Viešbutis „Rambynas“ Panevėžyje

Panevėžio miestą ilgą laiką garsino viešbutis „Rambynas“, įsikūręs Respublikos gatvėje. Įdomi jo istorija. Tarpukariu minėtą pastatą nusipirko ir jame apsigyveno iš Amerikos grįžusio Rapolo Žitkaus (garsaus fotografo Jono Žitkaus (Žitkevičiaus) brolio) šeima. Vėliau R. Žitkus šiame name įkūrė viešbutį. 1940 m. sovietams okupavus Lietuvą, namas nacionalizuotas. Nors dar kurį laiką pirmame aukšte leista gyventi namo savininko […]

Paminklinės lentos atidengimas savanoriui Kaziui Taruškai

1918 m. vasario 16 d. atkurtą Lietuvos nepriklausomybę teko ginti ginklu. Nepriklausomybės kovose pasižymėjo Panevėžio krašto savanoriai. 1919 m. pradžioje, vokiečiams pasitraukus iš Panevėžio, į miestą veržėsi Raudonosios armijos daliniai. Į kovą su jais stojo Lietuvos kariuomenės savanoriai. Panevėžio mieste juos telkė karininkas Jonas Variakojis. Vieni garsiausių Panevėžio krašto savanorių yra broliai Ignas ir Kazimieras […]

Panevėžio „Javnės“ mergaičių gimnazija

Panevėžio mieste gyveno nemaža žydų bendruomenė. Žydams itin svarbus buvo ugdymas. Jau Lietuvos Respublikos laikais daktaro Šachnelio Abraomo Mero pastangomis 1920 m. Panevėžyje pradėjo veikti žydų berniukų ir mergaičių gimnazija. Kol nebuvo žydų gimnazijos, daug žydų vaikų, kurių tėvai, pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui grįžo iš carinės Rusijos gilumos po priverstinės emigracijos, mokėsi Panevėžio gimnazijoje. Čia […]

Panevėžio kalėjimas

Ilga Panevėžio kalėjimo ir jo pastato istorija. Pastatas mena dar carinius laikus. Čia kalėjo daug garsių asmenybių, kalėjime teko pabuvoti ir generolams, ir žymiems politikams ar visuomenės veikėjams. Panevėžio kalėjimas buvo kelių apskričių apygardos kalėjimas. Vokiečiams 1919 m. palikus Panevėžį, jis ištuštėjo. Vėliau kalinių skaičius vėl ėmė didėti. 1921 m. jame kalinti 64 vyrai ir […]

Saldainių dirbtuvės ir parduotuvės Panevėžyje

Apie saldainių dirbtuves Panevėžyje daugiau žinome iš tarpukario laikotarpio. Respublikos laikotarpiu mieste greta didesnių įmonių veikė ir nemažai nedidelių įvairaus profilio dirbtuvėlių. Saldainių dirbtuves dažniausiai įkurdavo žydai, bet buvo ir priklausančių lietuviams. Kai kurios didesnės dirbtuvės vietinėje spaudoje vadintos net fabrikais ar fabrikėliais. Kaip rašyta tuometinėje spaudoje, pirmąjį saldainių fabriką Panevėžyje 1920 m. įsteigė Antanas […]

Sodų gatvės vienuolynas

Sodų gatvė yra viena senesnių Panevėžyje. Jos pavadinimas keitėsi kelis kartus. Pagal 1871 m. planą Sodų gatve pavadinta Stetiškių gatvė. Ilga šios gatvės istorija. Kadaise ji buvo kreiva ir sunkiai pravažiuojama, ja buvo varomos kiaulės, todėl žmonės ją vadino kiaulių gatve. 1928 m. tuometinėje spaudoje rašyta, kad Sodų gatvė tokia siaura, kad du vežimai neprasilenkia. […]

Vasario 16-osios gatvė

Tai viena seniausių Panevėžio gatvių, minima dar 1554–1956 m. žemaičių žemės aprašyme. Tai buvo kelias į Livoniją. Vėliau jis pavadintas Šeduvos gatve. 1788 m. ši gatvė išsamiai aprašyta. Pirmojo pasaulinio karo metais vokiečiai ją pervadino Ryto gatve. 1921 m. vasario 16 d. Šeduvos gatvė pavadinta Vasario 16-osios gatve. 1945 m. lapkritį ji pervadinta Gegužės 9-osios […]

Kai dulkėtus vieškelius Panevėžio apskrityje keitė plentai

Kelių būklė po valstybės atkūrimo Tarpukariu atkūrus Lietuvos valstybingumą, susirūpinta krašto ūkiu ir kultūra. Nemaža tų rūpesčių dalis buvo pavesta vietos savivaldybėms. Pirmasis savivaldybių veiklos dešimtmetis buvo sunkus: ką tik baigėsi ilgi svetimųjų priespaudos metai, gaivinant Pirmojo pasaulinio karo nualintą kraštą reikėjo daug pastangų. Trūko išsimokslinusių bei sudėtingus darbus atlikti pasiruošusių žmonių, finansinė krašto padėtis […]

Apie pokario vaikus

XX a. viduryje, pirmaisiais dešimtmečiais po Antrojo pasaulinio karo, sovietinė valdžia Lietuvoje skatino daugiavaikes sunkiai besiverčiančias šeimas atiduoti savo vaikus į globos namus ar internatus. Švietimo sistema siekė apsaugoti jaunimą nuo galimos „politiškai kenksmingos“ įtakos, uoliai ugdė būsimos komunistinės visuomenės piliečius. Šiame straipsnyje aptarsime, kur ir kokios kūdikių bei vaikų auklėjimo įstaigos veikė Panevėžyje pirmaisiais […]

Iš Algirdo gatvės istorijos

Šiandien Algirdo gatvė Panevėžyje gana ilga. Ji prasideda nuo Ramygalos gatvės miesto centre, ties Infekcinių ligų klinika, ir tęsiasi rytų kryptimi iki pat miesto pakraštyje esančio Velžio kelio. Su Algirdo gatve kertasi net 10 kitų gatvių: J. Žemaitės, Sirupio, J. Basanavičiaus, Kęstučio, Rambyno, Margių, Vytauto, Staniūnų, Sėlių ir Jotvingių. Tarpukariu Algirdo gatvė buvo gerokai trumpesnė. […]

Kaip rūpintasi panevėžiečių sveikata XX amžiaus viduryje?

1950 m. rugpjūčio 3 d. Panevėžio miesto Sveikatos apsaugos skyriui pradėjo vadovauti gyd. Antanas Didžiulis. Iš buvusio skyriaus vedėjo gyd. Kazio Kaunėno jis perėmė vadovavimą tokioms tuomet Panevėžyje veikusioms gydymo ir sveikatos priežiūros įstaigoms: 1) ligoninei su padaliniais – poliklinika, Gimdymo namais, Vaikų ir Moterų konsultacijomis, 2) Tuberkulioziniam dispanseriui, 3) Odos-veneros ligų dispanseriui, 4) Sanitarinei-epidemiologinei […]

Iš kelių ir gatvių statybos bei eksploatavimo istorijos

Kelių tvarkymo ūkiai Panevėžyje pradėjo kurtis iš miesto pasitraukus nacių okupantams, t. y. 1944 m. birželio–liepos mėnesiais. Dauguma tiltų buvo susprogdinti, keliai duobėti nuo sviedinių, „juodų dangų“ (asfaltuotų gatvių) nebuvo nė vieno kilometro. Tuomet Panevėžyje įsikūrė pirmoji kelių priežiūros organizacija. Pagrindinis jos tikslas buvo sutvarkyti kelius, jungiančius Panevėžį su Ukmerge, Šiauliais, Kėdainiais, o vėliau ir […]

Panevėžio gatvės 1871 metais

XIX a. Lietuva priklausė carinei Rusijai. Panevėžys tuo metu buvo nedidelis daugiatautis miestas. Jį apšvietė žibaliniai žibintai, kurie XX a. pradžioje pakeisti dujiniais. Mieste dažniau galėjai girdėti rusų kalbą nei lenkų ar lietuvių. Tam tikrais istorijos laikotarpiais mieste daugumą gyventojų sudarė žydai, kartais jų skaičius priartėdavo prie 60 procentų. Gana daug buvo ir lenkų, rusų, […]

Panevėžio lenkų gimnazija Kranto gatvėje

Atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę, susidarė palankios sąlygos kurti tautines mokyklas. Panevėžyje gyvenę lenkai buvo vieni aktyviausių, jų bendras išsilavinimo lygis buvo aukštesnis nei kitų tautų. Patys lenkai į lenkų gimnazijos kūrimą žiūrėjo kaip į buvusios pijorų mokyklos atkūrimą. Mokyklos įkūrimu rūpinosi komisija, vadovaujama Bronislovo Krasovskio. Nors gimnazija pradėjo veikti 1919 m. sausį, įkūrimo data laikoma […]

Gatvės Panevėžyje 1919 metais

1918 m. vasario 16 d. Lietuva paskelbta nepriklausoma valstybe. Tuo metu Lietuvoje, taip pat Panevėžyje, buvo vokiečių okupacinė valdžia. 1919 m. sausio pradžioje vokiečiai galutinai išsikraustė iš Panevėžio, o jau tą patį sausio mėnesį į miestą įsiveržė Raudonoji armija. Sukurtas naujas okupacinės valdžios aparatas. 1919 m. gegužės 19 d. Raudonąją armiją išstūmus iš miesto, pradėtas […]

Panevėžio komendantūra

1919 metai Panevėžio miesto istorijoje buvo sudėtingi. Sausio pradžioje miestą paliko vokiečių kariniai daliniai kartu su vokiečių civiline valdžia. Tą patį mėnesį į miestą įsiveržė Raudonoji armija ir įsigalėjo nauja okupacinė valdžia. Vos pradėjusi kurtis lietuviška valdžia greitai išvaikyta. Jono Variakojo vadovaujami savanoriai turėjo trauktis Kėdainių link. Traukdamiesi jie stiprino savo jėgas. Panevėžys pirmąkart išvaduotas […]

Panevėžio miesto įkūrėjas – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos valdovas Aleksandras

Miesto kilmę pasakojanti legenda byloja, kad dešiniajame Nevėžio krante, kur išsidėstęs dabartinis miestas, XIV amžiuje buvusi kalva. Ant jos stovėjo pagonių šventykla, prie kurios gyveno krivis, o šventąją ugnį kūreno vaidilutės. Šią šventyklą, grįždamas iš Žemaitijos į Vilnių, 1413 metais nugriovė didysis kunigaikštis Vytautas. Krivis pasitraukė į Truskavos miškus, mirė Okainių valsčiuje, dabartiniame Kėdainių rajone. […]

Sandėlių gatvėje siūlyta projektuoti tunelį

Panevėžyje lygiagrečiai su geležinkeliu besidriekianti dabartinė S. Kerbedžio (buv. Sandėlių) gatvė palyginti, nėra labai sena, bet jos istorija įdomi. Šiandien ši gatvė tęsiasi nuo Nemuno–Pušaloto gatvių žiedo iki susikirtimo su Senamiesčio gatve rytinėje miesto dalyje. Tarpukariu gatvė buvo gerokai trumpesnė, be pavadinimo ir naudota geležinkelio transporto poreikiams. Nemaža būsimosios Sandėlių gatvės dalis priklausė siaurojo geležinkelio […]

Nuo akmenų grindinio iki asfalto

Gatves grįsti akmenimis pradėta dar cariniais laikais. Lietuva, 1918 m. atgavusi nepriklausomybę, bene pirmiausia pajuto gerų kelių stoką savo krašte. Nustatyta tvarka, pagal kurią imti tvarkyti valstybiniai bei savivaldybių keliai. 1928-aisiais, praėjus 10 metų nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, šalies valdžia išsiuntinėjo savivaldybėms klausimynus su įvairiais klausimais apie krašto ūkį, švietimą, pastatus, kelius ir kt. Gauti […]

Gatvė, vedanti į geležinkelio stotį

Stoties gatvė Panevėžyje carinės Rusijos imperijos laikais buvo vadinama Vokzalnaja. Ji tęsėsi nuo tilto per Nevėžio upę iki medinio geležinkelio stoties pastato. Pirmojo pasaulinio karo metais gatvė vadinta vokiškai Bahnhofstrase (Geležinkelio stoties gatvė). Ji gerokai pailgėjo, prie jos prijungus gatvę, nusidriekusią į pietus nuo Nevėžio upės (dab. Respublikos gatvė). Tarpukariu gatvė pavadinta Stoties gatve. Ji […]

Iš daugiabučių gyvenamųjų namų statybų istorijos

Žvelgiant per istorinių laikotarpių prizmę, galima pastebėti, kad gyvenamieji būstai miestuose tobulėjo nuo primityviausio pastato iki sudėtingų konstrukcijų daugiabučių. Patys pirmieji daugiabučiai gyvenamieji namai Lietuvoje pradėti statyti XX amžiaus pradžioje, kai iš kaimų į miestus plūstantiems gyventojams, ėmusiems dirbti fabrikuose ir gamyklose, reikėjo nedidelių butų nuomai. Lietuvoje tokius namus ėmė statyti turtingi užsakovai ir mecenatai. […]

Ar daug buvo parduotuvių Panevėžyje 1953 metais?

1953 m. Panevėžio miesto valdžia peržiūrėjo, kiek mieste veikia valstybinių parduotuvių ir patikslino jų darbo laiką. Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filiale saugomi pageltę popieriaus lapai, ant kurių rašomąja mašinėle rusų kalba atspausdintas visų 1953 m. Panevėžyje veikusių valstybinių parduotuvių ir kioskų sąrašas.¹ Juose pateikiama informacija apie parduotuvei suteiktą numerį, nurodomas parduotuvės ar kiosko adresas […]

Viščiukų perykla Katkų gatvėje

Ši gatvė neminima carinio laikotarpio gatvių sąraše. Jos istorija nėra labai ilga, o pavadinimas visus metus nesikeitė. Katkų gatvės pavadinimas minimas nuo 1923 m. rugpjūčio 4 d. Ji buvo tolokai nuo miesto centro. Respublikos laikais gatvė labiausiai buvo žinoma dėl 27-ame name įsikūrusios viščiukų peryklos. Šią peryklą įsteigė smulkiųjų gyvulių augintojų draugija, kuri daugiausia būrė […]

Šv. Zitos gatvė

Gatvės atsiradimo data ne visai aiški. Cariniais laikais jos nebuvo. Tikriausiai gatvė taip pavadinta apie 1922 m., nes 1919 m. sąraše jos dar nėra. 1920 m. valdybos protokolų nerasta, o 1919–1921 m. protokolai prastai išlikę. 1928 m. Panevėžio policijos 4-oji nuovada buvo Šv. Zitos g. 21. 1931 m. į Mikšio namus Šv. Zitos gatvėje persikėlė […]