Lietuvai pagražinti draugijos Panevėžio skyrius

1921 m. Lietuvoje sudarytas medžių sodinimo komitetas, vadovaujamas profesoriaus Tado Ivanausko. 1921 m. balandžio 23 d. Juozo Tumo-Vaižganto ir Stasio Šilingo iniciatyva įkurta Lietuvai pagražinti draugija. Jos tikslas – saugoti ir globoti gamtos, istorijos ir meno paminklus. 1923 m. ši draugija perėmė medelių sodinimo Lietuvoje programą. 1926 m. įsteigtas Lietuvai pagražinti draugijos ponių komitetas, kuris […]

Panevėžio vyskupija 1940–1941 m.

1940 m. birželio mėn. į Lietuvą įžengė Raudonoji armija. Jos atskiri daliniai pasirodė ir Panevėžio mieste. Vienas po kito rengiami mitingai Panevėžyje ir jo apylinkėse, kuriuose visaip buvo įrodinėjami sovietinio gyvenimo būdo pranašumai. Gyventojų sąmonėje stengiamasi įtvirtinti komunistinę ideologiją. Skelbiama visų lygybė. Iš kalėjimų paleidžiami komunistai. Sovietinė propaganda vykdė savo politiką, bet tai buvo tik […]

Panevėžio miesto savivaldybė 1918–1940 m.

1918 m. Panevėžio mieste šeimininkavo vokiečių valdžios atstovai. Miesto burmistru buvo vokietis Hesse. 1918 m. lapkričio 27 d. Ramygalos gatvėje susirinko virš 25 buvusios Panevėžio miesto dūmos narių ir visuomenės veikėjų. Burmistro pareigas patikėta eiti buvusiam burmistrui Aleksandrui Vitartui. Jam padėti išrinkti keli specialistai, o reikalų vedėju – Vladas Kličmanas. Kitą dieną Aleksandras Vitartas, Pranas […]

Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras Kazys Bizauskas

Kazimieras (Kazys) Bizauskas buvo jauniausias tarp 1918 m. Vasario 16-osios akto signatarų. Jis gimė 1893 m. vasario 2 d. (pagal tuometinį senąjį kalendorių, pagal naująjį – vasario 15 d., kartais data nurodoma vasario 14 d.) dabartinės Latvijos teritorijoje Kuldigos apskrityje, vietovėje Paviluosta. Būsimasis signataras augo Šemberge. Abu jo tėvai buvo kilę iš Panevėžio apskrities. Tėvas […]

Ligonių kasų pastatas

Ligoninių tinklas Panevėžio mieste buvo vystomas gana sėkmingai. Panevėžio apskrities ligoninė buvo viena moderniausių Lietuvoje. Gerą vardą turėjo ir žydų ligoninė. Sėkmingai veikė dar kelios nedidelės ligoninės. Rūpinantis ligonių reikalais daug nuveikė Panevėžio ligonių kasa. Pirmoji Ligonių kasų taryba veikė 1928–1932 metais. 1928 m. rugsėjo 23 d. įvyko pirmieji Ligonių kasų tarybos rinkimai ir pirmasis […]

Karinis rengimas XII šaulių Panevėžio rinktinėje

Nepriklausomybės kovų metu gimusi Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) kėlė sau uždavinį apjungti visus pasiryžusius ginti Lietuvos Laisvę ir Nepriklausomybę. Vieno iš Šaulių sąjungos įkūrėjų Vlado Putvinskio pirmasis priesakas skelbė: „Visur ir visados gink Lietuvos Nepriklausomybę“. Tarpukario Lietuvos visuomenėje buvo formuojama nuomonė, kad Lietuvos kariuomenę sudaro dvi susijusios dalys: reguliarioji kariuomenė ir savanoriškoji kariuomenė – šauliai, […]

Skulptoriaus Juozo Zikaro sukurtas Nepriklausomybės paminklo Panevėžyje maketas

Panevėžio kraštas buvo garsus savo savanoriais. Norint įamžinti Nepriklausomybės kovas visoje Lietuvoje buvo planuojama statyti jas menančius paminklus. Vieni pirmųjų tokias idėjas bandė įgyvendinti kauniečiai. Idėjos įgyvendinimui buvo pasirinktas iš Panevėžio krašto kilęs skulptorius  Juozas Zikaras. Jis buvo vienas pirmųjų profesionalių lietuvių skulptorių, Lietuvos dailės klasikas, itin produktyvus kūrėjas. J. Zikaras gimė 1881 m. lapkričio 18 […]

Aštuntasis pėstininkų Kauno kunigaikščio Vaidoto pulkas

Vykstant kovoms dėl Lietuvos Nepriklausomybės, 1919 m. gegužės 12 d. karininkas Jurgis Kubilius Ukmergėje pradėjo organizuoti savanorių dalinį, kuris netrukus buvo pavadintas Ukmergės batalionu. Nuo 1919 m. liepos batalionas dalyvavo kovose su Raudonąja armija Zarasų apylinkėse. Nuo spalio 14 d. batalionui vadovavo karininkas Julius Čaplikas, vėliau tapęs vidaus reikalų ministru. Gruodžio 10 d. batalionas pertvarkytas […]

Vlado Paulausko ir Stasio Balčo sukurtas „Savanorių maršas“

1926 m. rugsėjo 26 d. Šaulių teatro salėje įvyko pirmasis Panevėžio apskrities Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) suvažiavimas. Jame dalyvavo 458 savanoriai, išrinktas organizacinis komitetas, kurio pirmininku tapo Jurgis Elisonas. Pirmoji LKKSS Panevėžio skyriaus valdyba išrinkta 1926 m. gruodžio mėnesį. Valdybos pirmininku tapo Antanas Žemaitis. Panevėžio skyriaus oficialia steigimo data laikoma 1927 m. balandžio […]

Nepriklausomybės aikštė Panevėžyje

Panevėžio Nepriklausomybės aikštė minima jau XVIII amžiuje. Jos istorija susijusi su vienuolių pijorų atvykimu 1727 metais. Tai buvo viena iš dviejų Panevėžio aikščių. Tuo metu ji buvo vadinama Cerkvės aikšte. Aikštėje vykdavo carinės Rusijos armijos paradai, vietinių karinių dalinių pratybos. Dalis aikštės cariniais laikais buvo skiriama turgui, kuriame vyko prekyba arkliais. Kaizerinės Vokietijos okupacijos metais čia […]

Nepriklausomybės kovų dalyvis Kazys Germanas

Būsimasis inžinierius Kazys Germanas gimė 1897 m. spalio 9 d. Šakių apskrities Paežerėlių valsčiaus Svetošino dvare. Šeima buvo neturtinga. Baigęs pradžios mokslus, mokėsi „Saulės“ draugijos  mokytojų kursuose Vilniuje. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, pasitraukė į Voronežą. Čia baigė Voronežo realinę mokyklą. Karui pasibaigus, grįžo į Lietuvą ir įstojo į Karo mokyklą Kaune. 1919 m. baigė tos […]

Lietuvos Nepriklausomybės paminklui statyti komiteto veikla Panevėžyje

Lietuvos nepriklausomybės paminklui statyti komitetas pirmąkart Panevėžyje įsteigtas 1924 metais. Jo tikslas – pastatyti Nepriklausomybės paminklą Panevėžyje. Šią idėją įgyvendinti patikėta skulptoriui Juozui Zikarui. Sukurtas gipsinis paminklo modelis, kuris buvo eksponuojamas miesto muziejuje. Paminklo statybai buvo renkamos aukos. Ypač tuo reikalu rūpinosi vienas veikliausių Panevėžio kunigų Jonas Karbauskas. 1929 m. kunigui J. Karbauskui mirus, būta […]

Lietuvos kariuomenės savanoris, lietuviško cirko pradininkas Petras Tarutis

Būsimasis savanoris ir talentingas cirko artistas Petras Tarutis gimė 1902 m. rugpjūčio 6 d. Panevėžio apskrities Vadoklių valsčiaus Kieliugalos kaime, mažažemių ūkininkų šeimoje. Joje augo keturi vaikai. 1909–1913 m. lankė Šilų miestelio pradžios mokyklą. Ją baigęs išvyko į Klaipėdos kraštą tarnauti pas ūkininkus. 1914 m. į Klaipėdą atvykęs cirkas iš Latvijos nulėmė P. Taručio likimą. […]

Savanoris Stasys Banelis

Stasys Banelis gimė 1897 m. rugpjūčio 3 d. Panevėžio apskrities Piniavos valsčiaus Vilkapievių kaime. Carinės okupacijos metais baigė tris pradžios mokyklos klases. Vokiečių okupacijos metais mokėsi privačiai, baigė reporterių bei korespondentų kursus Kaune, įgijo raštvedybos specialybę. Nuo 1919 m. vasario 19 d. įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę. Iki 1921 m. gruodžio 3 d. kovojo už […]

Žydų karių, dalyvavusių Nepriklausomybės kovose, sąjungos Panevėžio skyrius

1918–1920 m. Lietuvos nepriklausomybės kovose dalyvavo ir Panevėžyje gyvenę žydai. Dauguma jų turėjo eilinio laipsnį, bet buvo karininkų ir puskarininkių. Pirklius ir prekybininkus atleido nuo karinės tarnybos. Panevėžio žydų kapinėse buvo palaidoti 6 Nepriklausomybės kovose žuvę savanoriai: Michaelis Goldbergas, Bonis Borisas Goldmanas, Šmuila Samuelis Itkinas, Izraelis Levakas, Solomonas Rolas, Elijas Šternas. Kituose šaltiniuose pateikiami duomenys, kad […]

Nepriklausomybės kovų karo invalidas, savanoris Antanas Sereika

1918 m. vasario 16 d. Lietuva atkūrė savo Nepriklausomybę. Šalyje dar šeimininkavo kaizerinės Vokietijos okupacinė valdžia ir jos kariniai daliniai. Lietuvių tautos laukė ilgas Nepriklausomybės įtvirtinimo kelias. Jame didelį vaidmenį suvaidino Panevėžio krašto savanoriai. Savanorius mūsų krašte telkė karininkas Jonas Variakojis. 1918 m. gruodžio pabaigoje jis paskelbė pirmuosius įsakymus apie kuriamą Panevėžio srities apsaugos būrį. […]

Garsieji Panevėžio krašto savanoriai broliai Ignas ir Kazimieras Taruškos

1918 m. vasario 16 d. atkurtą Lietuvos Nepriklausomybę teko ginti ginklu. 1919 m. pradžioje vokiečiams pasitraukus iš Panevėžio, į miestą veržėsi Raudonosios armijos daliniai. Į kovą su jais stojo Lietuvos kariuomenės savanoriai. Panevėžio mieste juos telkė karininkas Jonas Variakojis. Vieni garsiausių Panevėžio karšto savanorių – broliai Ignas ir Kazimieras Taruškos. Abiejų brolių savanorių narsa buvo […]

Panevėžio srities savanorių organizatorius, karininkas Jonas Variakojis

Panevėžio srities savanorių pajėgų organizatorius, karininkas Jonas Variakojis gimė 1892 m. gegužės 20 d. Biržų apskrities, Biržų valsčiaus, Rinkuškų kaime. Mokėsi Piarnu gimnazijoje. 1913 m. dirbo „Vilties“ laikraščio redakcijoje. Tais pačiais metais baigęs gimnaziją, studijavo teisę Petrapilio universitete ir baigė tris universiteto kursus. Mokslus sutrukdė prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas. 1917 m. J. Variakojis baigė Vladimiro […]

4-ojo pėstininkų Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko leidinys „Senolių takais“

Nepriklausomoje Lietuvoje buvo įprasta kiekvienam kariniam daliniui turėti savo spaudos leidinius. Jie atliko svarbų vaidmenį auklėjant jaunimą ir propaguojant pasiaukojamo krašto gynimo idėjas. Savo leidinį turėjo ir 4-asis pėstininkų Lietuvos karaliaus Mindaugo pulkas. „Senolių takais“ – neperiodinis 4-ojo pėstininkų Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko leidinys. Pirmasis jo numeris išėjo 1926 m. gegužės 19 d. – Mindaugo […]

Skulptoriaus Juozo Zikaro kūrinys – Nepriklausomybės dešimtmečio medalis

1918 m. po ilgų okupacijos šimtmečių atkurta nepriklausoma Lietuvos valstybė. 1928 m. jauna valstybė šventė pirmojo valstybingumo dešimtmečio jubiliejų. Šia proga Lietuvos vyriausybė suplanavo daug įvairių renginių. Miestuose ir miesteliuose organizacijų ir vietos gyventojų iniciatyva buvo statomi Lietuvos Nepriklausomybei skirti paminklai. Išleista nemažai istorinių leidinių. Numatyta sukurti Lietuvos nepriklausomybės sukakčiai pažymėti skirtą medalį. Iš pradžių buvo […]

Lietuvos kariuomenės savanoriai karo invalidai su dr. Jonu Basanavičiumi

Nepriklausomybės kovose dalyvavo apie 10 000 savanorių, kuriems teko susigrumti su atkurtos Lietuvos valstybės priešais. Ypač didelį pavojų kėlė 1919 m. sausį įsiveržusi Raudonoji armija. Vėliau vyko kovos su bermontininkais, lenkais ir kitais Lietuvos priešais. Ypač daug atkuriant Lietuvos nepriklausomybę nusipelnė tautos patriarchas dr. Jonas Basanavičius. Jis nusifotografavo su garsiais savanoriais, kurie buvo sužeisti Nepriklausomybės […]

Artilerijos pulko kūrimasis ir jo veikla Panevėžyje

1919 m. sausio 6 d. Kaune, Aukštojoje Panemunėje buvo pradėtas formuoti pirmasis artilerijos pulkas. 1919 m. iš vokiečių gautos dvi lengvosios rusiškos 3 colių patrankos, kurios ir sudarė pirmojo artilerijos pulko pirmos baterijos pradžią. Pirmos dienos buvo labai sunkios. Iš vienos pusės visaip trukdė vokiečiai, o iš kitos pusės visko labai trūko. Iš pradžių pradėta […]

Savanorių aikštė Panevėžyje

Savanorių aikštė Panevėžyje atsirado gana vėlai. Seniau ši miesto vieta buvo vadinama „Slobodka“. Tai miesto dalis tarp Ukmergės ir Ramygalos gatvių, neturtingų žydų gyvenamasis rajonas. Aikštės pavadinimas „Slobodka“ išliko nuo tų laikų, kai Lietuva buvo carinės Rusijos sudėtyje. Pavadinimas kilęs iš žodžio „Sloboda“ ir reiškia feodalinės Rusijos XI–XV a. gyvenvietę, miesto kvartalą arba priemiestį. Panevėžio […]

Lietuvos kariuomenės kūrėjų-savanorių sąjungos Panevėžio skyrius

Lietuvos kariuomenės savanoriai suvaidino lemiamą vaidmenį ginant Lietuvos valstybę 1918–1920 m. Lietuvos kariuomenės kūrėjų-savanorių sąjungos (toliau – LKKSS) steigimo idėja užsimezgė dar 1925 metais, minint Didžiojo Vilniaus Seimo 20 metų sukaktuves. Pirmieji LKKSS steigimo iniciatoriai buvo šakiečiai, kurie ir nutarė sušaukti visos Lietuvos savanorių suvažiavimą. Pirmasis suvažiavimas įvyko 1926 m. rugsėjo 5 d. Jame dalyvavo […]