Išrinkti meno premijų laureatai

Panevėžio miesto savivaldybės kultūros ir meno taryba išrinko tris šiųmečių kultūros ir meno premijų laureatus. Jais tapo dailininkas, keramikas Egidijus Radvenskas, fotomenininkas Evaldas Ivanauskas ir bibliotekininkė, J. Miltinio palikimo studijų centro vadovė Angelė Mikelinskaitė. E. Radvenskas meno parodose, projektuose dalyvauja nuo 1988 m. 1997 m. įstojo į Lietuvos dailininkų sąjungą, 2005 m. suteiktas meno kūrėjo statusas. […]

Panevėžio Skaistakalnio parkas XX a. 6–7 deš.

Panevėžio miesto teritorija apima trijų kadaise gyvavusių dvarų žemes: Senamiesčio, Skaistakalnio (Jasnagurkos) ir Navadolio. Ėjo amžiai, keitėsi valdžios. Keitėsi dvarų ir jų žemių paskirtis, savininkai, nyko bei buvo nugriauti pastatai, tačiau Skaistakalnio dvaro parkas išliko iki šių dienų. Parkams šalia dvarų įkurti į Lietuvą jau nuo XVII a. buvo kviečiami šio amato meistrai iš užsienio, […]

Ar pažįsti Panevėžį?

Portale „Panevėžio kraštas virtualiai“ skelbiamas interaktyvus testas „Ar pažįsti Panevėžį?“, kuris sukurtas siekiant paskatinti panevėžiečius domėtis savo miestu. Juk pasaulis prasideda čia! Interaktyvus testas sudarytas iš 7 klausimų ir 3-ų klausimo atsakymo pasirinkimo variantų. Nesvarbu, ar atsakysite teisingai ar neteisingai, Jums bus pateiktas teisingas atsakymas. Sužinosite įdomių faktų apie Panevėžį. Interaktyvų testą „Ar pažįsti Panevėžį?“ […]

Atgimimo ąžuolui – 30. Atgimimo Sąjūdis suvienijo tautą

Šiemet sukanka 30 metų (1989 m.), kai Lietuvoje buvo atgaivinta nacionalinė šventė – Lietuvos valstybės atkūrimo diena – Vasario 16-oji. Beveik pusę amžiaus trukusios sovietinės okupacijos metais ją švęsti buvo uždrausta. Apie šią svarbiausią Lietuvos istorijos datą – 1918 m. vasario 16-ąją – sovietmečiu buvo galima kalbėti tik pašnibždomis, kvietimas ją švęsti būtų skambėjęs kaip […]

Suaugusiųjų institutas Panevėžyje 1943 m.

Suaugusiųjų institutai nacių okupacijos metais veikė ne viename Lietuvos mieste, jie laikyti tarpine grandimi tarp specialiųjų vidurinių ir aukštųjų mokyklų. Šie institutai buvo išlaikomi Švietimo valdybos ir Profesinės sąjungos lėšomis, pinigų gauta ir iš surinktų mokesčių už mokslą. Institutų būta dviejų rūšių: „A“ ir „B“ ciklų. Į „A“ ciklų institutus priimti  moksleiviai, pateikę baigtą gimnaziją […]

Pirmasis lietuviškas periodinis leidinys „Meilės keliais“

1922 m. kovą Panevėžyje pradėtas leisti seniausias periodinis leidinys lietuvių kalba „Meilės keliais“. Jo redakcija buvo įsikūrusi adresu Donelaičio g. 11. Leidinio prenumerata atsiėjo 48 auksinus per metus, JAV nurodoma prenumeratos kaina metams – 1 doleris. Leidinio viršelyje, kurį puošė žinomo skulptoriaus Juozo Zikaro piešinys, buvo nurodyta jo paskirtis: „Laikraštis dvasinei kultūrai kelti“. Dėl savo apimties ir […]

Panevėžio Šv. Zitos draugija

Respublikinė Šv. Zitos draugija įkurta Kaune 1906 metais, o įregistruota tik 1907-aisiais. Ją įsteigė kunigai P. Dogelis ir J. Jarašiūnas. Šios organizacijos tikslas – propaguoti lietuvybę tarp tarnaičių. Nors tai buvo tarnaičių ir darbininkių draugija, joje veikliausiai darbavosi tarnaitės. Panašiu laiku draugija įkurta ir Vilniuje. Keliais metais vėliau tokia organizacija atsirado Panevėžyje ir buvo pavadinta Panevėžio Šv. Zitos […]

Kultūra Panevėžyje 1944–1953 m.

1944 metais, sugrįžus Raudonajai armijai, Panevėžyje suformuota nauja valdžios institucija – atkurtas Vykdomasis komitetas. Šiam prižiūrint veikė Švietimo ir kultūros skyrius, organizavęs kultūrinį gyvenimą Panevėžio mieste. Skyriui vadovavo vedėjas, pastarojo alga tuo metu siekė 900 rublių, taip pat dirbo inspektorius ir vyr. buhalteris. Švietimo ir kultūros skyrius įsikūrė Ramygalos gatvėje – toje pačioje, kurioje veikė […]

Panevėžio lenkų gimnazijai – 100

2019 m. vasario 7 d. sukanka 100 metų, kai Panevėžyje veiklą pradėjo Lenkų gimnazija. Iki Pirmojo pasaulinio ir karo metais Panevėžyje tautinės mažumos turėjo tik pradines mokyklas. Vokiečiams traukiantis iš miesto, pirmieji kurti gimnaziją sukruto lenkai. Lenkų kultūros ir švietimo draugija „Oswiat“ apjungė iniciatyvių inteligentų pastangas mokyklai atidaryti. Į miestą atėjus bolševikams, šios draugijos narys, […]

Regioninis finansavimas – ir miesto kultūros projektams

Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas patvirtino tolygios kultūrinės raidos projektų regionuose sąrašą. Panevėžio apskričiai išdalyta 339 090 Eur. Finansuota ir 10 Panevėžio miesto projektų. 15 970 Eur XXII Panevėžio tarptautiniam keramikos simpoziumui gavo Dailės galerija, 4220 Eur konferencijai „Iš Panevėžio praeities: šeimos portretas istorijos kontekste“ – Kraštotyros muziejus, 5 310 Eur projektui „Mano mokytojas kinas“ – kino centras „Garsas“, 3980 Eur XVIII tarptautiniam vaikų ir jaunimo džiazo muzikos festivaliui […]

Vežimai darbams į Vokietiją 1942 m.

1942-aisiais  Antrasis pasaulinis karas Lietuvos teritorijoje jau vyko antrus metus. Lietuvos teritorija okupuota vokiečių kariuomenės buvo metus laiko. Panevėžio miestas taip pat valdytas vokiečių valdžios atstovų ir vietinių pareigūnų. 1942 m. gegužės 2 d., paskelbus Lietuvos generalinio tarėjo Petro Kubiliūno potvarkį Nr. 4457, prasidėjo masinis Lietuvos gyventojų vežimas priverstiniams darbams į Vokietiją. Šis procesas, prasidėjęs dar 1941 metais, […]

Sanitarinis automobilis Panevėžyje

Raudonojo kryžiaus draugija Lietuvoje įsteigta 1919 m. sausio 12 dieną. Ši organizacija kūrė ligoninių tinklą Lietuvoje. 1919–1921 m. Raudonojo kryžiaus ligoninė veikė ir Panevėžyje, joje buvo gydomi Nepriklausomybės kovose sužeisti Lietuvos kariuomenės savanoriai. Pasibaigus Nepriklausomybėms kovoms, ši ligoninė iš Panevėžio iškelta. 1938 m. lapkričio mėn. Raudonojo kryžiaus draugija Panevėžio miesto savivaldybei skyrė sanitarinį automobilį. Tuo metu tokia transporto priemonė […]

Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo metas

Lietuvos Respublikos Seimas skatindamas mus suvokti prieš 100 metų vykusių Nepriklausomybės kovų svarbą, pagerbdamas kovojusiųjų ir žuvusiųjų už laisvę atminimą, paskelbė 2019-uosius Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo metais. Kviečiame apsilankyti Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos parengtoje virtualioje parodoje „Nepriklausomybės kovos Panevėžio krašte“ ir sužinoti, kas 1919 m. sausio–gegužės mėn. vyko Panevėžyje ir jo apylinkėse. Parodoje […]

Iš Panevėžio „Cido“ arenos dviračių treko istorijos

Rengiantis Europos krepšinio čempionatui, vykusiam Lietuvoje 2011 metais, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje buvo pastatytos naujos sporto arenos. Panevėžio „Cido“ arena dėl joje suprojektuoto ir įrengto dviračių treko tapo išskirtinė. Apžvelkime jau spėtą pamiršti dviračio treko atsiradimo istoriją, puoselėtas viltis ir jo nepatogumus. Kad Panevėžyje reikia pastatyti universalią sporto areną, nuspręsta buvo dar 2004 metais. […]

Valstybės saugumo ir kriminalinės policijos Panevėžio departamentas 1920–1940 m.

Siekiant įsteigti  departamentą, buvo nueitas gana ilgas kelias. Iš pradžių politiniais reikalais rūpinosi Krašto apsaugos ministerija, joje veikė Žvalgybos skyrius. Kriminalinės policijos įkūrimo data laikoma 1918 m. spalio 27 d. 1919 m. sausio 19 d. Vidaus reikalų ministerijoje paskirtas vadovas kriminalinės srities reikalams tvarkyti. 1923 m. politinio sekimo pareigos perduotos Vidaus reikalų ministerijai. Dar 1920 m. atsirado Panevėžio apskrities slaptasis kriminalinės […]

Panevėžiečių iškelta tautinė trispalvė plevėsuoja jau 30 metų

Tuomet 1988 m. spalio 21-osios penktadienio vakarą aikštėje prie Dramos teatro susirinko tūkstančiai panevėžiečių. Sovietmetyje Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės simbolis Trispalvė buvo uždrausta, o ją slapta iškėlusieji persekiojami ir griežtai baudžiami. Viešai suplevėsuoti ji galėjo tik prasidėjus Lietuvos atgimimui. Sąjūdžiui reikalaujant uždraustus tautos istorinius simbolius įteisinti, 1988 m. spalio 7 d. tautinė trispalvė buvo oficialiai […]

Švietimas ir kultūra Panevėžyje 1940–1941 m.

1940 m. vyko nemažai švietimo srities reformų. Vietose įsteigti švietimo skyriai, ku­riems iš centro vadovavo Švietimo ministerija. Švietimo skyriaus vadovo pareigos suteiktos E. Levinskui. 1940 m. veikė 2 lietuviškos gimnazijos (berniukų ir mergaičių), 2 žydų gimnazijos (realinė Elektros gatvėje ir klasikinė Ramygalos gatvėje), 2 amatų mokyklos (berniukų ir mergaičių), nepilna suaugusiųjų gimnazija, buvo kuria­ma progimnazija, kurioje dėstyta […]

Keletas štrichų protesto prieš menonitų koledžą tema

Šiandien apie šį Panevėžio istorijoje prieš ketvirtį amžiaus vykusį lemtingą įvykį žinoma nedaug. Ir tai tik iš pasakojimų ir spaudos. Kol su šiuo įvykiu susiję dokumentai išblaškyti po įvairius archyvus ir tyrinėtojų jie nėra surinkti, apžvelkime tai, ką šiuo metu pavyko rasti. Panevėžio tikinčiųjų prašymas miesto merui Stanislovui Mačiuliui Prašymas buvo surašytas 1992 m. sausio […]

Prisimenant, kad buvome Lietuvos kultūros sostinė

2014 metais Panevėžys buvo paskelbtas Lietuvos kultūros sostine ir jame vyko daug spalvingų ir įdomių renginių. Apžvelkime šio išskirtinio įvykio Panevėžio istorijoje svarbą. Nuo 2008 m. pradėjus vykdyti projektą „Lietuvos kultūros sostinė“, vienas Lietuvos miestų ar miestelių pagal pateiktas paraiškas konkurso būdu vieniems metams išrenkamas kultūros sostine ir jame tais metais rengiami regiono kultūrą puoselėjantys […]

Panevėžio žydų kapinės

Remiantis kai kuriais duomenimis Panevėžyje žydų bendruomenė gyvena nuo XVII amžiaus. Maždaug tuo metu šios tautos atstovų galėjo būti palaidota pirmą kartą. Kapinės kūrėsi Sietyno gatvėje, tiksli jų atsiradimo data nežinoma. Didesnė žydų bendruomenė Panevėžyje susikūrė tik XVIII amžiaus pabaigoje. Pavienių tyrinėtojų teigimu, kapinėse 1872–1940 m. palaidoti 6 934 asmenys. Buvo laidojama ir iš aplinkinių miestelių, kapinėse […]

Vytauto Tallat-Kelpšos skulptūra „Panevėžio futbolininkams“

Skulptūra „Panevėžio futbolininkams“ stovi prie „Aukštaitijos“ stadiono ir buvo pastatyta 2005 metais. Skirta tais metais Lietuvos čempionų titulą iškovojusiai Panevėžio futbolo komandai „Ekranas“. Vėliau Panevėžio futbolininkai šį titulą laimėjo dar penkis kartus iš eilės. Nuo 1999 m. Lietuvos futbole dominavo FBK Kaunas. Šis Kauno futbolo beisbolo klubas Lietuvos futbolo A lygos čempionatuose 6 kartus iš […]

Panevėžio prekybos mokykla 1939–1944 m.

Lietuvos Respublikos laikais labai trūko lietuvių prekybininkų. Šiose pareigose buvo įsitvirtinę daug žydų kilmės asmenų. Prekybos mokyklos Lietuvoje, kartu ir Panevėžyje, suvaidino labai svarbų vaidmenį ruošiant prekybininkus Lietuvai. 1939 m. vokiečiams okupavus Klaipėdos kraštą, įvairios šio krašto mokyklos buvo perkeltos į kitus Lietuvos miestus. Klaipėdos amatų mokyklą nutarta atidaryti Panevėžyje, į šį miestą turėjo persikelti […]

Lietuvos katalikų jaunimo sąjungos „Pavasaris“ Panevėžio regionas 1918–1940 m.

Lietuvos katalikų jaunimo sąjunga „Pavasaris“ – turbūt gausiausia Nepriklausomos Lietuvos valstybės metais veikusi jaunimo organizacija. Itin aktyvūs buvo Panevėžio krašto pavasarininkai, pastarieji laikomi vienais stropiausių lietuviškumo propaguotojų Panevėžio krašte. Lietuvos katalikų jaunimo sąjunga „Pavasaris“ įsikūrė slapta 1912 metais, steigimo iniciatoriai – ateitininkai ir katalikų mokytojų sąjunga. 1912 m. gegužės mėnesį organizacijos iniciatyva pradėtas leisti žurnalas „Pavasaris“. 1914 m. […]

Paroda mūsų miestui

Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos I aukšto ekspozicijų stenduose eksponuojama paroda „Panevėžio veido dėlionė: amžininkų atsiminimai apie Panevėžį“. Tai to paties pavadinimo virtualios parodos pagrindu parengta plakatų paroda, kurioje pateikiame septynių autorių – mūsų kraštiečių Arvydo Šliogerio, Giedrimundo Gabrėno, Giedros Radvilavičiūtės, Donato Puslio, Vandos Zaborskaitės, Mykolo Sluckio ir Jono Strielkūno tekstų, skirtų Panevėžio miestui, […]