Vienas žymiausių Lietuvos teatro režisierių Juozas Miltinis, sovietmečiu dirbdamas Panevėžio dramos teatre, turėjo nuolat kovoti, kad galėtų realizuoti savo dar jaunystėje užsibrėžtą gyvenimo tikslą – statyti pasaulinio lygio dramaturgiją. Sovietinė sistema sekė, kontroliavo, žlugdė. Tačiau, net jei galiausiai ir tekdavo paklusti, kartkartėmis prasiverždavęs režisieriaus kandumas tiesiog kibirkščiuodavo.

Vieną tokių J. Miltinio sarkazmo proveržių Panevėžio dramos teatre aktorė Asta Preidytė Nijolės Narmontaitės knygoje „Aktoriai irgi skanėdos“ (2021) prisiminė taip: „Premjera. Baigėsi repeticija. Rytoj – Gegužės 9-oji (Pergalės diena). Šefas sako režisieriaus padėjėjui Gintautui:

– Taaaip, Gintautaaai, prašau pasakyti kolegom, kad rytoj vienuoliktą valandą repeticija.

Gintautas įsitempia kaip styga, nervindamasis pirštais barbena sau į šlaunį.

– Draugs Miltini…

– Taaaip…

– Draugs Miltini, mes rytoj negalime repetuoti.

– Kaaaip tai, draugs Gintautaaai?

– Rytoj gegužės 9-oji.

– Taaaip. O kas?

– Gegužės 9-oji… Karo pabaigtuvių šventė.

– Koookio kaaaro?

– Na, Antrojo pasaulinio, – pirštai dar nervingiau barbena per šlaunį.

– Taaaip, Gintautaaai. Ir kiek meeetų čia praėjo?

Matom, kad Gintautas skaičiuoja, kiek čia tų metų praėjo.

– Dvidešimt… ketveri… penkeri…

– Taaaip? Šitiek metų, o jie vis dar šveeenčia? Gerai, Gintautaaai, tu man paruošk sąrašiuką tų, kurie nori švęst ir kurie nori repetuot.

Gintė kaip spyruoklinis kareivėlis išžingsniuoja į užkulisius.

Visi sustingę laukiam, kas bus toliau.

Girdim, Blėdis sako Miltiniui:

– Jozai, Jozai, saugumas pariš.

Staiga Miltinis:

– Draaaugas Gintautaaai!

Gintė iškiša galvą visas šlapias, įsikibęs į uždangą, kad iš baimės nepargriūtų.

– Tai štaaai, draaaugas Gintautaaai, Blėdis sako, kad rytoj mes negaaalim repetuoti. Prašau perduoti kolektyvui, kad mokytųsi tekstą, repetuosime kitą rytą.

Tai buvo tikras spektaklis. Ir nuolat šitaip, lyg ant vulkano krašto: išsiverš ar neišsiverš?“

Nuotraukoje – Juozas Miltinis repeticijoje. 1975 m. Kazimiero Vitkaus fotografija. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka. FJM-1015/16