1. Panevėžio kooperatyvų nariai prie Panevėžio žemės ūkio draugijos pastato. 1926 m. Nuotrauka iš Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinių

Panevėžio žemės ūkio draugija

Panevėžio žemės ūkio draugija įsteigta Panevėžyje carinės Rusijos laikais. Vėliau jos veiklą nutraukė Pirmasis pasaulinis karas.

1921 m. spalio mėnesį įkurta visos Lietuvos žemės ūkio draugija. Tarp steigėjų žinomi Lietuvos politiniai veikėjai – ilgametis premjeras nepriklausomos Lietuvos laikais Juozas Tūbelis, 1918 m. Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras Jonas Vileišis ir kt. Ši draugija turėjo padėti plėtoti žemės ūkį ir žemės ūkio pramonę. Draugijos nariais galėjo būti visi, kurie rūpinosi arba vertėsi žemės ūkiu.

Panevėžio žemės ūkio draugija atkurta nepriklausomos Lietuvos laikais. Ji įsikūrė Laisvės aikštėje. Greitai ją pamėgo ūkininkai. Draugija rūpinosi sėklomis, trąšomis, žemės ūkio padargais, buvo siūlomos geros gyvulių ir paukščių veislės. Iš pradžių draugijos veikla nebuvo tokia sėkminga. 1922 m. apyvarta siekė tik 57 258 litus, 1923 m. – 188 954 litus, 1924 m. – 199 505 litus, 1926 m. – 223 469 litus. Draugija Laisvės aikštėje turėjo savo parduotuvę.

2. Panevėžio žemės ūkio draugijos darbuotojai. 1929 m. Nuotrauka iš Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinių1927 m. organizacijai vadovauti paskirtas agronomas Juozas Gasiūnas ir nuo to laiko veikla labai pagerėjo. 1927 m. draugijos apyvarta siekė 448 037 litus, turėjo 5 000 litų pelno. 1928 m. apyvarta – 723 861 litų, pelnas – 8 000 litų. 1929 m. apyvarta pasiekė 1 mln. su viršum litų. 1930 m. apyvarta – 1 600 000 litų, pelnas – 8 000 litų.

1930 m. Panevėžio žemės ūkio draugija bandė susijungti su Panevėžio ūkininkų draugija, bet tikslas nebuvo realizuotas. 1930 m. į Panevėžio žemės ūkio draugijos valdybą išrinkti: pirmininkas J. Gasiūnas, agronomas A. Gilvydis, ūkininkai J. Rekašius, M. Juodikis ir M. Kuzma. 1932 m. draugija pardavė trąšų už 684 103 litus, supirko iš ūkininkų keliasdešimt vagonų kviečių ir juos eksportavo. Iš ūkininkų taip pat nupirkta apie pusę milijono kiaušinių. Taip buvo padedama ūkininkams juos parduoti.

Panevėžio žemės ūkio draugija labai gerai pasirodė Panevėžyje žemės ūkio parodoje, kuri vyko 1932 m. rugsėjo 7–8 d. Parodą aplankė 12 000 žiūrovų, o labiausiai buvo lankomas žemės ūkio draugijos paviljonas. 1933 m. spauda rašė, kad Panevėžio žemės ūkio draugija turėjo savo užkandinę.

4 deš. viduryje Panevėžio žemės ūkio draugija susidūrė su sunkumais ir 1934 m. prijungta prie „Lietūkio“ Panevėžio skyriaus. Tai buvusi žemės ūkio kooperatyvų sąjunga. 1930 m. ji pakeitė įstatus ir tapo „Lietūkiu“. „Lietūkis“ vertėsi prekyba žemės ūkyje. Žemės ūkio draugija dirbo žemės ūkio pažangesnių technologijų propagavimo darbą. Panevėžio žemės ūkio draugija suvaidino nemažą vaidmenį Panevėžio miesto ir krašto gyvenime. Ypač geru žodžiu ją minėjo Panevėžio apskrities ūkininkai.

Nuotraukos:
1. Panevėžio kooperatyvų nariai prie Panevėžio žemės ūkio draugijos pastato. 1926 m.
2. Panevėžio žemės ūkio draugijos darbuotojai. 1929 m.

Nuotraukos iš Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinių.

Donatas Pilkauskas

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas