Viena pagrindinių Panevėžio miesto gatvių pasakoja ilgą istoriją. Cariniais laikais ji vadinta Aptiekos gatve. 1871 m. miesto plane liko senų gatvių pavadinimų ‒ Kepyklos, Dvaro, Aptiekos ir kt. Pirmojo pasaulinio karo metais ji pervadinta Luizos gatve. Elektros gatve pavadinta 1919 m. lapkričio 22 d. 1923 m. rašytojas Matas Grigonis Elektros gatvę siūlė pavadinti Fromo Gužučio vardu. Toks pavadinimas suteiktas naujai gatvei Slobodkoje.
Tarpukariu, veikiausiai, žymiausios šioje gatvėje buvo Panevėžio miesto elektrinė ir žydų gimnazija. Elektrinė atidaryta 1923 m. spalio 7 d. Panevėžys buvo laikomas geriausiai apšviestu miestu Lietuvoje. Už elektrą visgi mokėti reikėjo daug ‒ 1 litą ir 5 centus už kilovatvalandę. Savivaldybės darbuotojai mokėjo tik 30 centų. Vėliau kaina kiek mažėjo. 1936 m. elektros stotis turėjo 3 tūkst. abonentų. Panevėžio miesto elektrinė į miesto biudžetą sumokėdavo daugiausiai. 1926 m. miesto elektros stoties teritorijoje iškastas artezinis šulinys. 1934 m. paėmus paskolą, Panevėžio elektros stotis praplėsta. 1938 m. elektros tarifas sumažintas iki 0,95 centų. Nuo 1940 m. rugpjūčio 10 d. kilovatvalandė kainavo 0,80 centų.
Panevėžio žydų gimnazija atidaryta 1920 m. rugsėjo 26 d. Tai buvo pasaulietinės krypties mokykla, kurioje dėstyta hebrajų kalba. Iš pradžių ji veikė Seimo nario Naftalio Fridmano namuose. Pirmasis mokyklos direktorius buvo Šachnelis Abraomas Meras, sekretorius – Naftalis Fridmanas. 1920 m. joje dirbo 7 mokytojai, iš kurių 3 buvo baigę aukštąsias mokyklas užsienyje. 1920 m. čia mokėsi 243 mokiniai, o 1923 m., suformavus pilną 8 klasių gimnaziją, ją lankė 413 berniukų ir mergaičių. Patalpos buvo labai ankštos.
Naują žydų gimnaziją numatyta pastatyti Elektros gatvėje. 1927 m. birželio 14 d. padėtas kertinis akmuo, o 1928 m. spalį gimnazija įsikėlė į naują modernų pastatą, kuriame buvo įrengta 18 kambarių, erdvūs koridoriai, vandentiekis, kanalizacija, centrinis šildymas. Rūmų statybai išleista 111 390 litų. Ši suma galėjo būti dar didesnė, bet žemės sklypas (6 tūkst. m²) ir dalis statybinių medžiagų buvo dovanoti. Be to, statybos organizatoriai ir kai kurie vykdytojai žydai taip pat dirbo nereikalaudami atlyginimo. Tuo metu mokyklai vadovavo advokatas Geršonas Gurevičius (g. 1890 m. lapkričio 2 d.). 1935 m. išvyko į Palestiną. 1933 m. balandžio 13 d. žydų gimnazijoje eksponuota paroda iš Palestinos: paveikslai, audiniai ir kiti eksponatai.
1937 m. lapkričio 22 d. chuliganai daužė žydų namų langus. Išdaužyti ir žydų gimnazijos bei žydų ligoninės langai.
1938 m. pastatytas gimnazijos priestatas. Šią mokyklą baigė poetas Giršas Ošerovičius, knygotyrininkas ir bibliografas Nojus Feigelmanas, poetas ir žurnalistas Zelikas Aksebrodas, teisininkas Liakas Aromas ir kt. Stalinistinė antisemitinė kampanija palietė iš Panevėžio kilusį garsų žydų poetą G. Ošerovičių. 1949 m. sovietų Lietuvos MGB jam užvedė operatyvinės įskaitos bylą, kurioje jis vadinamas slapyvardžiu „Nedavolnyj“ („Nepatenkintasis“). 1949 m. vasarą G. Ošerovičius suimtas ir apkaltintas, kad nuo 1934-ųjų buvo sionistinio laikraščio „Jidiše Štime“ („Žydų balsas“) bendradarbiu. Poetas kaltės nepripažino, bet buvo nuteistas 10 metų pataisos darbų lagerio. 1956 m. jis reabilituotas.
Elektros gatvėje veikė populiarios parduotuvės ir verslo įmonės. 1925 m. Elektros g. 2 Ona Rukuižienė atidarė mėsos krautuvę. 1936 m. Panevėžyje pradėjo veikti naujas viešbutis „Roma“ Elektros g. 3. L. Kocino limonado dirbtuvė „Fontanas“ veikė Elektros g. 5. Joje dirbo 1 vyras ir 3 moterys. Karazijos Anykščių vyno krautuvė veikė Elektros g. 3. Jos vedėjas – Mackevičius. Vienas butelis vyno šioje parduotuvėje kainavo 2 litus. Korsako šaltkalvių dirbtuvė buvo Elektros g. 8. Gydytojas Juozas Bregauskas Elektros g. 2 turėjo savo privatų kabinetą.
1938 m. Elektros gatvė, kaip viena centrinių miesto gatvių, išgrįsta tašytais akmenimis. 1950 m. liepos 18 d. prie Elektros gatvės prijungta Lieptų gatvė.
Elektros gatvė susijusi ir su garsaus panevėžiečio Vilhelmo Variakojo vardu. Jis Panevėžio mieste kūrė ir vystė sportinį judėjimą. 1988 m. prie sporto mokyklos Elektros g. 11 atidengta memorialinė lenta V. Variakojui (Alfrido Pajuodžio projektas).
Dabar tai viena jaukiausių Panevėžio gatvių.
Nuotraukos:
1. Luizos gatvė.
2. Luizos gatvė. 1915–1918 m.
3. Elektros stotis Panevėžyje. XX a. 3 deš.
4. Žydų gimnazija. XX a. 4 deš.
Donatas Pilkauskas
Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnysis muziejininkas
Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas
