1. Vytauto Didžiojo minėjimo iškilmės prie „Vilniaus“ medžio Panevėžyje. 1930 m.

Lietuvai pagražinti draugijos Panevėžio skyrius

1921 m. Lietuvoje sudarytas medžių sodinimo komitetas, vadovaujamas profesoriaus Tado Ivanausko. 1921 m. balandžio 23 d. Juozo Tumo-Vaižganto ir Stasio Šilingo iniciatyva įkurta Lietuvai pagražinti draugija. Jos tikslas – saugoti ir globoti gamtos, istorijos ir meno paminklus. 1923 m. ši draugija perėmė medelių sodinimo Lietuvoje programą. 1926 m. įsteigtas Lietuvai pagražinti draugijos ponių komitetas, kuris rūpinosi turiningomis iškylomis gamtoje.

1923 m. kovo 23 d. įkurtas Lietuvai pagražinti draugijos Panevėžio skyrius. Jos pirmininku išrinktas Blynas, vicepirmininku – daktaras Bregauskas, o sekretoriumi – miesto burmistras Bronius Adomulis. 1923 m. Lietuvoje buvo sodinami „Laisvės“ medžiai. Ši akcija skirta Lietuvos nepriklausomybės 5 metų jubiliejui pažymėti. Pirma medžių sodinimo šventė įvyko 1923 m. gegužės 6 d.

1923 m. įkurtas Lietuvai pagražinti draugijos Panevėžio skyrius veikė labai silpnai. 1924 m. kovo 26 d. išrinkta nauja valdyba: Vladas Rozmanas, Krisiukėnas, Šukys, Giedravičius, Vėbra ir Burkauskas. 1924 m. visoje Lietuvoje Vilniaus 600 metų jubiliejui pažymėti buvo sodinami „Vilniaus“ medžiai. Vilniaus įkūrimo data tuo metu buvo laikoma 1323 m. spalio 2 d. 1924 m. gegužės 1 d. Lietuvai pagražinti draugijos Panevėžio skyriaus iniciatyva Panevėžyje, Laisvės aikštėje taip pat pasodintas „Vilniaus“ medis – ąžuoliukas. Šioje akcijoje dalyvavo didelis būrys panevėžiečių. Visus dalyvius sveikino miesto burmistras Bronius Adomulis. Vėliau prie „Vilniaus“ ąžuoliuko vykdavo svarbiausi miesto renginiai. Čia įvyko ir pagrindinis renginys Vytauto Didžiojo metams paminėti. 1930 m. rugsėjo 8 d. prie jo pakelta Vytauto vėliava.

1925 m. Lietuvai pagražinti draugijos Panevėžio skyriaus pirmininku išrinktas Rusteika, o sekretoriumi – Šalčius. Miesto apželdinime aktyviausiai dalyvavo Panevėžio miško technikų mokykla. 1926 m. gegužės mėn. ši mokykla surengė medžių sodinimo šventę prie naujųjų Panevėžio miesto kapinių Ramygalos gatvėje. Deja, ši mokykla Panevėžyje veikė tik iki 1926 metų. Vėliau estafetę perėmė kitos mokyklos.

1925 m. Panevėžyje, Vytauto aikštėje (dab. Nepriklausomybės a.) pasodintas uosis. Jis pavadintas „Aušros“ medžiu, nes skirtas „Aušros“ laikraščiui. Pasodinus „Aušros‘‘ medį kalbą pasakė Panevėžio valstybinės gimnazijos direktorius Julijonas Lindė-Dobilas. Panevėžyje populiarios buvo liepos. Jų daug pasodinta Respublikos gatvėje. 1926 m. gegužės 23–24 d. per Sekmines buvo paskelbtos draugijos propagavimo dienos. Šiomis dienomis buvo organizuojamos paskaitos, įvairios loterijos, vyko renginiai ir Panevėžio krašte.

Lietuvoje buvo sodinami medžiai pavadinti įvairiais vardais. 1930 m. sodinti „Vytauto Didžiojo“ medžiai, 1931 m. – „Vienybės“ medžiai, 1934 m. – „Tautos vado“ medžiai, taip pat buvo sodinami „Jaunimo“, „Klaipėdos“, „Nepriklausomybės“, „Kęstučio“ ir kiti medžiai. Pagrindinė medelių sodinimo iniciatorė – Lietuvai pagražinti draugija.

Nuotraukos:
1. Vytauto Didžiojo minėjimo iškilmės prie „Vilniaus“ medžio Panevėžyje. 1930 m.
2. „Aušros“ medis Panevėžyje. 2015 m. T. Stasevičiaus nuotrauka.
3. Lietuvai pagražinti draugijos Panevėžio skyriaus valdybos kreipimasis.

Donatas Pilkauskas

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas