Rašytojas, advokatas Juozas Čerkesas-Besparnis

Tėvas ir sūnus – Juozas ir Henrikas Čerkesai – išgarsino Panevėžio kraštą visoje Lietuvoje. Nors pasirinko skirtingą gyvenimo kelią, abu paliko ryškų pėdsaką Nepriklausomos Lietuvos valstybės istorijoje. Vis dėlto, žinomesniu laikytinas Juozas Čerkesas. Juozas Čerkesas gimė 1884 m. kovo 7 d. (remiantis kitais duomenimis, jo gimimo data – 1884 m. balandžio 4 d.) Panevėžio apskrities Piniavos valsčiaus Bernotų kaime. […]

Suaugusiųjų institutas Panevėžyje 1943 m.

Suaugusiųjų institutai nacių okupacijos metais veikė ne viename Lietuvos mieste, jie laikyti tarpine grandimi tarp specialiųjų vidurinių ir aukštųjų mokyklų. Šie institutai buvo išlaikomi Švietimo valdybos ir Profesinės sąjungos lėšomis, pinigų gauta ir iš surinktų mokesčių už mokslą. Institutų būta dviejų rūšių: „A“ ir „B“ ciklų. Į „A“ ciklų institutus priimti  moksleiviai, pateikę baigtą gimnaziją […]

Pirmasis lietuviškas periodinis leidinys „Meilės keliais“

1922 m. kovą Panevėžyje pradėtas leisti seniausias periodinis leidinys lietuvių kalba „Meilės keliais“. Jo redakcija buvo įsikūrusi adresu Donelaičio g. 11. Leidinio prenumerata atsiėjo 48 auksinus per metus, JAV nurodoma prenumeratos kaina metams – 1 doleris. Leidinio viršelyje, kurį puošė žinomo skulptoriaus Juozo Zikaro piešinys, buvo nurodyta jo paskirtis: „Laikraštis dvasinei kultūrai kelti“. Dėl savo apimties ir […]

Panevėžio Šv. Zitos draugija

Respublikinė Šv. Zitos draugija įkurta Kaune 1906 metais, o įregistruota tik 1907-aisiais. Ją įsteigė kunigai P. Dogelis ir J. Jarašiūnas. Šios organizacijos tikslas – propaguoti lietuvybę tarp tarnaičių. Nors tai buvo tarnaičių ir darbininkių draugija, joje veikliausiai darbavosi tarnaitės. Panašiu laiku draugija įkurta ir Vilniuje. Keliais metais vėliau tokia organizacija atsirado Panevėžyje ir buvo pavadinta Panevėžio Šv. Zitos […]

Kultūra Panevėžyje 1944–1953 m.

1944 metais, sugrįžus Raudonajai armijai, Panevėžyje suformuota nauja valdžios institucija – atkurtas Vykdomasis komitetas. Šiam prižiūrint veikė Švietimo ir kultūros skyrius, organizavęs kultūrinį gyvenimą Panevėžio mieste. Skyriui vadovavo vedėjas, pastarojo alga tuo metu siekė 900 rublių, taip pat dirbo inspektorius ir vyr. buhalteris. Švietimo ir kultūros skyrius įsikūrė Ramygalos gatvėje – toje pačioje, kurioje veikė […]

Nepriklausomybės kovų dalyvių kapinės Liūdynėje

1918–1920 m. Nepriklausomybės kovų laikotarpis buvo sudėtingas Lietuvos valstybės kūrimosi etapas, pareikalavęs nemažai valstybės gynėjų – Lietuvos kariuomenės savanorių – aukų. 1919 m. Lietuvos kariuomenės savanoriai atkaklias kovojo prieš Raudonąją armiją. 1919 m. gegužės 19 d. buvo išvaduotas Panevėžio miestas. Intensyvios kautynės miesto apylinkėse vyko ir  gegužės 21–22 dienomis. Kautynių metu arba patekę į nelaisvę žuvo 8 kariai. […]

Vežimai darbams į Vokietiją 1942 m.

1942-aisiais  Antrasis pasaulinis karas Lietuvos teritorijoje jau vyko antrus metus. Lietuvos teritorija okupuota vokiečių kariuomenės buvo metus laiko. Panevėžio miestas taip pat valdytas vokiečių valdžios atstovų ir vietinių pareigūnų. 1942 m. gegužės 2 d., paskelbus Lietuvos generalinio tarėjo Petro Kubiliūno potvarkį Nr. 4457, prasidėjo masinis Lietuvos gyventojų vežimas priverstiniams darbams į Vokietiją. Šis procesas, prasidėjęs dar 1941 metais, […]

Sanitarinis automobilis Panevėžyje

Raudonojo kryžiaus draugija Lietuvoje įsteigta 1919 m. sausio 12 d. Ši organizacija kūrė ligoninių tinklą Lietuvoje. 1919–1921 m. Raudonojo kryžiaus ligoninė veikė ir Panevėžyje. Joje buvo gydomi Nepriklausomybės kovose sužeisti Lietuvos kariuomenės savanoriai. Pasibaigus Nepriklausomybėms kovoms ši ligoninė iš Panevėžio iškelta. 1938 m. lapkričio mėn. Raudonojo kryžiaus draugija Panevėžio miesto savivaldybei skyrė sanitarinį automobilį. Tuo […]

Valstybės saugumo ir kriminalinės policijos Panevėžio departamentas 1920–1940 m.

Siekiant įsteigti  departamentą, buvo nueitas gana ilgas kelias. Iš pradžių politiniais reikalais rūpinosi Krašto apsaugos ministerija, joje veikė Žvalgybos skyrius. Kriminalinės policijos įkūrimo data laikoma 1918 m. spalio 27 d. 1919 m. sausio 19 d. Vidaus reikalų ministerijoje paskirtas vadovas kriminalinės srities reikalams tvarkyti. 1923 m. politinio sekimo pareigos perduotos Vidaus reikalų ministerijai. Dar 1920 m. atsirado Panevėžio apskrities slaptasis kriminalinės […]

Švietimas ir kultūra Panevėžyje 1940–1941 m.

1940 m. vyko nemažai švietimo srities reformų. Vietose įsteigti švietimo skyriai, ku­riems iš centro vadovavo Švietimo ministerija. Švietimo skyriaus vadovo pareigos suteiktos E. Levinskui. 1940 m. veikė 2 lietuviškos gimnazijos (berniukų ir mergaičių), 2 žydų gimnazijos (realinė Elektros gatvėje ir klasikinė Ramygalos gatvėje), 2 amatų mokyklos (berniukų ir mergaičių), nepilna suaugusiųjų gimnazija, buvo kuria­ma progimnazija, kurioje dėstyta […]

Panevėžio žydų kapinės

Remiantis kai kuriais duomenimis Panevėžyje žydų bendruomenė gyvena nuo XVII amžiaus. Maždaug tuo metu šios tautos atstovų galėjo būti palaidota pirmą kartą. Kapinės kūrėsi Sietyno gatvėje, tiksli jų atsiradimo data nežinoma. Didesnė žydų bendruomenė Panevėžyje susikūrė tik XVIII amžiaus pabaigoje. Pavienių tyrinėtojų teigimu, kapinėse 1872–1940 m. palaidoti 6 934 asmenys. Buvo laidojama ir iš aplinkinių miestelių, kapinėse […]

Lietuvos partizanų Vyčio apygardos vadas Danielius Vaitelis-Briedis

Būsimasis Vyčio apygardos vadas Danielius Vaitelis gimė 1913 m. rugpjūčio 5 d. Panevėžio apskrities Vadoklių valsčiaus Geležių kaime. Tėvai vertėsi žemės ūkiu ir valdė apie 30 ha žemės. 1925 m. pastarieji turėtą sklypą pardavė ir nusipirko žemės Ukmergės apskrities Pagirių valsčiaus Aneliavos kaime. Danielius mokėsi Šėtoje, Ramygaloje, Kėdainiuose, 1933–1935 m. lankė suaugusiųjų gimnaziją Kaune, buvo […]

Panevėžio prekybos mokykla 1939–1944 m.

Lietuvos Respublikos laikais labai trūko lietuvių prekybininkų. Šiose pareigose buvo įsitvirtinę daug žydų kilmės asmenų. Prekybos mokyklos Lietuvoje, kartu ir Panevėžyje, suvaidino labai svarbų vaidmenį ruošiant prekybininkus Lietuvai. 1939 m. vokiečiams okupavus Klaipėdos kraštą, įvairios šio krašto mokyklos buvo perkeltos į kitus Lietuvos miestus. Klaipėdos amatų mokyklą nutarta atidaryti Panevėžyje, į šį miestą turėjo persikelti […]

Lietuvos katalikų jaunimo sąjungos „Pavasaris“ Panevėžio regionas 1918–1940 m.

Lietuvos katalikų jaunimo sąjunga „Pavasaris“ – turbūt gausiausia Nepriklausomos Lietuvos valstybės metais veikusi jaunimo organizacija. Itin aktyvūs buvo Panevėžio krašto pavasarininkai, pastarieji laikomi vienais stropiausių lietuviškumo propaguotojų Panevėžio krašte. Lietuvos katalikų jaunimo sąjunga „Pavasaris“ įsikūrė slapta 1912 metais, steigimo iniciatoriai – ateitininkai ir katalikų mokytojų sąjunga. 1912 m. gegužės mėnesį organizacijos iniciatyva pradėtas leisti žurnalas „Pavasaris“. 1914 m. […]

Panevėžio miesto vežikai 1918–1940 m.

Ilgą laiką Panevėžio mieste pagrindinė transporto priemonė buvo arklių traukiami vežimai. Vežikai buvo skirstomi į lengvuosius ir sunkiuosius. Pastarieji perveždavo įvairius krovinius. Sunkieji vežikai turėjo padėti ir gaisro metu. Jie buvo įpareigoti savo transportu vežioti vandenį į gaisravietę. Už tai jiems mokėta papildomai – į gaisro vietą atvežę vieną statinę vandens, gaudavo 3 litus. 1923 […]

Panevėžio „Maisto“ sporto klubas

1930 m. Panevėžyje pradėta statyti akcinės bendrovės „Maistas“ fabriką. Jis atidarytas kitąmet – 1931 m. balandžio mėnesį. Greitai ši įmonė tapo viena iš sportinio judėjimo organizatorių Panevėžio mieste. Panevėžio „Maisto“ sporto klubas (MSK) įregistruotas 1933 m. gegužės 6 d. Jis turėjo savo vėliavą, ženklą ir uniformą. Pirmuoju klubo pirmininku tapo Antanas Kubilius, vicepirmininku – Erikas […]

Žurnalas „Matininkas“ Panevėžyje

XX a. 3 dešimtmetyje Lietuvoje pradėta vykdyti žemės reforma, darbams atlikti labai reikėjo kvalifikuotų matininkų. Dar 1925 m. vasarą planuota pradėti leisti specialų laikraštį matininkams, ši idėja  buvo populiari tarp Kauno ir kitų miestų matininkų. Bet planai liko tik planais. 1926 m. Panevėžyje pradėtas leisti žurnalas „Matininkas“, jis spausdintas Kaune. Jau pirmajame numeryje buvo rašoma, kad žurnalą […]

1936 m. penkmečio planas Panevėžyje

1936 m. Panevėžio vadovai nustatė miesto ateinančių penkių metų vystymosi gaires. Daugiausia svarbos ketinta teikti naujų pradinių mokyklų statybai, nes tuo metu tik pusė šių švietimo įstaigų buvo įrengtos tinkamose patalpose. Planuota pastatyti 5 naujas mokyklas ir tam skirti 700 000 litų. Kita svarbus uždavinys – įrengti naują pirtį. Senoji, valdoma žydų, buvo pastatyta prieš 100 […]

Advokato Česlovo Petraškevičiaus vila

Česlovas Petraškevičius gimė 1886 m. kovo 15 d. Biržų apskrities Saločių valsčiaus Mitrišiūnų kaime. Aukso medaliu baigęs Rygos gimnaziją, toliau studijavo teisę Petrapilyje ir įgijo pirmo laipsnio diplomą. 1912 m. vedė. Po penkerių metų – 1917-aisais – suimtas bolševikų ir 5 mėnesius kalintas. Atkūrus Lietuvos valstybės atstovybę, Č. Petraškevičius joje dirbo advokatu. Grįžęs į Lietuvą apsigyveno Panevėžyje. 1921 m., kaip socialdemokratų partijos atstovas, […]

Pogrindinės antisovietinės organizacijos Panevėžio mieste 1944–1952 m.

Rezistencinis judėjimas Panevėžio mieste ir jo apskrityje vyko nuo pat 1944 metų. Pagrindinės judėjimo formos buvo dvi: partizaninė kova ir įvairios pogrindinės organizacijos. Partizaninė kova vyko Panevėžio apskrityje, o įvairios pogrindinės organizacijos aktyviai veikė Panevėžio mieste. Keletas pogrindinių organizacijų palaikė glaudžius ryšius su partizanais, dažniausiai kovojusiais miškingose kaimo teritorijose. Pirmoji žinoma organizacija – 1944 m. spalio mėnesį susikūręs „Gedimino […]

Lietuvai pagražinti draugijos Panevėžio skyrius

1921 m. Lietuvoje sudarytas medžių sodinimo komitetas, vadovaujamas profesoriaus Tado Ivanausko. 1921 m. balandžio 23 d. Juozo Tumo-Vaižganto ir Stasio Šilingo iniciatyva įkurta Lietuvai pagražinti draugija. Jos tikslas – saugoti ir globoti gamtos, istorijos bei meno paminklus. 1923 m. ši draugija ėmėsi vykdyti medelių sodinimo Lietuvoje programą. 1926 m. įsteigtas Lietuvai pagražinti draugijos ponių komitetas, kuris rengė turiningas iškylas gamtoje. 1923 m. kovo […]

Panevėžio vyskupija 1940–1941 m.

1940 m. birželio mėnesį į Lietuvą įžengė Raudonoji armija, keletas jos dalinių pasirodė ir Panevėžyje. Netrukus ne tik Panevėžio mieste, bet ir jo apylinkėse imta rengti mitingus, kurių metu vardyti sovietinio gyvenimo būdo pranašumai. Taip gyventojų sąmonėje stengtasi įtvirtinti komunistinę ideologiją. Skelbta visų žmonių lygybė, iš kalėjimų paleisti komunistai. Sovietinės propagandos skleidėjai vykdė savo politiką, tačiau […]

Panevėžio miesto savivaldybė 1918–1940 m.

1918 m. Panevėžio mieste šeimininkavo vokiečių valdžios atstovai, miesto burmistru dirbo vokietis pavarde Hesse. 1918 m. lapkričio 27 d. Ramygalos gatvėje susirinko daugiau nei 25 buvusios Panevėžio miesto dūmos nariai ir visuomenės veikėjai. Burmistro pareigas patikėta eiti buvusiam burmistrui Aleksandrui Vitartui. Jam padėti išrinkta keletas specialistų, o reikalų vedėju paskirtas Vladas Kličmanas. Kitą dieną Aleksandras Vitartas, Pranas Dauguvietis […]

Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras Kazys Bizauskas

Kazimieras (Kazys) Bizauskas buvo jauniausias tarp 1918 m. Vasario 16-osios aktą pasirašiusių signatarų. Jis gimė 1893 m. vasario 2 d. (pagal tuometinį senąjį kalendorių, pagal naująjį – vasario 15 d., kartais gimimo data nurodoma 1893-iųjų vasario 14 d.) dabartinės Latvijos teritorijoje, Kuldigos apskrityje, Paviluostos vietovėje. Būsimasis signataras augo Šemberge. Abu jo tėvai buvo kilę iš Panevėžio apskrities. Tėvas Kazimieras – apsišvietęs žmogus, vienas iš […]