Iš sovietinės ideologijos postulatų: „moksleiviai padės kolūkiečiams auginti kukurūzus“

SSRS okupavus Lietuvą (1940) buvo sunaikinta į rinką orientuota Lietuvos žemės ūkio struktūra, pakeista žemėvalda ir pradėta diegti sovietinė žemės ūkio sistema: valstybinė žemės ūkio nuosavybė, sukolektyvintas darbas, komandinis valdymas. XX  a. 6 deš. tuometinis Sovietų Sąjungos vadovas Nikita Chruščiovas ėmėsi reformuoti šalies ekonomiką, ypač žemės ūkį. Pradėjus pašarinių kultūrų reformą ir kukurūzų sodinimo kampaniją, […]

Iš sovietinės visuomenės postulatų: „privatinės nuosavybės neigiama įtaka“

Po Antrojo pasaulinio karo sovietams reokupavus Lietuvą, jos gyvavimą kelis dešimtmečius įtakojo socialistinė ideologija. Skirtingai nei Vakarų Europos ar kitų demokratinių valstybių raidoje, kur vyravo laisvos rinkos ekonomika bei demokratijos plėtra, buvusioje Sovietų sąjungoje buvo keliamas ne mokslinis, o ideologinis uždavinys – diegti į gyvenimą marksizmo-leninizmo idėjas, nepaisant to, kad daugelis jų buvo ne tik […]

Panevėžio statybos: kai gyvenamasis daugiabutis miestiečiams reiškė prabangą

Praėjus dešimčiai metų po Antrojo pasaulinio karo pabaigos (XX a. 6 deš. viduryje) Panevėžyje toliau nuo miesto centro gimė du nauji pramoniniai rajonai. Netoli Cukraus fabriko, kur sename miesto plane žalia spalva buvo pažymėti tušti žemės plotai, jau dunksojo nauji pastatai. Cukraus fabrikas, kurio sugriauti cechai buvo suremontuoti, pastatė trijų aukštų namą su „visais patogumais“. […]

Panevėžio miesto ūkio reikalų tvarkymo iššūkiai sovietmečiu (XX a. 6 deš.)

Sovietinės santvarkos metais Lietuvoje miesto ūkis buvo nacionalizuotas. Jį valdė miesto komunistų partijos komiteto skiriamos (formaliai renkamos) darbo žmonių deputatų tarybos (toliau –  DŽDT) ir jų vykdomieji komitetai (toliau – VK). Apie vyksiančias Panevėžio miesto DŽDT sesijas buvo skelbiama miesto laikraštyje. Sesija įprastai prasidėdavo 16 val. miesto VK salėje – Ramygalos g. 6, antrame aukšte. […]

Kai kurie Panevėžio rajono Naujamiesčio apylinkės veiklos bruožai sovietmečiu

Sovietmečiu Lietuvoje (1940–1941 ir 1944–1990) mažiausias administracinis-teritorinis vienetas buvo apylinkė. Ji įvesta 1940 m. pabaigoje vietoje seniūnijos (po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, 1995 m., seniūnijos buvo sugrąžintos). Aukščiausias valdžios organas apylinkėse buvo apylinkės darbo žmonių deputatų taryba (DŽDT), vėliau – liaudies deputatų taryba (LDT). 1968 m. buvo priimtas „Lietuvos TSR apylinkių, gyvenviečių DŽDT įstatymas, kuriame nustatyti […]

„Žalioji“ – pirmoji vieša maitinimo įstaiga Panevėžyje, sovietmečiu lankytojams pasiūliusi dar neregėtą patiekalą – picą

1967 m. Panevėžyje veikė 57 visuomeninio maitinimo įmonės – valgyklos, kavinės, bufetai o jose dirbo 664 darbuotojai. Įmonių darbą centralizuotai koordinavo Panevėžio prekybos valdybos ir visuomeninio maitinimo kontora. Maistą maitinimo įstaigoms centralizuotai tiekdavo produktų bei pusfabrikačių gamintojai: Mėsos kombinatas, Žuvies realizavimo bazė, alaus darykla „Kalnapilis“ ir kt. Miestui augant didėjo visuomeninio maitinimo įstaigų poreikis. Atsakingi […]

Apie pučiamųjų instrumentų orkestrų veiklą sovietmečiu: nuobodžiauti nebuvo laiko

Įvairaus dydžio ir sudėties pučiamųjų instrumentų grupės pradėjo formuotis labai seniai. Skirtingų istorinių epochų muzikinėje kultūroje persismelkia to laikotarpio dvasia. Kiekvienai epochai būdingas skirtingas požiūris ir į pučiamųjų orkestro paskirtį, funkcijas, menines galimybes. Pirmuosius Europoje tokių muzikantų kolektyvus, kurie jau buvo panašūs į šiuolaikinius pučiamųjų orkestrus, Anglijos karaliai savo rūmuose turėjo jau 16 a. Rūmų […]

Matui Grigoniui – 130

Keletas štrichų Mokytojo iš Senamiesčio vienkiemio portretui Matas Grigonis (1889 m. spalio 3 d. Rokiškio raj. – 1971 m. sausio 7 d. Vilniuje) – Lietuvos vaikų rašytojas, pedagogas, aktyvus XX a. I-os pusės lietuvių kultūros veikėjas. Nuo 1907 m. mokytojavo Panevėžyje, rengė lietuviškus vakarus, ugdė mokinių intelektualumą, kūrybiškumą. 1934 m. apsigyvenęs Senamiesčio vienkiemyje prie Panevėžio, […]

Draudžiamoji spauda pasaulyje ir mūsų krašte

Praėjusiais šimtmečiais, plintant spausdintam tekstui pasaulyje, kai kuriose šalyse ėmė rastis valdžiai priešiškų asmenų ar judėjimų leidžiama bei platinama draudžiama (nelegali) spauda. Be tam tikros šalies valdžios leidimo atspausdintas leidinys literatūroje gali būti vadinamas įvairiai: nelegalus leidinys, pogrindinis leidinys, rezistencinė spauda, savilaida, namudinė ar laisvoji spauda ir kt. Vakaruose pogrindinė spauda dar vadinama alternatyviąja spauda. […]

Motinos dieną Lietuvoje imta švęsti tarpukariu

Daugelis pasaulio tautų, taip pat ir Lietuva, XX a. 1-me ketvirtyje motinai pagerbti paskyrė šventę – Motinos dieną. Skirtingose šalyse  ji švenčiama skirtingu metų laiku: Latvijoje, Estijoje, Suomijoje, Vokietijoje, JAV, Japonijoje ir kitur – gegužės mėn. antrąjį sekmadienį; Norvegijoje – vasario mėn.; Ispanijoje – gruodžio mėn. 8 d. ir t. t. Motinos diena Lietuvoje imta […]

Kilmingos giminės pėdsakus užpustęs laikas

Garsi giminė Kokie vingiuoti ir nenuspėjami žmonių likimai. Daugelį paslapčių mes nusinešame su savimi į nebūtį, o ką pavyko išsaugoti – paliekame istorijai. Ilgus metus pedagoginį darbą dirbusi panevėžietė Irena Čėsnytė tik neseniai sužinojo, kad jos tėvas Ignas Čėsnas, sovietmečiu buvęs politinis kalinys, yra kilęs iš kilmingos ir garsios bajorų giminės. Šios giminės atstovai patyrė […]

Kai „raudonieji kampeliai“ virto sovietiniais Kultūros klubais

Ilgą laiką Lietuvoje šviesuomenę telkiančiais kultūros židiniais buvo dvarai. Sovietmečiu šie kultūros židiniai buvo sunaikinti. Laisvalaikiui – raudonieji kampeliai Sovietinės okupacijos (1940–1941 ir 1944–1990 m.) pirmaisiais dešimtmečiais dirbanti liaudis laisvalaikį galėjo leisti taip vadinamuose „raudonuosiuose kampeliuose“, kurie buvo įkurti kolūkiuose, miesto gamyklose ir fabrikuose. Čia būdavo sovietinių laikraščių, žurnalų, ateistinių knygų, ant sienų kabėdavo sovietinės […]

Ką slepia senas ąžuolynas?

Dvarai Lietuvoje atsirado XIV a. pabaigoje. Stambų dvarą XVI–XIX a. pirmoje pusėje sudarė didelis žemės plotas su dirbamos žemės sklypais, ganyklomis, pievomis, miškais, atvirais vandens telkiniais ir kitomis naudmenomis. Jame buvo žemvaldžio centro sodyba, keli palivarkai (pavaldūs centrinei sodybai), dvaro pramonės įmonės ir tam žemvaldžiui priklausančių valstiečių kaimai, kartais miesteliai, keliai. 1861 m. panaikinus baudžiavą, […]

Kai Senvagė keitė miesto veidą

Panevėžiečiams per miestą ir jo apylinkes tekanti Nevėžio upė yra ypatinga – nuo jos pavadinimo kilo ir miesto vardas. Turbūt ne kiekvienas žino, kad pačiame miesto centre tam tikrą atkarpą nuo vieno iki kito tilto Nevėžis teka ne savo natūralia vaga, bet dirbtinai iškastu kanalu – Senvagė nėra gamtos dovana. Tarpukariu miestiečiai čia supylė pylimą, […]

Panevėžio Skaistakalnio parkas XX a. 6–7 deš.

Panevėžio miesto teritorija apima trijų kadaise gyvavusių dvarų žemes: Senamiesčio, Skaistakalnio (Jasnagurkos) ir Navadolio. Ėjo amžiai, keitėsi valdžios. Keitėsi dvarų ir jų žemių paskirtis, savininkai, nyko bei buvo nugriauti pastatai, tačiau Skaistakalnio dvaro parkas išliko iki šių dienų. Parkams šalia dvarų įkurti į Lietuvą jau nuo XVII a. buvo kviečiami šio amato meistrai iš užsienio, […]

Atgimimo ąžuolui – 30. Atgimimo Sąjūdis suvienijo tautą

Šiemet sukanka 30 metų (1989 m.), kai Lietuvoje buvo atgaivinta nacionalinė šventė – Lietuvos valstybės atkūrimo diena – Vasario 16-oji. Beveik pusę amžiaus trukusios sovietinės okupacijos metais ją švęsti buvo uždrausta. Apie šią svarbiausią Lietuvos istorijos datą – 1918 m. vasario 16-ąją – sovietmečiu buvo galima kalbėti tik pašnibždomis, kvietimas ją švęsti būtų skambėjęs kaip […]