Kelių tvarkymo ūkiai Panevėžyje pradėjo kurtis iš miesto pasitraukus nacių okupantams, t. y. 1944 m. birželio–liepos mėnesiais. Dauguma tiltų buvo susprogdinti, keliai duobėti nuo sviedinių, „juodų dangų“ (asfaltuotų gatvių) nebuvo nė vieno kilometro. Tuomet Panevėžyje įsikūrė pirmoji kelių priežiūros organizacija. Pagrindinis jos tikslas buvo sutvarkyti kelius, jungiančius Panevėžį su Ukmerge, Šiauliais, Kėdainiais, o vėliau ir likusiomis kryptimis. Panevėžio kelių priežiūros įmonė dalinai apėmė 8 rajonus: Panevėžio, Joniškėlio, Kupiškio, Pakruojo, Ramygalos, Šeduvos, Troškūnų ir Vabalninko. Darbų apimtys kasmet augo. Keitėsi kelių vaizdas, plėtėsi gamybinė bazė, daugėjo mechanizmų.

Kai darbų apimtys išaugo tiek, kad kelių eksploataciją sunku buvo suderinti su naujų kelių statyba, atsirado būtinybė jas atskirti. Vadovaujantis 1964 m. gruodžio 31 d. automobilių transporto ir plentų ministro įsakymu, 1965 m. sausio 1 d. Panevėžio kelių statybos ir eksploatacijos rajonas Nr. 17 reorganizuotas į Panevėžio kelių statybos valdybą Nr. 5 ir Panevėžio kelių eksploatacijos ruožą.

Miesto valdžia Panevėžio eksploatacijos ruožui patalpas jau buvo skyrusi 1953 m. Radviliškio g. 60A, vėliau dar ir Klaipėdos g. 68 (Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialas, f. 14, ap. 1, b. 81, l. 294). Panevėžio kelių statybos įmonės administracinė ir gamybinė bazė baigta statyti Sandėlių (dab. Kerbedžio) gatvėje 1969 m. Vėliau jos bazėje įsikūrė AB „Panevėžio keliai“ (Kelio žmonės. 1965–2015, sud. R. Čepienė, d. 2, Panevėžys, 2016, p. 10–11).

Pasiruošimas kelių ir gatvių asfaltavimo darbams Panevėžyje

1953 m. vasario 24 d. Plentų valdybos Kelių eksploatacijos ruožas Nr. 127 Panevėžio miesto valdžios prašė skirti žemės sklypą bitumui (kieta dervos pavidalo medžiaga, naudota asfaltbetonio gamybai, medienos apsaugai nuo puvinio ir kt.) gaminti. Bitumo bazei įrengti miesto vadžia skyrė 10 610 m2 žemės sklypą prie Katkų gatvės ir plačiojo geležinkelio ruožo (Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialas, f. 14, ap. 1, b. 82, l. 435). Miesto vyriausiasis architektas buvo įpareigotas šį sklypą atidalinti ir perduoti valdyti minėtai organizacijai.

Buvo sudaryta komisija ruošiamos bitumo gamybos aikštelės vietos apžiūrėjimui. Komisijoje buvo Sanitarinės epidemiologinės stoties gydytojas, Lietuvos TSR vidaus reikalų ministerijos Plentų valdybos Kelių eksploatacijos ruožo Nr. 127 viršininkas ir tos pačios įstaigos vyr. inžinierius. 1953 m. kovo 17 d. patikrinę vietą, jie surašė aktą (Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialas, f. 14, ap. 1, b. 82, l. 438). Apžiūros metu nustatyta:

1. Sklypo dydis apytikriai sudaro plotą 135 x 86 m. ir rubežiuojasi: iš Šiaurės pusės su geležinkelio linija Panevėžys – Radviliškis, atstume 15,5 m., iš vakarų pusės su Katkų gatve, iš rytų pusės su Panevėžio m. tuščiu sklypu (pagal Panevėžio m. genplaną-sandėlių rajonu) ir iš pietų pusės Katkų gatvės privačiom sodybom. Numatytas sklypas bitumo bazės statybai jokių pastatų bei židinių neturi.
2. Sklypo gruntas yra molis, vieta lygi su nuolydžiu į geležinkelio vandens nuvedamąjį atvirą griovį, praeinantį iš šiaurės į pietus Nevėžio upėn.
3. Miesto ir geležinkelio kanalizacijos bei vandentiekio tinklo šiame rajone nėra. Ateity kanalizacijos ir vandentiekio tinklas galėtų būti pravestas. Atmosferinių kritulių vanduo gali būti nuvestas į minėtąjį atvirąjį griovį. Užteršimo juodom rišamom medžiagom sklypo grunto nenumatoma, ryšį su tuo, kad bitumo bei smalos priėmimo duobės bus izoliuotos, o iš viršaus uždengtos stogu.
4. Bazės laboratorija bei aptarnaujantieji bazę darbininkai prausiamuoju bei geriamuoju vandeniu numatomi aprūpinti iš Kelių eksploatacijos ruožo Nr. 127 sodybiniam sklype esamo šulinio. /Sklypas randasi prie Radviliškio ir Raginėnų gatvių susikirtimo/ atstume 400 m. nuo projektuojamos bazės.
5. Privažiuojamam keliui prie bitumo bazės iš Katkų ir Raginėnų gatvių numatoma įrengti grįstus įvažiavimus.
6. Eksploatuojant bitumo bazę atmosferinio užteršimo nenumatoma.

Padariusi tokias išvadas, komisija, pagal tuometinį požiūrį į gamtos apsaugą, nusprendė, kad sklypas sanitariniu požiūriu tinka bitumo bazės statybai.

Automobilių eismo ir arkliais kinkyto transporto ribojimas miesto gatvėse 1953 m.

Panevėžio miesto valdžios sprendimai atspindi to meto miestiečių kasdienybę, gyvenimo būdą, įpročius, elgesio normas ir taisykles. Siekdama apsaugoti gatvių grindinį, miesto ramybę bei švarą, Panevėžio m. valdžia 1953 m. spalio 29 d. sprendimu „Eismo tvarkai ir auto bei arklių transporto judėjimui miesto gatvėse palaikyti“ apribojo tam tikrų transporto priemonių eismą kai kuriomis gatvėmis (Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialas, f. 14, ap. 1, b. 86, l. 216). Buvo nuspręsta:

1. Uždrausti judėjimą Respublikos gatve nuo Kauno gatvelės iki Gegužės 9 d. gatvės, sunkvežimiams, traktoriams ir vilkikams.
2. Uždrausti judėjimą traktoriams, vilkikams ir visoms kitoms mašinoms, kurių ratai ant geležinių šinų bei vikšrų, sekančiomis išgrįstomis gatvėmis: Respublikos, Stoties, Gegužės 9-osios dienos, Lenino aikšte ir Kranto. Leisti judėjimą traktoriams, vilkikams ir visoms kitoms mašinoms, kurių ratai ant geležinių šinų bei vikšrų Pušaloto, Agronomijos, Gogolio, Tilto, Ukmergės, Kęstučio gatvėmis ir per Gogolio gatvės upės „Nevėžis“ tiltą.
3. Uždrausti judėjimą Respublikos gatve nuo Kauno gatvelės iki Gegužės 9 d. gatvės arklių transporto priemonėmis. Šia gatve krovinių pervežimas leistinas specialiu vietos auto inspekcijos leidimu.
4. Gatvių judėjimas ir greičio važiavimo apribojimas reguliuojamas specialiais kelių ženklais.
5. Uždrausti judėjimą Stoties, Respublikos ir Gegužės 9 d. gatvėmis ir Lenino aikšte, asenizacinio transporto nuo 6 val. ryto iki 24 val. nakties ir miesto pakraščiuose nuo 7 iki 23 valandos.
6. Uždrausti varyti galvijus bandomis ir pavieniai Stoties, Respublikos ir Gegužės 9 d. gatvėmis.
7. Nustatyti autotransportui /taksi ir vežėjams/ stovėjimo vietą Lenino aikštėje.
8. Uždrausti parkuose, skveruose, soduose ir pan. važinėti dviračiais ir kitomis susisiekimo priemonėmis.
9. Nusižengę gatvių judėjimo taisyklėms baudžiami vietoje nuo 3 iki 5 rub.
10. Asmenys nusižengę šiam sprendimui, baudžiami administracine tvarka iki 100 rub.
11. Šio sprendimo vykdymo kontrolę pavesti miesto milicijos organams.
12. Šis sprendimas įsigalioja praslinkus 15 dienų nuo jo paskelbimo dienos ir galioja Panevėžio miesto teritorijoje dvejus metus.

Dokumente minimos kai kurios gatvės ir aikštė šiandien vadinamos kitaip: Gegužės 9-osios dienos gatvė šiandien vadinama Vasario 16-osios gatve, Agronomijos – Marijonų, Gogolio – Smėlynės, Lenino aikštė – Laisvės aikšte. 5 punkte minimas asenizacijos transportas – tai specialusis transportas, pritaikytas lauko tualetų tvarkymui.

Gatvių priežiūra žiemą

1953 m. sausio 15 d. Panevėžio miesto Darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomasis komitetas priėmė „privalomą“ sprendimą „Dėl šaligatvių ir aikščių priežiūros Panevėžio mieste žiemos metu“ (Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialas,  f. 14, ap. 1, b. 81, l. 42).

1. Įpareigoti Butų Ūkio Valdybą, pastatų, bendrabučių, įmonių įstaigų vadovus, komendantus ir privačių namų sąvininkus valyti ištisai šaligatvius, gatves aikštes ir skersgatvius nuo sniego bei ledo ir barstyti šaligatvius-skersgatvius smėliu.
2. Uždrausti šaligatviais nešioti vandenį.
3. Įpareigoti miesto Gerbūvio kontorą valyti šaligatvius, gatves, aikštes, skersgatvius, tiltus, laiptus ir skverus nuo sniego bei ledo ir barstyti šaligatvius-skersgatvius smėliu.
4. Įpareigoti Butų Ūkio Valdybos, bendrabučių, įmonių ir įstaigų vadovus, komendantus ir privačių namų sąvininkus valyti nuo stogų sniegą bei ledą. Numestą nuo stogų sniegą bei ledą tuojaus pašalinti nuo šaligatvių ir gatvių.
5. Įpareigoti prekybinių būdelių ir kioskų laikytojus valyti šaligatvius prie būdelių ir kioskų trijų metrų plote.
6. Šaligatviai ir gatvės turi būti nuvalytos ir pabarstytos smėliu iki 8 val. ryto. Sningant ir pūgos metu šaligatviai valomi nedelsiant. Apledėję šaligatviai pabarstomi smėliu tiek kartų per dieną, kiek oro sąlygos reikalauja.
7. Nuo šaligatvių ir gatvių nuvalytą sniegą ir ledą reikia sumesti į krūvą ir nedelsiant išvežti į rajone numatytas vietas.
8. Uždrausti versti sniegą ir ledą iš kiemų, gatvių ir aikščių į sugriautus pastatus ir rūsius.
9. Asmenys, nusižengę šiam privalomam sprendimui baudžiami administracine tvarka pinigine bauda iki 100 rublių.
10. Šio privalomojo sprendimo vykdymo kontrolė pavedama Milicijos organams.

6–7 deš. sandūroje vietinio ūkio valdybos sistemoje įsteigus Gatvių tvarkymo skyrių, miestas tvarkytas geriau, išasfaltuotos kelios gatvės.

Nuotraukoje – Panevėžio miesto vaizdas nuo Lenino (dabar Laisvės) a. 1 pastato stogo. 1955 m.

P. Aleksandravičiaus nuotrauka.

Emilija Juškienė
Panevėžio kraštotyros muziejaus
Istorijos skyriaus vyresn. muziejininkė

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas