijos įkūrimo data laikoma 1918 m. spalio 27 d. 1919 m. sausio 19 d. Vidaus reikalų ministerijoje paskirtas vadovas tvarkyti kriminalinei sričiai. 1923 m. politinis sekimas perduotas Vidaus reikalų ministerijai. Dar 1920 m. atsirado […]

Panevėžiečių iškelta tautinė trispalvė plevėsuoja jau 30 metų

Tuomet 1988 m. spalio 21-osios penktadienio vakarą aikštėje prie Dramos teatro susirinko tūkstančiai panevėžiečių. Sovietmetyje Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės simbolis Trispalvė buvo uždrausta, o ją slapta iškėlusieji persekiojami ir griežtai baudžiami. Viešai suplevėsuoti ji galėjo tik prasidėjus Lietuvos atgimimui. Sąjūdžiui reikalaujant uždraustus tautos istorinius simbolius įteisinti, 1988 m. spalio 7 d. tautinė trispalvė buvo oficialiai […]

Švietimas ir kultūra Panevėžyje 1940–1941 m.

1940 m. švietimo srityje vyko nemažai reformų. Vietose įsteigti švietimo skyriai, ku­riems iš centro vadovavo Švietimo ministerija. Švietimo skyriui vadovauti paskiriamas E. Levinskas. 1940 m. veikė 2 lietuviškos gimnazijos (berniukų ir mergaičių), 2 žydų gimnazijos (realinė Elektros gatvėje ir klasikinė Ramygalos gatvėje), 2 amatų mokyklos (berniukų ir mergaičių), kuria­ma rusų kalba dėstoma progimnazija, nepilna suaugusiųjų […]

Keletas štrichų protesto prieš menonitų koledžą tema

Šiandien apie šį Panevėžio istorijoje prieš ketvirtį amžiaus vykusį lemtingą įvykį žinoma nedaug. Ir tai tik iš pasakojimų ir spaudos. Kol su šiuo įvykiu susiję dokumentai išblaškyti po įvairius archyvus ir tyrinėtojų jie nėra surinkti, apžvelkime tai, ką šiuo metu pavyko rasti. Panevėžio tikinčiųjų prašymas miesto merui Stanislovui Mačiuliui Prašymas buvo surašytas 1992 m. sausio […]

Prisimenant, kad buvome Lietuvos kultūros sostinė

2014 metais Panevėžys buvo paskelbtas Lietuvos kultūros sostine ir jame vyko daug spalvingų ir įdomių renginių. Apžvelkime šio išskirtinio įvykio Panevėžio istorijoje svarbą. Nuo 2008 m. pradėjus vykdyti projektą „Lietuvos kultūros sostinė“, vienas Lietuvos miestų ar miestelių pagal pateiktas paraiškas konkurso būdu vieniems metams išrenkamas kultūros sostine ir jame tais metais rengiami regiono kultūrą puoselėjantys […]

Panevėžio žydų kapinės

Pagal kai kuriuos duomenis Panevėžyje žydų bendruomenė gyvena nuo XVII amžiaus. Maždaug nuo ta laiko galėjo atsirasti pirmi palaidojimai. Kapinės kūrėsi Sietyno gatvėje. Tiksli jų atsiradimo data nežinoma. Panevėžyje didesnė žydų bendruomenė atsirado tik XVIII amžiaus pabaigoje. Pagal atskirų tyrinėtojų duomenis kapinėse 1872–1940 m. palaidota 6 934 asmenys. Buvo laidojama ir iš aplinkinių miestelių. Šiose […]

Vytauto Tallat-Kelpšos skulptūra „Panevėžio futbolininkams“

Skulptūra „Panevėžio futbolininkams“ stovi prie „Aukštaitijos“ stadiono ir buvo pastatyta 2005 metais. Skirta tais metais Lietuvos čempionų titulą iškovojusiai Panevėžio futbolo komandai „Ekranas“. Vėliau Panevėžio futbolininkai šį titulą laimėjo dar penkis kartus iš eilės. Nuo 1999 m. Lietuvos futbole dominavo FBK Kaunas. Šis Kauno futbolo beisbolo klubas Lietuvos futbolo A lygos čempionatuose 6 kartus iš […]

Panevėžio prekybos mokykla 1939–1944 m.

Lietuvos Respublikos laikais labai trūko lietuvių prekybininkų. Tas pozicijas tvirtai laikė žydų kilmės prekybininkai. Prekybos mokyklos Lietuvoje, tame tarpe ir Panevėžyje, suvaidino labai svarbų vaidmenį ruošiant prekybininkus Lietuvai. 1939 m. vokiečiai okupavo Klaipėdos kraštą. Įvairios šio krašto mokyklos buvo perkeliamos į kitus Lietuvos miestus. Klaipėdos amatų mokyklą nutarta perkelti į Panevėžį. Turėjo persikelti apie 30 […]

Lietuvos katalikų jaunimo sąjungos „Pavasaris“ Panevėžio regionas 1918–1940 m.

Lietuvos katalikų jaunimo sąjunga „Pavasaris“ turbūt gausiausia jaunimo organizacija Nepriklausomos Lietuvos valstybės metais. Labai aktyviai veikė Panevėžio krašto pavasarininkai. Tai buvo lietuviškumo propaguotojai Panevėžio krašte. Lietuvos katalikų jaunimo sąjunga „Pavasaris“ įsikūrė slapta 1912 metais. Įkūrimo iniciatoriai – ateitininkai ir katalikų mokytojų sąjunga. 1912 m. gegužės mėn. pradėjo eiti žurnalas „Pavasaris“. 1914 m. Kaune vyko pirmoji […]

Paroda mūsų miestui

Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos I aukšto ekspozicijų stenduose eksponuojama paroda „Panevėžio veido dėlionė: amžininkų atsiminimai apie Panevėžį“. Tai to paties pavadinimo virtualios parodos pagrindu parengta plakatų paroda, kurioje pateikiame septynių autorių – mūsų kraštiečių Arvydo Šliogerio, Giedrimundo Gabrėno, Giedros Radvilavičiūtės, Donato Puslio, Vandos Zaborskaitės, Mykolo Sluckio ir Jono Strielkūno tekstų, skirtų Panevėžio miestui, […]

Panevėžio jubiliejinių datų kalendorius

Portalo „Panevėžio kraštas virtualiai“ rubrikoje „Panevėžio jubiliejinių datų kalendorius“ jau skelbiamos 2019 metų sukaktys. Kviečiame susipažinti su kitais metais Panevėžio krašte minėtinomis datomis. Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 1918 m. pabaigoje ir 1919–1920 metais Lietuvoje vyko Nepriklausomybės kovos, nutarė 2019-uosius paskelbti Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo metais. Prisiminkime kovas dėl Panevėžio, vykusias 1919 m. […]

Papildyta virtuali galerija „Skulptūros viešosiose Panevėžio erdvėse“

Lietuviai jau daug šimtmečių puoselėja kryžių statymo tradiciją. Lietuvos kryždirbystė 2001 m. įrašyta į UNESCO Žmonijos nematerialaus ir žodinio paveldo šedevrų sąrašą. Kryžiai, koplytstulpiai, koplytėlės buvo statomi miestelių aikštėse, kaimuose, pakelėse, kapinėse, bažnyčių šventoriuose. Šiandien Panevėžį puošia daugiau kaip 40 šių liaudies meno kūrinių. Juos sukūrė žinomi tautodailininkai – Adolfas Teresius, Algirdas Varžinskas, Donatas Jasinevičius, […]

Atsiminimų apie Panevėžį virtuali paroda

Naujoje portalo rubrikoje „Panevėžio veido dėlionė“ parengta virtuali paroda „Amžininkų atsiminimai apie Panevėžį nuo XIX a. vidurio iki šių dienų“. Parodoje pristatome 30-ties autorių atsiminimų apie Panevėžį, publikuotų įvairiuose leidiniuose, rinkinį. Tekstuose, rašytuose nuo XIX a. vidurio iki šių dienų, atsiskleidžia kiekvieno iš autorių santykis su šiuo miestu – vieniems tai gimtoji vieta, kiti čia mokėsi, […]

Panevėžio miesto vežikai 1918–1940 m.

Ilgą laiką Panevėžio mieste pagrindinė transporto priemonė buvo vežikai su arkliniu transportu. Vežikai buvo skirstomi į lengvuosius ir sunkiuosius. Sunkieji vežikai perveždavo įvairius krovinius. Jiems buvo nustatytos prievolės gaisro metu. Su savo transportu vežikai buvo įpareigoti vežioti vandenį į gaisro vietą. Už tai jiems mokėta papildomai. Už atvežtą statinę vandens į gaisrą buvo mokami 3 […]

Virtualioje parodoje – Panevėžio apskrities tiltai

Tęsdama virtualių parodų ciklą, skirtą paminėti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka parengė virtualią parodą „Nepriklausomybės kelius jungiantys tiltai: 1918–1940 m. Panevėžio apskrityje statyti tiltai“. Paroda skelbiama pasitinkant Lietuvos Valstybės dieną – šventę, simbolizuojančią istorinį ir nacionalinį šalies vientisumą. Atkūrimo jubiliejų švenčianti valstybė tiesia tiltus tarp praeities ir ateities, tarp Lietuvos […]

Pieta „Atgimusiai tautai“

Pieta „Atgimusiai tautai“ – tai istoriniais 1990 m. prisikėlusios lietuvių tautos kančias simbolizuojantis paminklas. Stovi jis Panevėžyje, Nepriklausomybės aikštėje, prie tais pačiais 1990-aisiais tikinčiųjų atkurtos Švč. Trejybės bažnyčios. Kad ir kaip būtų keista, apie šio reikšmingo, istorinę ir meninę vertę turinčio paminklo pastatymą šiandien žinoma tiek, kiek parašyta kitoje jo pjedestalo pusėje. Paminklo fundatoriai yra Zenonas Lipnevičius, Vyturys […]

Filmas „Nei šis, nei tas“ ir kelias į pripažinimą

Panevėžio dramos teatro aktoriai, norėdami išbandyti savo jėgas kine, 1957 m. slapčiomis sukūrė begarsį vaidybinį filmą „Nei šis, nei tas“. Juozas Miltinis, sužinojęs apie tokią aktorių saviveiklą, filmo kūrėjus išbarė. Kino juosta buvo paslėpta toliau nuo jo akių ir laikui bėgant užmiršta. Sumanę sukurti filmą, grupelė teatro aktorių iš Juozo Miltinio nusipirko filmavimo kamerą „Kodak“. […]

Panevėžio „Maisto“ sporto klubas

1930 m. Panevėžyje pradėta akcinės bendrovės „Maistas“ Panevėžio fabriko statyba. 1931 m. balandžio mėnesį fabrikas pradėjo darbą. Greitai ši įmonė tapo viena iš sportinio judėjimo organizatorių Panevėžio mieste. 1933 m. gegužės 6 d. įregistruotas „Maisto“ sporto klubas („M.S.K.“). Jis turėjo mėlynos spalvos vėliavą, ženklą ir uniformą. Pirmasis klubo pirmininkas – Antanas Kubilius, vicepirmininkas – Erikas Landigas, […]

Žurnalas „Matininkas“ Panevėžyje

XX a. 3 dešimtmetyje Lietuvoje pradėta vykdyti žemės reforma. Jos vykdymui ypač buvo reikalingi kvalifikuoti matininkai. Dar 1925 m. vasarą planuota pradėti specializuoto laikraščio matininkams leidimą. Tos idėjos buvo populiariausios Kauno ir kitų miestų matininkų tarpe. Bet planai ir liko planais. 1926 m. Panevėžyje pradėtas leisti žurnalas „Matininkas“. Jis išspausdintas Kaune. Jau pirmame numeryje buvo […]

1936 m. penkmečio planas Panevėžyje

1936 m. Panevėžio miesto vadovai sukūrė miesto penkių metų vystymosi gaires. Pirmoje vietoje iškeltas naujų pradinių mokyklų statybų klausimas. Tik 50 proc. pradinių mokyklų turėjo tinkamas patalpas. Planuota pastatyti 5 naujas mokyklas ir išleisti 700 000 litų. Kita svarbi problema – gera pirtis. Senoji, žydų valdoma, buvo pastatyta prieš 100 metų. Ji neatitiko higienos reikalavimų. […]

Advokato Česlovo Petraškevičiaus vila

Česlovas Petraškevičius gimė 1886 m. kovo 15 d. Biržų apskrities Saločių valsčiaus Mitrišiūnų kaime. Aukso medaliu baigęs Rygos gimnaziją studijavo teisę Petrapilyje. Mokslus baigė pirmo laipsnio diplomu. 1912 m. vedė. 1917 m. bolševikai jį buvo suėmę ir 5 mėnesius laikė kalėjime. Atkūrus Lietuvos valstybės atstovybę, dirbo joje advokatu. Grįžęs į Lietuvą apsigyveno Panevėžyje. 1921 m. išrinktas […]

Pogrindinės antisovietinės organizacijos Panevėžio mieste 1944–1952 m.

Rezistencinis judėjimas Panevėžio mieste ir apskrityje vyko nuo pat 1944 metų. Buvo dvi pagrindinės rezistencinio judėjimo formos: partizaninė kova ir įvairios pogrindinės organizacijos. Partizaninė kova vyko Panevėžio apskrityje, o įvairios pogrindinės organizacijos aktyviai veikė Panevėžio mieste. Keletas pogrindinių organizacijų buvo glaudžiai susiję su partizanais. Jų kovos daugiau vyko kaimo miškingose teritorijoje. Pirmoji žinoma organizacija – „Gedimino […]