1. Vienas aktyviausių šaulių rėmėjų Alfonsas Gilvydis su šeima. Nuotrauka iš V. Vyšniausko archyvo

Šaulių rėmėjai XII Panevėžio rinktinėje

Geresniam šaulių organizacijos veikimui buvo reikalingi rėmėjai. Jie savo lėšomis prisidėjo prie šaulių rinktinės veikimo.

Šaulių rėmėjų Panevėžio rinktinėje būta jau nuo 1923 metų, bet plačiau organizuoti jie pradėti tik 1929 metais, kai atsirado asmenų, kurie rėmė Panevėžio šaulių rinktinę mokėdami mokestį. 1927 m. išleistos šaulių rėmėjų taisyklės. Jose numatyta, kad šaulių rėmėjai gali dėvėti uniformą ir šaulio ženklą. 1931 m. vasario 7 d. 17 val. Panevėžio miesto valdybos salėje įvyko šaulių rėmėjų būrio steigiamasis susirinkimas. Apie šaulių rėmėjų reikšmę šaulių organizacijos gyvenime susirinkimo metu kalbėjo Lietuvos šaulių sąjungos centro valdybos narys, Panevėžio apskrities viršininkas, šaulys Antanas Staškevičius.

2. Šaulių rėmėjų choro vadovas Feliksas Svirskis su žmona Gertrūda ir dukra Rita. Nuotrauka iš V. Vyšniausko archyvoPanevėžyje šauliai rėmėjai sutelkti A. Staškevičiaus iniciatyva. Rinktinės vadas perskaitė šaulių rėmėjų įstatus ir atsakinėjo į susirinkusiųjų klausimus. Pažymima, kad Panevėžio šaulių rėmėjų būrys susideda iš 52 asmenų. 1931 m. vasario 7 d. išrinkta šaulių rėmėjų Panevėžio būrio valdyba. Ją sudarė Panevėžio apygardos teismo svarbių bylų tardytojas J. Kairys, Panevėžio apskrities agronomas A. Gilvydis ir gydytojas J. Bregauskas. Nuo 1932 m. veikė šaulių rėmėjų choras, vadovaujamas Felikso Svirskio. Nuo 1931 m. vasario 7 iki 1935 m. sausio 1 d. Panevėžio šaulių rėmėjų būrys iš nario mokesčio surinko 6 283 Lt, iš loterijos – 1 747 Lt. Iš viso surinkta 8 030 Lt. Būrio nariai iki 1933 m. mokėjo nario mokesčio po 5 Lt, o po 1933 m. – 3 Lt.

Pats Panevėžio šaulių rėmėjų būrys turėjo išlaidų 525 Lt, o likusi 7 505 Lt suma panaudota XII rinktinės reikmėms. 1935 m. buvo planuojama, kad būrys išaugs iki 100–120 narių. 1935 m. vasario 17 d. Panevėžyje pravesta „šaulių rėmėjų propagandos-verbavimo savaitė“. Šauliais rėmėjais kviesti tapti miesto valdininkai. Šaulių rėmėjų choras 1940 m. balandžio 21 d. koncertavo šaulių namuose Panevėžyje. Jis ruošėsi koncertams keliuose Lietuvos miestuose, tame tarpe ir atgautame Vilniuje. Gegužės mėnesį choras koncertavo Vilniuje ir aplinkiniuose miesteliuose. Jam teko garbė koncertuoti Vilniaus radiofone. Chore dainavo žmonės iš įvairių įmonių ir organizacijų.

Šaulių rėmėjai daug prisidėjo prie geresnio Panevėžio šaulių rinktinės veikimo. Rėmėjais tapo garsūs panevėžiečiai.

Nuotraukos:
1. Vienas aktyviausių šaulių rėmėjų Alfonsas Gilvydis su šeima.
2. Šaulių rėmėjų choro vadovas Feliksas Svirskis su žmona Gertrūda ir dukra Rita.

Nuotraukos iš V. Vyšniausko  archyvo.

Donatas Pilkauskas
Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnysis muziejininkas

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas