1. Gydytojas Mykolas Marcinkevičius. Nuotrauka iš privačios kolekcijos

Švietimas ir kultūra Panevėžyje 1940–1941 m.

1940 m. švietimo srityje vyko nemažai reformų. Vietose įsteigti švietimo skyriai, ku­riems iš centro vadovavo Švietimo ministerija. Švietimo skyriui vadovauti paskiriamas E. Levinskas. 1940 m. veikė 2 lietuviškos gimnazijos (berniukų ir mergaičių), 2 žydų gimnazijos (realinė Elektros gatvėje ir klasikinė Ramygalos gatvėje), 2 amatų mokyklos (berniukų ir mergaičių), kuria­ma rusų kalba dėstoma progimnazija, nepilna suaugusiųjų gimnazija, toliau tęsė darbą prekybos mokykla, veikė kelios pradinės mokyklos.

1940–1941 m. mokslo metai prasidėjo rugsėjo 15 dieną. Įvedamos naujos disciplinos: rusų kal­ba, SSRS istorija ir SSRS Konstitucija. Kaip pagrindinė užsienio kalba paskelbiama rusų kalba. Bažnyčia atskiriama nuo valstybės ir mokyklos, uždraudžiamas tikybos dėstymas. Mergaičių gimna­zijos patalpos dar nuo 1940 m. birželio buvo užimtos Raudonosios armijos. Mergaitės ir berniu­kai mokslo metus pradėjo vienose patalpose Respublikos gatvėje, buvusioje vyrų gimnazijoje. Vieni mokėsi iš ryto, kiti – po pietų. Vėliau įvedamos mišrios klasės. Buvusioji vyrų gimnazija pavadinama gimnazija Nr. 1, o buvusioji mergaičių – gimnazija Nr. 2. Abiejų gimnazijų direktoriumi paskiria­mas iš Tauragės atvykęs lituanistas Jonas Navasaitis. Paskirti 2 vicedirektoriai. Į pirmąją gimnaziją – J. Janulionis ir P. Tamonis, o į antrąją – O. Maksimaitienė ir A. Kasperavičius. Gimna­zijose veikė bendra komjaunimo organizacija. Jai vadovavo V. Glovackas, kartais spaudoje vadina­mas V. Glovackiu. 1940 m. spalio mėn. pirmojoje gimnazijoje dirbo 31 mokytojas ir mokėsi 700 mokinių. Panašiai buvo ir mergaičių gimnazijoje. 1940 m. rugsėjo pabaigoje jau formuojamos mišrios klasės. 1941 m. sausio mėn. armija išsikelia iš mergaičių gimnazijos patalpų. Tada pamokos prasideda tik iš ryto.

Reformos palietė ir abi amatų mokyklas. Berniukų amatų mokykla pavadinama amatų mo­kykla Nr. 1, o mergaičių mokykla pavadinama amatų mokykla Nr. 2. Prekybos mokykla ir toliau taip vadinama, o direktoriumi paskiriamas Vladas Klusis. Prekybos mokykla atkelta į Panevėžį, vokiečiams užėmus Klaipėdos miestą.

Iki 1940 m. Panevėžio mieste nebuvo nė vieno valstybinio vaikų darželio. Veikė tik keli labdaringų organizacijų išlaikomi vaikų darželiai. Sovietų valdžia ėmė kurti valstybinius vaikų darželius. Iš viso buvo įsteigti šeši. Vienam iš jų atiduota nacionalizuota žinomo Panevėžio advokato Česlovo Petruškevičiaus vila Smėlynės gatvės gale.

1941 m. kovo l d. Panevėžio mieste įkuriami gailestingųjų medicinos seserų kursai. Kursų iniciatorius buvo žinomas panevėžietis gydytojas Mykolas Marcinkevičius. Greitai buvo surinkti visi moksleiviai, bet kursai taip ir neišleido nė vienos laidos. Jie atkuriami tik po karo.

1941 m. kovo 13 d. abiejų gimnazijų direktoriumi paskiriamas Jonas Keisminas, o J. Navasaitis ir P. Tamonis iškeliami. Jonas Keisminas anksčiau dirbo Konstitucijos mokytoju. Amatų mokyklos 1941 m. pavasarį perorganizuojamos į fabrikinio-gamybinio mokymo mokyklas. 1941 m. gegužės 23 d. 154 asmenys, tarp jų 20 moterų, baigė statybininkų kursus ir pradėjo dirbti. 1941 m. gegužės 29 d. Panevėžio 2-ąją amatų mokyklą baigė 51 mergaitė. Egzaminus laikė siuvimo, audimo, mezgimo ir namų ruošos skyriai. Geriausiais pažymiais baigė moksleivės O. Svedarauskaitė, O. Suveizdytė ir J. Bernotaitė. Taip Panevėžio mokyklos baigė 1940–1941 m. mokslo metus.

Kultūra 1940–1941 m.

1940–1941 m. Panevėžio kultūriniame gyvenime vyko nemažai pasikeitimų. Nemažos įtakos turėjo naujosios valdžios politika, nukreipta prieš katalikų bažnyčią. Uždarytos įvairios religinės pakraipos jaunimo organizacijos, sudėtingesnės sąlygos tapo veikti ir bažnytiniams chorams. Liko neįgyvendintas projektas, kurio tikslas buvo pastatyti Panevėžio mieste J. Zikaro sukurtą Nepriklausomybės paminklą.

Didžiausias įvykis Panevėžio miesto kultūriniame gyvenime – Panevėžio miesto dramos teatro įkūrimas. Jis įsteigiamas 1940 m. lapkričio 21 d. LSSR švietimo komisaro įsakymu. Tarp pirmųjų artistų buvo J. Alekna, B. Babkauskas, V. Blėdis, S. Kosmauskas, J. Matulaitytė, J. Miltinis, K. Vitkus ir kiti. Žymiausias jų, žinoma, Juozas Miltinis, gimęs 1907 m. rugsėjo 3 d. Akmenėje. 1932 m. išvyko į Paryžių, kur mokėsi ketverius metus. 1937–1938 m. tobulinosi Londone. 1938 m. grįžo į Lietuvą. 1940 m. Panevėžio mieste tapo garsiausio dramos teatro įsteigėju. Panevėžio dramos teatro aktoriai savo vaidinimams gavo S. Montvilo teatro rūmus. 1941 m. sausio mėn. aktoriai apgyvendinti Agronomijos g. vienuolyno patalpose. Darbui patalpas gavo ir koplyčioje. 1941 m. kovo 15 d. pastatytas pirmasis teatro spektaklis – N. Pogodino „Sidabrinis slėnis“. Dažnai ši data ir laikoma dramos teatro įkūrimo data. Premjeroje dalyvavo tuometė Panevėžio ap­skrities partinė valdžia ir Panevėžio miesto vykdomojo komiteto atstovai: apskrities LKP(b) komite­to sekretoriai J. Kunčinas, M. Sorokinas, miesto vykdomojo komiteto sekretorius R. Davydovas. Šiame spektaklyje vaizduojama sovietinių pasieniečių kova su japonais. 1941 m. balandžio 26 d. pastatytas antrasis spektaklis – B. Džonsono „Sukčiaus testamentas“. Veiksmas vyksta XVI a. Venecijoje. Šiame spektaklyje parodoma sukčiaus Volponės veikla Venecijoje. Ši antroji premjera tapo tikru triumfu. Panevėžio dramos teatras iškart pasidarė garsus visoje Lietuvoje. 1941 m. gegužės 1 d. Panevėžio aktoriai dalyvavo Gegužės pirmosios demonstracijoje. 1941 m. gegužės 3 d. teatras išvyko pirmųjų gastrolių į Biržus, Pasvalį, Uteną. 1941 m. gegužės pabaigoje – į Kauną.

Panevėžys sovietinėje Lietuvoje ilgą laiką buvo be savo laikraščio. Nepriklausomybės metais ėję laikraščiai nutraukė savo veiklą. 1941 m. balandžio 12 d. išėjo pirmasis „Panevėžio tiesos“ numeris. Jis skelbiamas LKP(b) Panevėžio apskrities partijos komiteto ir miesto, ir apskrities vykdomųjų komitetų laikraščiu. Kainavo 10 kapeikų. Iš viso išėjo 11 šio laikraščio numerių. Paskutinis – 1941 m. birželio 21 dieną. Redaktoriumi buvo Abraomas Kacas, gimęs 1920 m. darbininko šeimoje. Trylikos metų jis įstojo į komjaunimą. 1936 m. suimtas ir kalėjo už komunistinę veiklą. 1940 m. A. Kacas įstojo į LKP(b). 1941 m. birželio 23 d. pasitraukė iš miesto, išgabendamas pinigus iš Panevėžio banko. A. Kacas žuvo karo pabaigoje grįždamas į Panevėžį.

Aktyviai prie kultūros propagavimo Panevėžio mieste prisidėjo „Meno kuopa“, veikusi Vyrų gimnazijoje. Sovietiniais metais „Meno kuopai“ iš pradžių vadovavo žinomas poetas ir literatas Pau­lius Drevinis, vėliau Albinas Mališauskas. Jis tragiškai žuvo nacių okupacijos laikais. Kultūriniame gyvenime dalyvavo ir kitos Panevėžio miesto kultūros įstaigos: biblioteka, muziejus ir kt. 1940–1941 m. Panevėžyje veikusiuose kino teatruose pradėti demonstruoti sovietiniai filmai. Panevėžio mieste ėmė lankytis aktoriai iš Sovietų Sąjungos, tarp jų įžymus aktorius Igoris Iljinskis. Kino filmai pradėti rodyti ir mažesniuose miesteliuose. 1941 m. balandžio–gegužės mėn. įkuriamas Panevėžio apskrities archyvas.

Prie Panevėžio dramos teatro veikė moksleivių artistų grupė. 1941 m. gegužės 31 d. Panevėžio gimnazijos moksleiviai parodė pirmąjį vaikų teatro spektaklį. Jis sukurtas pagal lietuvių liaudies pasaką „Lapė gudragalvė“. Gerai vaidino moksleiviai J. Marcinkevičius, J. Marcinkevičiūtė, R. Pernovaitė ir kt.

Nemažas dėmesys buvo skiriamas sportui. Panevėžio mieste įsteigtas sporto klubas „Raudonasis sportas“. Vykdavo krepšinio, tinklinio, gimnastikos varžybos. Sporto varžybos dažniausiai buvo rengiamos tarp moksleivių. 1941 m. balandžio mėn. mieste vyko Panevėžio ir Pasvalio moksleivių komandų tinklinio varžybos.

Nuotraukos:
1. Gydytojas Mykolas Marcinkevičius.
2. Panevėžio dramos teatro kolektyvas.
3. Panevėžio dramos teatro kolektyvas repeticijų salėje. 1941 m.
4. Dokumentas teatro organizacijos klausimu. 1940 m.

Nuotraukos iš privačios kolekcijos.

Donatas Pilkauskas

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas