1. Išlikęs Lietuvaičių švietimo draugijos mergaičių amatų ruošos mokyklos Panevėžyje pastatas

Lietuvaičių švietimo draugijos veikla Panevėžyje 1927–1940 m.

Šios draugijos vardu buvo pasivadinusi ir tarpukario Lietuvoje veikė katalikių moterų vienuolija – Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos tarnaičių kongregacija. Iš pradžių jos centras buvo Rokiškyje. Į Panevėžį kongregacijos centriniai namai perkelti 1927 metais.

Vienuolės nenešiojo abito ir kitų išorinių ženklų, dėvėjo paprastus tamsius drabužius. Rūpinosi vaikų ir jaunimo religiniu mokymu, krikščioniškos sąžinės ugdymu, sielovadiniu darbu savo aplinkoje. Tik ką atsikėlusios į Panevėžį, jos Aldonos gatvėje atidarė mergaičių amatų ir namų ruošos mokyklą. Vienuolijos namai, naujokynas ir Šv. Juozapo koplyčia buvo Sodų gatvėje.

Literatūroje apie Lietuvaičių švietimo draugiją Panevėžyje plačiausiai aprašyta šios vienuolijos įsteigtos mergaičių amatų ir namų ruošos mokyklos veikla. 1927 m. spalio 1 d. atidaryta mokykla įsikūrė netoli vienuolyno nupirktuose dviejų aukštų mūriniuose namuose. Pradžioje ji buvo dvimetė, bet vėliau mokyklai išaugus, ji buvo reorganizuota į 4 klasių vidurinę amatų ruošos mokyklą.

1935 m. prie mokyklos pastatyti nauji trijų aukštų mūro rūmai ir jie sujungti su senuoju pastatu, kur buvo įrengtas mokinių bendrabutis. Naujųjų rūmų pirmame aukšte įrengta moderni valgykla, virtuvė, pieninė, konservų sandėliai. Antrame aukšte buvo salė su nuolatine scena, darbo kambariai. Klasės – trečiame aukšte. Pastate įrengtas centrinis šildymas.

Be bendrojo lavinimo dalykų, mergaitės mokykloje mokomos siuvimo, mezgimo, audimo, dailės darbų, knygrišystės, virimo, kepimo, konservavimo, skalbimo, namų tvarkymo. Joms suteikiamos gėlininkystės, daržininkystės, sodininkystės, bitininkystės, paukštininkystės, pienininkystės, gyvulininkystės žinios. Daug dėmesio skiriama ir auklėjimui, įvestos mandagumo pamokos.

Mergaitės vasarą turėjo atlikti namų ūkio praktiką, todėl prie mokyklos nupirktas žemės sklypas ir pasodintas sodas, pastatyti trys šiltnamiai, įrengti inspektai, aviliai. Šalia mokyklos pastatytas paukštynas, karvių ir kiaulių tvartai, įrengta skalbykla, pirtis. Baigusios mokyklą gaudavo amatininkės vardą, o tos, kurios norėjo tęsti mokslus – amatų mokytojos cenzą.

Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos tarnaičių kongregacijos Lietuvos provincijos steigėja – vienuolė Margarita Rimkevičaitė. Jos rūpesčiu tokios mergaičių amatų ruošos mokyklos įkurtos ir kitose Lietuvos vietose. Panevėžyje vienuolės dar buvo įkūrusios našlaičių prieglaudą su pradžios mokykla, vaikų darželį. Sovietmetyje Lietuvaičių švietimo draugijos įstaigos uždarytos, vienuolės iš savo namų išvarytos.

Atkūrus nepriklausomybę, Sodų gatvėje Marijos tarnaičių kongregacijai priklausę namai grąžinti vienuolėms ir vėliau rekonstruoti. Aldonos gatvėje buvę mergaičių amatų ruošos mokyklos pastatai išlikę iki mūsų dienų. Sovietmetyje prie jų pristatytas naujas korpusas. Dabar čia veikia Margaritos Rimkevičaitės vardu pavadinta technologinė mokykla, kuruojama kongregacijos seserų vienuolių. Tęsiant senąsias mokyklos tradicijas, joje mokiniai ugdomi krikščioniškų vertybių dvasia.

Nuotraukos:
1–2. Išlikę Lietuvaičių švietimo draugijos mergaičių amatų ruošos mokyklos Panevėžyje pastatai.
3. Naujasis Panevėžio Margaritos Rimkevičaitės technologinės mokyklos korpusas.
4. Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos tarnaičių kongregacijos namai šiandien.

Leonas Kaziukonis

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas