Gatvės atsiradimo data ne visai aiški. Cariniais laikais jos nebuvo. Tikriausiai gatvė taip pavadinta apie 1922 m., nes 1919 m. sąraše jos dar nėra. 1920 m. valdybos protokolų nerasta, o 1919–1921 m. protokolai prastai išlikę.

1928 m. Panevėžio policijos 4-oji nuovada buvo Šv. Zitos g. 21. 1931 m. į Mikšio namus Šv. Zitos gatvėje persikėlė 7-oji pradinė mokykla. Ji ilgą laiką veikė prie senos bažnyčios įsikūrusiuose parapijos namuose.

Šios gatvės neaplenkė nelaimės. 1937 m. kovo mėnesį potvynio metu gatvė buvo apsemta.

Šv. Zitos gatvėje patalpas nuomojosi viena garsiausių panevėžiečių, visuomenininkė, Steigiamojo Seimo narė, rašytoja, pedagogė Gabrielė Petkevičaitė-Bitė. Ji gyveno buvusiame mokytojo Jurgio Chrolavičiaus name Šv. Zitos g. 16, kurį tuo metu buvo nusipirkusi Ona Vaitiekūnaitė, garsaus kunigo sesuo. Čia ji turėjo 2 jaukius kambarius ir virtuvėlę. Kambariai pietų pusėje, saulėti, švarūs. Didesniame kambaryje buvo jos valgomasis. Prie lango ‒ rašytojos stalas, ant kurio stovėjo kunigo Julijono Lindės-Dobilo nuotrauka, Žemaitės fotografija. Panevėžyje G. Petkevičaitė-Bitė nuolat gyveno nuo 1924 m., išėjusi iš darbo Panevėžio gimnazijoje. Puziniškio dvaras, kuriame ji parašė su Žemaite keletą dramos veikalų, buvo parduotas iš varžytinių. Ji šioje gatvėje gyveno iki mirties 1943 m. birželį.

Šv. Zitos gatvėje garsūs pedagogai Julija ir Petras Rapševičiai pasistatė pirmą karkasinį namą Panevėžyje.

Šios gatvės istorija glaudžiai susijusi su Šv. Zitos draugija. Respublikinę Šv. Zitos draugiją Kaune 1906 m. įkūrė kunigai P. Dogelis ir J. Jarašiūnas, ji įregistruota tik 1907 metais. Draugija siekė propaguoti lietuvybę tarp tarnaičių. Faktiškai tai buvo tarnaičių ir darbininkių draugija, bet daugiau veikė tarp tarnaičių. 1909 m. ji atsirado ir Panevėžyje. Draugijos narės turėjo rūpintis ligonėmis ir bedarbėmis. Tikrąja nare galėjo būti tarnaitė ir darbininkė. Daugiausia draugijos veikloje dalyvavo jaunos merginos. Įstojusios vyresnės moterys turėdavo pristatyti gydytojo pažymėjimą apie gerą sveikatos būklę, taip pat 200 litų, ir dar 300 litų į draugijos ligonių kasą.

Šv. Zitos draugijos garbės nariu galėdavo tapti daug nusipelnęs draugijai asmuo, paaukojęs 500 litų. Tikruosius narius priimdavo valdyba, gavusi 2 narių rekomendacijas. Jie turėjo griežtai laikytis įstatų ir stengtis pritraukti kuo daugiau naujų narių. Stojantysis mokėjo 5 litų mokestį ir kasmet po 12 litų, ir dar 6 litus ligonių kasai.

Draugijos turtą sudarė narių mokesčiai ir įvairios aukos. Narys galėjo naudotis ligonių kasų paslaugomis, knygynu, turėjo kitų privilegijų. Draugija turėjo savo knygyną, rengė įvairias paskaitas, kursus. Ji turėjo savo skalbyklų, siuvyklų, parduotuvių ir kitų verslo įmonių. Panevėžyje perregistravus draugiją 1937 m., įregistruoti jos nauji įstatai. Pirmininku tapo kunigas Povilas Šidlauskas, gimęs 1890 m. spalio 15 d. Vicepirmininke tapo Pranė Kubiliūnaitė, gimusi 1888 m.

Garsiausia iš Šv. Zitos draugijos narių ‒ kasininkė Salomėja Stakauskaitė, gimusi 1890 m. gegužės 20 d. Jos broliai buvo kunigai Juozapas ir Pranciškus Stakauskai, sesuo Ona Stakauskaitė-Račiūnienė. 1911‒1912 m. S. Stakauskaitė studijavo Varšuvos aukštuosiuose moterų kursuose, lankė pedagogikos ir gamtos mokslų paskaitas. Baigusi kursus kurį laiką pati dėstė privačiuose mokytojų kursuose ir ūkio mokykloje Lenkijoje. Pirmojo pasaulinio karo metais gyveno Panevėžyje, suorganizavo mokytojų kursus. 1920 m. gegužės 15 d. ‒ 1920 m. lapkričio 13 d. buvo Steigiamojo Seimo narė krikščionių demokratų frakcijoje. Vėliau mokytojavo Krekenavoje, Šėtoje. Draugijos sekretorė buvo Zofija Kunskaitė, valdybos narė Elžbieta Vertelkaitė.

1937 m. draugijos skalbykla buvo Šv. Zitos g. 23. Tame pačiame name buvo draugijos senelių ir ligonių bendrabutis. Draugija uždaryta 1940 m. rugsėjo 10 d.

1948 m. vasario 20 d. Panevėžio miesto vykdomojo komiteto sprendimu Šv. Zitos gatvė pavadinta Petro Cvirkos gatve. Šv. Zitos vardas gatvei grąžintas 1990 m. rugpjūčio 13 d. Panevėžio miesto valdybos sprendimu.

Nuotraukos:
1. Renginys Šv. Zitos gatvėje. XX a. 4 deš.
2. Gabrielė Petkevičaitė-Bitė. XX a. 4 deš.
3. Šv. Zitos gatvė. 2010 m.

Nuotraukos iš V. R. Vitkausko kolekcijos.

Donatas Pilkauskas
Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnysis muziejininkas

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas