Respublikos laikais buvo populiarus posakis, kas ugnyje nesudega. Omenyje turėti restoranai. 1925 m. miesto taryba svarstė klausimą dėl blaivybės mieste. Nuspręsta iš 20 aludžių palikti 15. 1926 m. net siūlyta pravesti visuotinį gyventojų balsavimą dėl blaivybės mieste. Prieš tuos pasiūlymus balsavo žydų frakcija ir dalis lenkų frakcijos. 1924 m. Panevėžio traktieriai sumokėjo 70 tūkst. mokesčių, bet 1929 m. tik 2 000 litų, nes atsirado arbatinės, valgyklos ir panašios įstaigos.

Panevėžio mieste respublikos laikais buvo gana platus restoranų tinklas. Stoties gatvėje veikė 2 restoranai. 1940 metais, kaip rašė spauda, jie jau neatsidarė. Spaudos duomenimis įvairiais metais buvo apie 16 restoranų. Kai kurie turėjo skambius pavadinimus. Restoranas „Versal“ dirbo 14–16 val. ir 19–24 val. Čia grojo džiazo kapela. Restoraną valdė miesto burmistro T. Chodakausko brolis. Jis veikė adresu Respublikos gatvė Nr. 28. 4 deš. pabaigoje restoranas veiklą nutraukė. Kaip rašė spauda, jis užsidarė 1933 metais. Remiantis kitais duomenimis, 1935 m. pradžioje varžytinėse parduoti šio restorano baldai.

1929 m. Panevėžyje atsidarė nauja kavinė „Ženeva“. 1931 m. atidarius Panevėžio „Maistą“, prie jo įsikūrė restoranas gražiu pavadinimu „Regina“. Jame laiką po darbo leisdavo Panevėžio „Maisto“ tarnautojai ir darbininkai. Kai kurie čia išleisdavo savo atlyginimą. Į šį restoraną iš miesto ponai atvykdavo automobiliais. Jiems leisti laiką buvo skirti atskiri kabinetai. Visus pasitikdavo iškaba auksinėmis raidėmis „Regina“. Grindys buvo klotos linoleumu, sienos dažytos aliejiniais dažais. Restoranas buvo populiarus, nes čia buvo galima pigiau pavalgyti pietų metu. Pietūs kainavo tik 40 centų. Tai buvo žymiai pigiau nei kituose miesto restoranuose. 1937 m. spauda rašė, kad restoranas „Regina“ užsidarė. 1931 m. atidaryta nauja cukrainė „Lokarno“. Miesto centre, Kisino gatvėje buvo įsikūręs restoranas „Švyturys“. Čia rinkdavosi darbininkai, turgaus dienomis – ūkininkai, o šventinėmis dienomis – namų savininkai ir amatininkai. „Vilno“ restorane skambėjo saksofono muzika. Ypač ištaikingu buvo laikomas restoranas „Nemunėlis“. Čia buvo centrinis šildymas ir rašoma, kad turgaus dieną restorane rinkdavosi ūkininkai pasižiūrėti kaip patalpos šildomos be malkų. Kaip rašė tuometinė spauda, inteligentai dažnai restorane prašydavo skolon. Garsus Panevėžyje buvo „Lietuvių klubo“ globojamas restoranas-kavinė „Metropolis“. Kavinę „Metropolis“ nuo 1934 m. liepos 1 d. turėjo J. Šukys. Joje buvo galima pavalgyti pusryčius, pietus ir vakarienę. Buvo platus pieniškų užkandžių pasirinkimas. Restorane grojo džiazo muzika. 1935 m. spalio mėnesį šiame restorane pietavo Atlanto nugalėtojas, lakūnas Feliksas Vaitkus. 1936 m. kai kuriose Panevėžio cukrainėse pastatyti radijo aparatai. 1936 m. Panevėžyje atidarytas, kaip rašoma, labai modernus tiems laikams „Pilzeno“ alaus baras. Jau anksčiau veikė alaus baras „Šaltinis“. Alaus barą „Šaltinis“ valdė Leiba Braumanas. Panevėžyje restoranus valdė iš JAV sugrįžę lietuviai. Tik vienas restoranas buvo valdomas žydo. Jis vertėsi prasčiau. Restoranų savininkai mokėjo gana didelius mokesčius ir brangiai samdė patalpas, bet restoranų skaičius ir krizės metais nemažėjo. Kartu su restoranais Panevėžyje buvo daug arbatinių, valgyklų, kurios taip pat prekiavo alkoholiniais gėrimais, nors tokiai veiklai neturėjo leidimo. Taip jos sudarydavo nelygią konkurenciją restoranų verslui. Kaip buvo rašoma respublikinėje spaudoje, Panevėžyje yra daug restoranų ir dvokiančių smuklių. 1938 m. keli restoranai užsidarė. Spauda rašė, kad Panevėžys pasidarė restoranų ir aludžių miestu. Neilgai restoranas veikė ir buvusio Lietuvos banko Panevėžio skyriaus patalpose. Vėliau čia įsikūrė Panevėžio amatų mokyklos mašinų skyrius.

1939 m. spaudoje paminėtas restoranas „Prabanga“, kuriame girtuokliaudamas 7 valandą mirė pilietis Adomonis. Laikraštis „XXI amžius“ skelbė, kad Panevėžyje, restorane „Laisvė“ yra daug girtuoklių. 1940 m. „Panevėžio garsas“ rašė, kad Panevėžio restoranuose labai brangūs užkandžiai. Duona, dešra ir silkė labai brangios ir lankytojai išeina girti, nes nenori niekuo užkandžiauti. 1940 m. spauda rašė, kad prie vieno restorano sušalo arklys, nes šeimininkas jame sėdėjo ilgiau nei pusdienį.

Visgi Panevėžyje tuo metu buvo nemažai gerų restoranų.

Nuotraukos:
1. Šv. Velykų šventė „Vienybės“ restorane. 1934 m.
2. Tarpukario bufete. 1927 m.

Nuotraukos iš P. Kaminsko kolekcijos.

Donatas Pilkauskas
Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnysis muziejininkas

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas