Panevėžio meteorologijos stotis yra viena seniausių Lietuvoje – įkurta 1894 metais miesto centre (Kranto g. 18). Joje buvo vykdomi pirmieji Panevėžyje meteorologiniai stebėjimai – tris kartus per dieną stebėta oro temperatūra, debesuotumas, vėjo kryptis ir greitis, krituliai, sniego danga ir kai kurie atmosferos reiškiniai. 1929 metais stotyje buvo įrengtas barometras atmosferos slėgiui nustatyti ir pradėti oro drėgmės matavimai. Dabartinėje Panevėžio meteorologijos stoties vietoje, Dembavos gyvenvietėje, meteorologinių stebėjimų aikštelė įrengta 1961 metais. Joje vykdomi atmosferos slėgio, oro temperatūros, drėgmės, debesuotumo, debesų formos, kritulių kiekio, vėjo krypties ir greičio bei kiti Lietuvai reikalingi stebėjimai. 2018 metų rugsėjo 14 dieną Panevėžio meteorologijos stotis įtraukta į Pasaulinės meteorologijos organizacijos šimtamečių stočių sąrašą.

Lietuvos hidrometeorologinės tarnybos archyvuose yra išsaugotos Panevėžio meteorologinių stebėjimų lentelės net nuo 1902 metų. Absoliuti įvairių rodiklių dauguma niekuo labai nesiskiria nuo būdingų Lietuvos vidurkiui, tačiau būta ir rekordinių, vienas kurių yra pripažintas Lietuvos rekordu: 1969 metų vasarį Panevėžyje siautė ilgiausiai Lietuvoje trukusi pūga. Vasario 8–11 dienomis meteorologinė tarnyba Panevėžyje užfiksavo net 78 valandų 25 minučių trukmės snygį. Vėjo greitis siekė 20 metrų per sekundę. Šalčiausia iki šiol metų diena, sukausčiusi mūsų miestą speigo gniaužtuose, buvo taip pat vasarį, tik tai įvyko lygiai 13 metų anksčiau už rekordinę pūgą – 1956 metų vasario 8 dieną. Tąkart mieste termometro stulpeliai nukrito net iki 37,1 laipsnių šalčio. O daugiausiai prisnigo 1931 metų kovą – tuomet didžiausias sniego dangos storis siekė 60 centimetrų.

Nuotraukoje – žiema Panevėžyje. 2022. Astos Rimkūnienės nuotrauka