1941 m. birželio 27 d. vokiečių kariuomenė įžengė į Panevėžį. Nacių okupacijos metais krepšinis buvo viena populiariausių sporto šakų mieste. 1941 m. lapkričio 19 d. įkurta Panevėžio apygarda, vienijusi šešias apskritis. Apygardos centru tapo Panevėžio miestas. 1941 m. krepšinio žaidynėse Biržuose Panevėžio gimnazija užėmė trečią vietą iš trijų. Laimėjo Biržų gimnazija. Pradžia Panevėžio gimnazijos krepšininkams buvo nelabai sėkminga.

1942 m. sausio 23–27 d. Panevėžio prekybos mokyklos salėje vyko Panevėžio miesto krepšinio pirmenybės, kuriose dalyvavo pirmosios Panevėžio gimnazijos, Prekybos mokyklos, antrosios Panevėžio gimnazijos, sporto klubo „Perkūnas“, „Lietūkio“ komandos. Laimėjo antrosios Panevėžio gimnazijos komanda.

1942 m. sausį–vasarį miesto burmistro Karolio Reisono nurodymu remontuota miesto sporto salė.

1942 m. vasario 4 d. Panevėžio prekybos mokyklos salėje įvyko sporto klubo „Perkūnas“ steigiamasis susirinkimas. Klubo vadu išrinktas Vitalis Augulis. Sporto klubas gavo patalpas antrame aukšte Bataliono g. 6, įsigijo ir salę. Į šį klubą stojo ir jo veikloje aktyviai dalyvavo teisininkai, menininkai, mokytojai. Sporto klubas „Perkūnas“ išsilaikė iš rėmėjų lėšų ir privalomo kasmetinio klubo narių mokesčio. Stojant į jį, reikėjo sumokėti stojimo mokestį. Klubo veikloje galėjo dalyvauti ir moterys. Gegužės mėnesį baigta remontuoti sporto salė, kurioje buvo galima žaisti ir krepšinį.

1942 m. Panevėžio apygardos komisaro Valterio Noimo sprendimu Panevėžio sporto apygardai perduota žydų sinagoga Skaityklos g. 9 (1941 m. Sinagogos gatvė pavadinta Skaityklos gatve). Ten įrengta sporto salė krepšiniui ir kt. žaidimams.

1942 m. balandžio 23 d. Panevėžio apygardos sporto aikštėje vyko krepšinio žaibo turnyras, kuriame dalyvavo 6 komandos: krepšinio teisėjų, „Perkūno“, „Atleto“ klubų, Panevėžio gimnazijos, Amatų mokyklos ir Prekybos mokyklos. Laimėjo Panevėžio gimnazijos komanda.

„Atleto“ sporto klubui vadovavo Adomas Varnas – vienas garsiausių sporto propaguotojų Panevėžio mieste. Tuo metu jis buvo virvių ir pakinktų dirbtuvės „Kanapė“ vedėjas, vėliau mokėsi Panevėžio suaugusiųjų institute.

1942 m. balandžio 26 d. Panevėžyje viešėjo Pasvalio gimnazijos vyrų ir moterų krepšinio komandos. Jos žaidė su Panevėžio gimnazijos ir Amatų mokyklos komandomis. Rungtynės vyko lietingu oru apygardos sporto aikštėje. 1942 m. gegužės 29–30 d. Ukmergės krepšininkai žaidė su Panevėžio krepšininkais. 1942 m. birželio 13 d. ir 14 d. Panevėžio „Maisto“ krepšininkai Ukmergėje nugalėjo Ukmergės „Perkūno“ komandą bei Ukmergės rinktinę.

1942 m. birželį Panevėžio sporto apygarda pavadinta Panevėžio sporto rajonu. 1942 m. birželio 21 d. Panevėžio sporto rajono varžybų nugalėtoja tapo Biržų gimnazija, įveikusi Panevėžio „Perkūno“ klubą. 1942 m. sukurtas Panevėžio sporto rajono kamuolio žaidimo komitetas.

1942 m. rugsėjo 5 d. tarpmiestines Panevėžio ir Radviliškio krepšinio komandų rungtynes laimėjo Panevėžio komanda rezultatu 35:21.

1942 m. rugsėjį Panevėžio sporto klubas „Perkūnas“ iš Bataliono gatvės perkeltas į Skaityklos gatvę, Panevėžio apygardos sporto patalpas.

1942 m. lapkričio 7 d. naujoje Panevėžio miesto sporto salėje Skaityklos g. 9 prasidėjo Panevėžio miesto kvalifikacinis turnyras, siekiant išaiškinti geriausias komandas Panevėžio mieste. Turnyrą laimėjo Lietuvos gimnastikos sporto federacijos komanda. 1943 m. lapkričio 29 d. Panevėžio LGSF komanda Švenčionyse laimėjo dvi rungtynes.

1943 m. lapkričio 26 d. sudarytas naujas Panevėžio krepšinio komitetas. Pirmininku tapo Valenčius, nariai: Kairys, Skaringa, Kupstas ir Adomas Varnas.

1943 m. šv. Kalėdų proga Panevėžyje viešėjo Šiaulių komanda „Šarūnas“, kurioje žaidė Vilhelmas Variakojis.

1943 m. lapkričio 28 d. Miesto sporto komiteto salėje Skaityklos g. 9 vyko Panevėžio sporto rajono krepšinio pirmenybės. Jose dalyvavo 8 geriausios komandos „A“ grupėje ir 6 komandos „B“ klasėje. Dalyvavo ir apygardos komandos: Šeduvos „Plienas“, Rokiškio „Grandis“, Biržų gimnazijos komanda, Panevėžio Lietuvos gimnastikos sporto federacijos, Panevėžio „Atleto“, Biržų „Vilko“ sporto klubai, Prekybos mokyklos komanda ir kt.

1944 m. sausio 22 d. ir 23 d. Ukmergėje Panevėžio LGSF krepšininkai su Ukmergės „Perkūnu“ sužaidė dvi rungtynes. Vienas laimėjo rezultatu 25:22, kitas pralošė rezultatu 15:18.

1944 m. vasario 5 d. ir 6 d. Šiaulių „Sakalo“ krepšininkai viešėjo Panevėžyje. Panevėžio LGSF krepšininkai nugalėjo „Sakalą“ rezultatu 26:9. Antrą dieną sužaidė lygiosiomis su „Perkūnu“ – 24:24.

1944 m. balandžio 22 d. Panevėžyje vyko įmonių krepšinio turnyras, kuriame dalyvavo Siaurųjų geležinkelių, Panevėžio „Maisto“ ir artelės „Kanapė“ komandos. Artelės „Kanapė“ komanda nugalėjo Siaurąjį geležinkelį rezultatu 17:2, Panevėžio „Maistas“ įveikė artelę „Kanapė“ rezultatu 12:10. Siaurasis geležinkelis nugalėjo Panevėžio „Maistą“ rezultatu 12:2. Komandos iškovojo po pergalę. Nugalėtojui išaiškinti buvo metamos baudos, laimėjo Panevėžio „Maistas“. Panevėžio „Maisto“ krepšininkai gavo artelės „Kanapė“ savininko A. Varno dovaną – medinį raižinį.

1944 m. gegužės 1 d. Panevėžyje vyko Gegužės 1-ajai skirta sporto šventė. Krepšinio turnyrą laimėjo Panevėžio „Maisto“ sporto klubo komanda, finale įveikusi Panevėžio LGSF rezultatu 11:7. Nacių okupacijos metais Gegužės 1-oji švęsta kaip tautinio darbo diena ir paskelbta nedarbo diena.

1944 m. gegužės 14 d. Panevėžyje Biržų „Vilko“ moterų krepšinio komanda žaidė su Panevėžio antros gimnazijos komanda ir laimėjo rezultatu 22:3.

Neabejingas krepšiniui buvo ir garsusis skulptorius Juozas Zikaras. 1943 m. jis sukūrė skulptūrą „Krepšininkas“.

Nuotraukos:
1. Biržų klubo „Vilkas“ krepšininkai. 1943 m.
2. J. Zikaro skulptūra „Krepšininkas“. 1943 m.

Panevėžio kraštotyros muziejaus nuotraukos.

Donatas Pilkauskas
Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnysis muziejininkas

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas