Pagrindiniai Panevėžio vandenys – Nevėžio upė, jos užtvankoje suformuotos „Ekrano“ marios bei miesto centre Nevėžio senojoje vagoje įrengtas Senvagės vandens telkinys. Vis tik, Nevėžis nėra vienintelė mūsų miesto upė. Turime net aštuonis gražiais vardais pavadintus upelius, tekančius per miestą:
Nendrė. Teka per Panevėžio miesto ir rajono teritorijas.
1,4 km ilgio kairysis Nevėžio intakas pietinėje Panevėžio dalyje, Pilėnų gatvės seniūnaitijoje. Upelio vardu pavadinta gatvė Pilėnų mikrorajone.
Sanžilė. Teka per Panevėžio miesto ir rajono teritorijas.
Apie 8 km upė-kanalas tarp Lėvens ir Nevėžio upių. Dešinysis Nevėžio intakas. Iškastas 1930 metais per Sanžilės upelio vagą, siekiant sumažinti Lėvens potvynius. Nedidelė Sanžilės atkarpa patenka ir į Panevėžio miesto ribas Pramonės gatvės seniūnaitijoje, kadangi dalis Berčiūnų kurortinės teritorijos priklauso Panevėžio miestui – ties Sanžilės upės žiotimis užsibaigia labiausiai į vakarus nutolusios mūsų miesto seniūnaitijos vakarinė dalis. Sanžilės vardas istoriniuose šaltiniuose žinomas nuo XVII amžiaus, tačiau iki pat XX amžiaus pabaigos, kai kalbininkai šį vandenvardį sunormino, ji vadinta įvairiai: Sonžylė, Sonžyla, Sanžylė, Sanžila.
Sirupis. Teka Panevėžio miesto teritorijoje.
Kairysis Nevėžio intakas Senvagės seniūnaitijoje, kanalizuotas, teka po žeme, įteka į Nevėžį miesto centre – Senvagėje netoli Panevėžio apygardos teismo pastato. Sirupio upelis, pasak istoriko Leono Kaziukonio, jau pažymėtas senuosiuose XIX amžiaus pabaigos planuose ir pirmajame Panevėžio miesto projektiniame plane. Tekėjęs per Slabadą – skurdžiausią miesto dalį – buvo labai užterštas. 1891–1892 metais upelio vaga išvalyta, sutvirtinti šlaitai. 1904 metais sudarytame miesto plane upelis pažymėtas jau ištiesintas ir kanalizuotas. Sirupio vardu pavadinta gatvė Panevėžio centre, teritorijoje, kurią riboja Beržų, Vilniaus, Basanavičiaus ir Aukštaičių gatvės.
Šakinė. Teka per Panevėžio miesto ir rajono teritorijas.
Šiek tiek daugiau kaip 12 km ilgio dešinysis Molainos intakas. Teka pietinėje miesto dalyje – Sodų seniūnaitijoje, netoli Panevėžio aplinkkelio.
Šermutas. Teka per Panevėžio miesto ir rajono teritorijas.
12 km ilgio kairysis Nevėžio intakas, į jį įtekantis vakarinėje Panevėžio miesto dalyje netoli prekybos ir pramogų centro „Babilonas“. Teka per tris miesto seniūnaitijas: Sodų, Kniaudiškių, Parko. Upelio vardu pavadintas prekybos centras „IKI-Šermutas“ Kniaudiškių gatvėje bei paslaugų kompleksas šalia Via Baltica automagistralės.
Varnaitis. Teka Panevėžio miesto teritorijoje.
Kairysis Nevėžio intakas Parko seniūnaitijoje. Anksčiau tekėjęs pietvakarinėje Panevėžio miesto dalyje. Pasak kraštotyrininko Petro Rimanto Prascevičiaus, šiuo metu iš jo likęs trumpas, apie 0,6 km upokšnis, prasidedantis Kultūros ir poilsio parko pakraštyje netoli „Cido“ arenos, įtekantis į Nevėžį to paties parko teritorijoje.
Varnaičio vardu pavadinta gatvelė miesto centre, vedanti nuo Kristaus Karaliaus Katedros link 5-osios gimnazijos. Deja, sovietmečiu gatvelės pavadinimas iškraipytas – pakeistas į „Varnaičių“.
Vilktupis. Teka per Panevėžio miesto ir rajono teritorijas.
Šiek tiek daugiau kaip 4 km ilgio kairysis Lėvens intakas, tekantis šiaurinėje miesto dalyje, Nevėžio seniūnaitijoje, netoli Trakiškio ir Tinklų gatvių.
Žagienis. Teka per Panevėžio miesto ir rajono teritorijas.
11 km ilgio kairysis Nevėžio intakas Skaistakalnio seniūnaitijoje, tekantis rytinėje miesto dalyje pro Žemaičių mikrorajoną, į Nevėžį įtekantis Skaistakalnio parke. Upelio vaga reguliuota – beveik visa kanalizuota, o parko teritorijoje patvenkta, suformuotas Skaistakalnio tvenkinys. Istoriniuose šaltiniuose Žagienis paminėtas dar XVI amžiuje – 1556 metais.
Nuotraukoje – patvenktas Žagienis Skaistakalnio parke. 2022. Giedriaus Zauros nuotrauka