Pastatas, kuriame dirbo Valstybės saugumo ir kriminalinės policijos Panevėžio apygardos valdininkai. Nuotrauka iš Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinio

Valstybės saugumo ir kriminalinės policijos Panevėžio departamentas 1920–1940 m.

Iki departamento įsteigimo buvo nueitas gana ilgas kelias. Iš pradžių politiniais reikalais rūpinosi Krašto apsaugos ministerija. Joje buvo Žvalgybos skyrius. Kriminalinės policijos įkūrimo data laikoma 1918 m. spalio 27 d. 1919 m. sausio 19 d. Vidaus reikalų ministerijoje paskirtas vadovas tvarkyti kriminalinei sričiai. 1923 m. politinis sekimas perduotas Vidaus reikalų ministerijai.

Dar 1920 m. atsirado Panevėžio apskrities slaptasis kriminalinės milicijos agentas. Jo pagrindinė funkcija buvo tirti kriminalinius nusikaltimus. Veikė ir politinė policija. Ji buvo pavaldi Krašto apsaugos ministerijai. 1921 m. sausį Panevėžyje areštuota kareivių komunistinė organizacija. 1921 m. vasario 22 d. – 1923 m. rugpjūčio 13 d. dirbo kriminalinio punkto vedėjas, kuris su pavaldiniais tyrė kriminalinius nusikaltimus.

1923 m. rugpjūčio 13 d. vidaus ir užsienio politinis sekimas perduotas Vidaus reikalų ministerijai ir pavadintas politine policija. 1923 m. rugpjūčio 13 d. – 1927 m. birželio 1 d. Panevėžyje veikė policijos punktas su 2 skyriais: „A“ – politinis skyrius ir  „B“ – kriminalinis skyrius. „A“ skyrius tyrė politines bylas. 1924 m. už politinę veiklą nuteista 30 asmenų. 1924 m. Panevėžyje sulaikyta studentė Rapoportaitė Sonia. Pas ją konfiskuota daug komunistinės literatūros. 1926 m. rugsėjo 9 d. Panevėžyje susekta komunistinė organizacija ir suimta 13 asmenų.

1925 m. vasario mėn. kriminalinė policija sulaikė Panevėžyje Dorpato ir Petrapilio instituto baigimo diplomų padirbėjus. Sulaikyti Šapiro Fainas, Filimavičius Dovydas ir Klionskis Leizeris. Per kratą išimti prietaisai dokumentų padirbinėjimui. 1927 m. rugsėjo 9 d. Panevėžyje sulaikyta 16 asmenų ir apkaltinti antivalstybiniu veikimu. Nuo 1927 m. spalio 1 d. įkurtas Kriminalinės policijos II (Panevėžio) rajonas. Kriminalinė ir politinė policija sujungtos į vieną vienetą. Tas rajonas veikė iki 1933 m. birželio 1 d. 1933 m. gegužės 29 d. priimtas Valstybės saugumo departamento statutas.

1933 m. birželio 1 d. įkurta Valstybės saugumo ir kriminalinės policijos departamento Panevėžio apygarda. 4 dešimtmetyje Panevėžyje šis departamentas buvo įsikūręs Vasario 16 g. Nr. 19. Apygardos viršininku dirbo Vladas Paragis.

Kriminalinei policijai vadovavo Juozas Vaitkevičius. Kiekvienas valdininkas turėjo po atskirą kabinetą. Viso departamente dirbo 16 valdininkų. Vieni tyrė politines, kiti kriminalines bylas. Panevėžio apygardos departamentas apėmė 3 apskritis: Panevėžio, Biržų ir Rokiškio. Kartą į 3 mėnesius viršininkas aplankydavo punktus Panevėžyje ir patikrindavo punktų veiklą. 1936 m. balandžio 9–10 d. Klaipėdos gatvėje sulaikyti spausdinant komunistinius atsišaukimus Garbas Meris, Kacas Abromas, Levitas Elijas, Kaselmanaitė Reizė, Svirskaitė Sima. Konfiskuotas didelis kiekis atsišaukimų.

Apygardos teritorijoje būdavo ir rezonansinių kriminalinių nusikaltimų. Vienas toks įvykis sukrėtė Smilgių miestelį.

Smilgiuose gyveno turtinga žydų Foigelių šeima. Jie turėjo manufaktūros parduotuvę. 1936 m. gruodžio 16 d. vakare, apie 18 valandą pas Foigelius užėjo Bronius Pogužinskas. Kartais jo pavardė nurodoma Pogužinskis. Jis buvo kilęs iš Kėdainių apskrities Gudžiūnų valsčiaus Volmunčių kaimo. Vertėsi dailidės darbu, o tuo metu dirbo Smilgių valsčiaus Matarakų kaime. Užsukęs į Foigelių namus, jis plaktuko smūgiais nužudė 5 asmenis. Nužudyti abu sutuoktiniai Foigeliai ir jų dukra. Pirmas nužudytas šeimos galva Dovydas Foigelis. Nužudyta 4 metų mergaitė Kubiliūnaitė ir pas Foigelius tarnaite dirbusi Marytė Vaitkevičiūtė. Nusikaltimas įvykdytas per pusvalandį. Už šį nusikaltimą B. Pogužinskas nuteistas mirties bausme. Procesas vyko 1937 m. sausio 19 d. Tai buvo pirmoji Panevėžio apygardos teismo paskelbta mirties bausmė.

Įvykdavo ir kitokių kriminalinių nusikaltimų. Didesnes problemas keldavo iš kalėjimo išėję asmenys. Jie dažnai negalėdavo susirasti darbo ir susiburdavo į vagių grupes. 1936–1937 m. išaiškintos 3 tokių vagių grupės. Dalis nusikaltimų buvo susiję su naminio alaus gamyba. Naminio alaus gamyba ypač buvo populiari Biržų apskrityje. Uždrausta naminį alų gaminti talkoms. 1937 m. liepos 17 d. Panevėžyje Radviliškio gatvėje išaiškintas naminio alaus fabrikėlis.

1937 m. rugpjūčio mėn. Panevėžyje apiplėštas Žydų centrinis bankas. Nusikaltėlis D. Baranauskas žuvo per susišaudymą su policija. Kartais atvykę į turgų ūkininkai būdavo nugirdomi naminiu alumi ir apiplėšiami. Būdavo ir politinių nusikaltimų. Tai dažniausiai antivalstybinių atsišaukimų ir plakatų platinimas ir raudonų vėliavų iškėlimas. 4 dešimtmetyje tokių nusikaltimų mažėjo. Tam turėjo įtakos ir kažkiek gerėjančios darbininkų darbo sąlygos.

1940 m. prasidėjus sovietinei okupacijai didelė dalis buvusių kriminalinės ir politinės policijos valdininkų slapstėsi arba išvyko į Vakarus.

Nuotraukoje – pastatas, kuriame dirbo Valstybės saugumo ir kriminalinės policijos Panevėžio apygardos valdininkai.

Nuotrauka iš Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinio.

Donatas Pilkauskas

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas