Panevėžio Šv. Zitos draugija

Respublikinė Šv. Zitos draugija įkurta Kaune 1906 metais, o įregistruota tik 1907 metais. Ją įkūrė kunigai P. Dogelis ir J. Jarašiūnas. Šios organizacijos tikslas – propaguoti lietuvybę tarp tarnaičių. Tai buvo tarnaičių ir darbininkių draugija, bet faktiškai daugiau veikė tarp tarnaičių. Panašiu laiku draugija įkurta ir Vilniuje. Keliais metais vėliau tokia draugija atsirado Panevėžyje ir […]

Lietuvai pagražinti draugijos Panevėžio skyrius

1921 m. Lietuvoje sudarytas medžių sodinimo komitetas, vadovaujamas profesoriaus Tado Ivanausko. 1921 m. balandžio 23 d. Juozo Tumo-Vaižganto ir Stasio Šilingo iniciatyva įkurta Lietuvai pagražinti draugija. Jos tikslas – saugoti ir globoti gamtos, istorijos ir meno paminklus. 1923 m. ši draugija perėmė medelių sodinimo Lietuvoje programą. 1926 m. įsteigtas Lietuvai pagražinti draugijos ponių komitetas, kuris […]

Panevėžio kultūrinis gyvenimas pirmaisiais nepriklausomybės metais

Po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo vykstant laisvės kovoms, Panevėžys iš bolševikų buvo išvaduotas 1919 m. gegužės 19 d. Atkuriant karų sugriautą miesto ūkį, buvo atgaivinamas ir kultūrinis gyvenimas. Visur buvo juntamas didelis dvasinis pakilimas ir noras kurti Lietuvą, inicijuojama nauja lietuviška kultūrinė raiška. Kaip knygoje „Panevėžys kovų už Lietuvos nepriklausomybę laikotarpiu. 1918–1920 m.“ rašė Kęstutis Gudas, […]

„Aido“ draugijos istoriją menančios vietos

1906 m. Panevėžyje įkurta lietuvių dramos, muzikos ir dainos draugija „Aidas“, tuo metu carinės priespaudos metais savo teatrine ir muzikine veikla skleidusi lietuvybę, stiprinusi tautinę savimonę. Veikusi ir po Pirmojo pasaulinio karo atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, „Aido“ draugija suvaidino svarbų vaidmenį Panevėžio visuomeniniame ir kultūriniame gyvenime. Apžvelkime su šios draugijos veikla susijusias vietas. Iki Pirmojo pasaulinio […]

Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų draugijos Panevėžio skyrius

1925 m. kovo 15 d. buvo įkurta Karininkų šeimų moterų draugija. Jos tikslas – globoti sergančius karius, invalidus, padėti auklėti karininkų šeimų vaikus. Draugijos narėmis galėjo būti karininkų žmonos ir dukros. 1935 m. draugija pavadinta Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės vardu. Draugija skyrius steigė tuose mietuose, kuriuose buvo dislokuoti kariniai daliniai. Panevėžio skyrius įkurtas 1926 m. birželio 12 […]

Lietuvaičių švietimo draugijos veikla Panevėžyje 1927–1940 m.

Šios draugijos vardu buvo pasivadinusi ir tarpukario Lietuvoje veikė katalikių moterų vienuolija – Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos tarnaičių kongregacija. Iš pradžių jos centras buvo Rokiškyje. Į Panevėžį kongregacijos centriniai namai perkelti 1927 metais. Vienuolės nenešiojo abito ir kitų išorinių ženklų, dėvėjo paprastus tamsius drabužius. Rūpinosi vaikų ir jaunimo religiniu mokymu, krikščioniškos sąžinės ugdymu, sielovadiniu darbu […]

Panevėžio paštininkų draugija

Atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę kūrėsi pašto įstaigos. Panevėžio mieste paštininkai veiklą pradėjo 1918 metais. Iš pradžių jie dirbo nuomojamose patalpose, o 1920 m. įsikėlė į patalpas Respublikos gatvėje. Tuo metu paštininkai buvo labai aktyvūs ir vaidino didelį vaidmenį miesto gyvenime. Dalis paštininkų nekalbėjo lietuviškai, bet greitai jie tapo tikrais lietuvybės propaguotojais. 1931 m. balandžio 18 d. […]

Prisimenant pirmąją Panevėžio istorikų konferenciją

Šiais laikais konferencijų Panevėžyje rengiama daug ir įvairių. Bet retas kuris žino, kad joms pradžią davė Lietuvos istorijos draugijos Panevėžio skyrius, 1992 m. gruodžio 16 d. surengęs konferenciją „Iš Panevėžio praeities“. Tuo metu artėjo Panevėžio įkūrimo 490-osios metinės. Į Lietuvos istorijos draugijos skyrių susibūrę Panevėžio istorikai dar 1992 m. sausio 28 d. raštu kreipėsi į miesto valdybą, kad […]

Panevėžio žemės ūkio draugija

Panevėžio žemės ūkio draugija įsteigta Panevėžyje carinės Rusijos laikais. Vėliau jos veiklą nutraukė Pirmasis pasaulinis karas. 1921 m. spalio mėnesį įkurta visos Lietuvos žemės ūkio draugija. Tarp steigėjų žinomi Lietuvos politiniai veikėjai – ilgametis premjeras nepriklausomos Lietuvos laikais Juozas Tūbelis, 1918 m. Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras Jonas Vileišis ir kt. Ši draugija turėjo padėti plėtoti žemės […]