Vienas iš šaltinių, atskleidžiančių tarpukario Lietuvos modernėjančios visuomenės savitumą bei mažai žinomus jos bruožus, gali būti ir reklama, skelbta tuometinėje spaudoje. Panevėžio kraštotyros muziejaus Knygų rinkinyje saugomoje 1940 m. Panevėžyje išleistoje brošiūroje „Panevėžio informacinis kalendorius su radijo stočių lentele 1940 metams“ galima rasti nemažai reklaminių skelbimų. Štai Panevėžyje, Agronomijos (dab. – Marijonų) gatvėje 3A veikusio […]
Žyma: Panevėžys
Savanorių aikštės istorija
Įdomi dabartinės Savanorių aikštės ir jos prieigų Panevėžyje istorija. Ją galima padalinti į keletą ryškesnių aikštės gyvavimo etapų. Carinės Rusijos okupacijos metais ši vietovė buvo vadinama Slabotke, čia stovėjo daug skurdžių medinių namelių. Per Pirmąjį pasaulinį karą beveik visas kvartalas sudegė. Tarpukariu Slabodke vadinta miesto dalis buvo tvarkoma, pastatyta naujų pastatų. Dabartinės Savanorių aikštės vietoje […]
Šermukšnių gatvė
1933 m. sausio 31 d. Panevėžio miesto tarybos protokolu buvo naujai suprojektuota gatvė nuo Piniavos gatvės iki J. Zanevičiaus žemės, pavadinta Šermukšnių gatve. Dar 1931 m. J. Zanevičius gavo leidimą statyti vaisvynių dirbtuvę šioje gatvėje. Jis čia valdė nemažai žemės, kurioje buvo ir sodas. J. Zanevičiaus vyno dirbtuvė Šermukšnių g. 3 vėliau išgarsėjo visame mieste. […]
Gaisras Panevėžio apskrities ligoninėje
Panevėžio mieste ligoninių tinklas susiformavo jau Respublikos laikais. Mieste veikė ambulatorija, žydų ligoninė, privačios nedidelės klinikos. Iš jų garsiausia buvo Vitalijaus Gusevo klinika P. Puzino gatvėje. V. Gusevas pirmasis Lietuvoje atliko širdies operaciją. Pirmoji buvo nesėkminga, o antroji pavyko. Garsėjo mieste ir žydų ligoninė, joje dirbo geri gydytojai. Stambiausia buvo Panevėžio apskrities ligoninė. Panevėžio apskritis, […]
Panevėžio dangų sudrebins varinių pučiamųjų gaudesys
Lietuvos dainų šventės šimtmečiui artėjant, Panevėžyje nugriaudės vienas garsiausių Dainų šventės renginių – pučiamųjų instrumentų orkestrų koncertas „Vario audra“. Žiūrovai išvys įspūdingus orkestrų bei chorų pasirodymus, kuriuos lydės spalvingos choreografinės kompozicijos bei vaizdingos meninės projekcijos. Lapkričio 12 d. nuo 17 val. Panevėžio „Kalnapilio“ arenoje vyks Panevėžio krašto dainų šventė „Vario audra“, kurioje dalyvaus per 40 […]
2024 metų Panevėžio krašto sukaktys
Kviečiame susipažinti su mūsų parengtu Panevėžio krašto jubiliejinių datų kalendoriumi 2024-iesiems. Didžioji kalendoriaus datų dalis – mūsų kraštiečių jubiliejinės sukaktys. Kitąmet 100 metų būtų sukakę dailininkui tekstilininkui Juozui Balčikoniui (1924–2010), aktoriui Donatui Banioniui (1924–2014). Minėsime ir filosofo Arvydo Šliogerio (1944–2019) 80-metį, su tokiu pat jubiliejumi sveikinsime atsiminimų knygų apie antisovietinį pasipriešinimą rengėją Romą Kaunietį, menininką […]
Panevėžio žydų gimnazija Elektros gatvėje 1920–1940 m.
1923 m. surašymo duomenimis daugiau nei trečdalį Panevėžio miesto gyventojų sudarė žydai. Mieste gyveno 10 236 lietuviai (53,87 proc.), 6 895 žydai (36,03 proc.), 976 lenkai (5,14 proc.), 63 rusai (3,33 proc.), 110 karaimų (0,57 proc.), 109 vokiečiai (0,57 proc.), 50 latvių (0,26 proc.), 30 baltgudžių (0,16 proc.). Be to, Panevėžyje buvo įsikūrę 2 estai, […]
Akcinės bendrovės „Maistas“ fabrikas Panevėžyje
Akcinės bendrovės „Maistas“ Panevėžio fabrikas Respublikos laikais tapo stambiausia miesto įmone. Čia dirbo daugiausia miestiečių. Fabriką brolių Dovydo ir Gedalio Ilgovskių firma iš Kauno pradėjo statyti 1930 m. liepos mėnesį. Tai buvo viena garsiausių statybos firmų Lietuvoje. Fabriko pastatą projektavo geodezijos inžinierius Medardas Ratautas ir inžinierius Pranas Markūnas. Buvo pastatyti 2 tvartai bekonams. Fabrikas veiklą […]
Fotografijų knyga apie Panevėžį „Triskart žaibo trenktas medis“
Spalio 5 d. 17.15 val. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos konferencijų salėje vyks Francesco Lusos fotografijų knygos „Triskart žaibo trenktas medis“ (“The tree which has been struck three times by lightning”) pristatymas, susitikimas su autoriumi. Projektą „Triskart žaibo trenktas medis“ autorius įgyvendino 2016–2021 m. Panevėžyje. Per 6 metus gimė fotografijų knyga – vizualus pasakojimas apie Panevėžį, […]
Viktorina „Panevėžys – Aukštaitijos centras“
Kupiškio rajono savivaldybės viešoji biblioteka tęsia viktorinų ciklą „Pakeliaukim po Aukštaitiją“, skirtą Aukštaitijos metams paminėti. 7-oji viktorina – „Panevėžys – Aukštaitijos centras“. Kviečiame pakeliauti po Panevėžio miestą ir rajoną!
„Modern“ kino teatras. Kino teatrai Panevėžyje
Lietuva XX amžiaus pradžioje priklausė carinei Rusijai, taigi Panevėžys buvo nedidelis carinės Rusijos provincijos miestas. Jame jau pradėjo sparčiau vystytis pramonė, gyventojų skaičius augo. Nors mieste buvo daug neturtingų miestiečių, visgi formavosi ir labiau pasiturinčių gyventojų sluoksnis, kuriam reikėjo pramogų. Taip mieste atsirado kino teatrų. A. Sondagas 1909 m. pasistatė namą Boguševičiaus skersgatvyje. Statyba kainavo […]
Transportas Panevėžio miesto gatvėse XX a. 8 deš.
Praeito amžiaus antroje pusėje Panevėžio miestas sparčiai plėtėsi, buvo statomos pramonės įmonės, daugėjo gyventojų. Didėjo ir transporto srautai miesto gatvėse. Dažniausiai čia buvo galima išvysti krovininį transportą, maršrutinius miesto autobusus, taksi ir privačius gyventojų lengvuosius automobilius. 1971 m. paskaičiuota, kad pagrindinėmis Panevėžio miesto gatvėmis ir sankryžomis per 14–15 valandų pravažiuoja nuo 12 iki 15 tūkst. […]
Virtuali paroda Panevėžio miesto jubiliejui
Rugsėjo 7 dieną Panevėžys mini miesto 520-ąsias įkūrimo metines. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka linki mūsų miestui šviesios ateities, o miestiečius kviečia susipažinti su šiai sukakčiai parengta virtualia paroda „Panevėžio datos Lietuvos ir pasaulio įvykių kontekste“. Parodoje lyginamojo kalendoriaus forma pateiktos datos su 72 faktais apie tais pačiais metais vykusius įvykius Panevėžyje, Lietuvoje bei […]
Viešoji Panevėžio miesto pirtis Pirties gatvėje
Panevėžyje nuo seno veikė viešosios pirtys, kuriose miestiečiai galėjo praustis. Dar 1936 m. miesto valdžia, sudarydama ateinančių metų planus paminėjo, kad miestui labai reikia naujos pirties, nes senoji, pastatyta prieš 100 metų, jau netinkama naudoti. Ji nebeatitiko higienos reikalavimų, net manyta, kad dėl šios pirties mieste plinta ligos. Sanitarijos specialistai jau seniai siūlė senąją pirtį […]
„Gyvasis paveldas: meistriškumo laboratorija“ – 2023 m. Europos paveldo dienų tema
Visus kultūros paveldo objektus kūrė ir tebekuria žmonės bei tam tikros ypatingos, nuolat kauptos žinios ir tobulinti įgūdžiai. Prie kiekvieno iš jų kūrimo yra prisilietusi kūrėjo vaizduotė ir įgudusios meistro rankos. „Gyvasis paveldas: meistriškumo laboratorija“ – Europos paveldo dienų tema 2023 metais – kvies pažinti paveldo kūrėjus ir visą meistriškumo laboratoriją, veikiančią kultūros paveldo objektų […]
Panevėžiečiai į Palangą skrisdavo lėktuvu
Aerodromai Panevėžio m. prieigose sovietmečiu Sovietmečiu Panevėžio pašonėje veikė karinis (Pajuostyje) ir civilinis (Stetiškių k.) aerodromai. Karinį aerodromą, įrengtą dar tarpukariu, sovietai užėmė baigiantis Antrajam pasauliniam karui. Čia buvo dislokuotas bombonešių aviacijos pulkas (vėliau reorganizuotas į karinės transporto aviacijos). Šį aerodromą nuolat gaubė slaptumo skraistė. Sovietų karo lakūnai iš jo išsikraustė 1992 m. Civilinis aerodromas […]
Viešbutis „Rambynas“ Panevėžyje
Panevėžio miestą ilgą laiką garsino viešbutis „Rambynas“, įsikūręs Respublikos gatvėje. Įdomi jo istorija. Tarpukariu minėtą pastatą nusipirko ir jame apsigyveno iš Amerikos grįžusio Rapolo Žitkaus (garsaus fotografo Jono Žitkaus (Žitkevičiaus) brolio) šeima. Vėliau R. Žitkus šiame name įkūrė viešbutį. 1940 m. sovietams okupavus Lietuvą, namas nacionalizuotas. Nors dar kurį laiką pirmame aukšte leista gyventi namo savininko […]
Paminklinės lentos atidengimas savanoriui Kaziui Taruškai
1918 m. vasario 16 d. atkurtą Lietuvos nepriklausomybę teko ginti ginklu. Nepriklausomybės kovose pasižymėjo Panevėžio krašto savanoriai. 1919 m. pradžioje, vokiečiams pasitraukus iš Panevėžio, į miestą veržėsi Raudonosios armijos daliniai. Į kovą su jais stojo Lietuvos kariuomenės savanoriai. Panevėžio mieste juos telkė karininkas Jonas Variakojis. Vieni garsiausių Panevėžio krašto savanorių yra broliai Ignas ir Kazimieras […]
Panevėžio „Javnės“ mergaičių gimnazija
Panevėžio mieste gyveno nemaža žydų bendruomenė. Žydams itin svarbus buvo ugdymas. Jau Lietuvos Respublikos laikais daktaro Šachnelio Abraomo Mero pastangomis 1920 m. Panevėžyje pradėjo veikti žydų berniukų ir mergaičių gimnazija. Kol nebuvo žydų gimnazijos, daug žydų vaikų, kurių tėvai, pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui grįžo iš carinės Rusijos gilumos po priverstinės emigracijos, mokėsi Panevėžio gimnazijoje. Čia […]
Panevėžio kalėjimas
Ilga Panevėžio kalėjimo ir jo pastato istorija. Pastatas mena dar carinius laikus. Čia kalėjo daug garsių asmenybių, kalėjime teko pabuvoti ir generolams, ir žymiems politikams ar visuomenės veikėjams. Panevėžio kalėjimas buvo kelių apskričių apygardos kalėjimas. Vokiečiams 1919 m. palikus Panevėžį, jis ištuštėjo. Vėliau kalinių skaičius vėl ėmė didėti. 1921 m. jame kalinti 64 vyrai ir […]
Saldainių dirbtuvės ir parduotuvės Panevėžyje
Apie saldainių dirbtuves Panevėžyje daugiau žinome iš tarpukario laikotarpio. Respublikos laikotarpiu mieste greta didesnių įmonių veikė ir nemažai nedidelių įvairaus profilio dirbtuvėlių. Saldainių dirbtuves dažniausiai įkurdavo žydai, bet buvo ir priklausančių lietuviams. Kai kurios didesnės dirbtuvės vietinėje spaudoje vadintos net fabrikais ar fabrikėliais. Kaip rašyta tuometinėje spaudoje, pirmąjį saldainių fabriką Panevėžyje 1920 m. įsteigė Antanas […]
Sodų gatvės vienuolynas
Sodų gatvė yra viena senesnių Panevėžyje. Jos pavadinimas keitėsi kelis kartus. Pagal 1871 m. planą Sodų gatve pavadinta Stetiškių gatvė. Ilga šios gatvės istorija. Kadaise ji buvo kreiva ir sunkiai pravažiuojama, ja buvo varomos kiaulės, todėl žmonės ją vadino kiaulių gatve. 1928 m. tuometinėje spaudoje rašyta, kad Sodų gatvė tokia siaura, kad du vežimai neprasilenkia. […]
Vasario 16-osios gatvė
Tai viena seniausių Panevėžio gatvių, minima dar 1554–1956 m. žemaičių žemės aprašyme. Tai buvo kelias į Livoniją. Vėliau jis pavadintas Šeduvos gatve. 1788 m. ši gatvė išsamiai aprašyta. Pirmojo pasaulinio karo metais vokiečiai ją pervadino Ryto gatve. 1921 m. vasario 16 d. Šeduvos gatvė pavadinta Vasario 16-osios gatve. 1945 m. lapkritį ji pervadinta Gegužės 9-osios […]
Apie pokario vaikus
XX a. viduryje, pirmaisiais dešimtmečiais po Antrojo pasaulinio karo, sovietinė valdžia Lietuvoje skatino daugiavaikes sunkiai besiverčiančias šeimas atiduoti savo vaikus į globos namus ar internatus. Švietimo sistema siekė apsaugoti jaunimą nuo galimos „politiškai kenksmingos“ įtakos, uoliai ugdė būsimos komunistinės visuomenės piliečius. Šiame straipsnyje aptarsime, kur ir kokios kūdikių bei vaikų auklėjimo įstaigos veikė Panevėžyje pirmaisiais […]