Panevėžiečiai – olimpinių ir parolimpinių žaidynių dalyviai

Greičiau, aukščiau, tvirčiau

Dalia Matusevičienė

XXIV olimpinės žaidynės (1988 Seulas, Pietų Korėja). 11-ta vieta

Dalia Matusevičienė

Gimė 1962 m. sausio 7 d. Panevėžyje.

1972–1980 m. mokėsi Panevėžio internatinėje sporto mokykloje. 1993 m. baigė Vilniaus pedagoginį universitetą.

Pasiekimai. SSRS sporto meistrė (1980), SSRS tarptautinės klasės sporto meistrė (1989). 14 kartų Lietuvos bėgimo čempionė: 400 m (1984, 1987, 1989, 1993, 1994), 800 m (1984, 1993, 1994), 4×400 m estafetės (1983, 1984, 1992, 1993), 2000 m kroso (1990), 3 km kroso (1994). Lietuvos bėgimo rekordininkė: 400 m (51,12 s 1984), 800 m (1 min 56,7 s 1987). SSRS 800 m bėgimo čempionė (1989), SSRS čempionato 4×400 m estafetės bėgimo bronzos medalininkė (1984), SSRS taurės laimėtoja (1983, 1984). 1989 su SSRS komanda Europos taurės varžybose užėmė 3 vietą (800 m per 1 min 59,74 s), Pasaulio taurės varžybose – 4 vietą (800 m per 1 min 57,27 s). XXIV olimpinėse žaidynėse (1988 Seulas, Pietų Korėja) užėmė 11 vietą.

Apdovanojimai: Kūno kultūros ir sporto departamento aukso medalis „Už nuopelnus Lietuvos sportui“ (2012).

Treneriai: Jovita Šiaulytė (pirmoji), Felicija Karoblienė.


Dalia Matusevičienė„1988 metai įsimintini tuo, kad patekau į Sovietų Sąjungos rinktinę ir dalyvavau Seulo olimpiadoje. <…>

Gražus sportininkų miestelis, daugiaaukščiai pastatai, bute – įrengtos virtuvės, yra skalbyklės. Maistas valgykloje europietiškas, man buvo skanu. Tiesą pasakius, be stadiono ir sportininkų miestelio daugiau ir nebuvau.

Olimpiados startas skiriasi nuo kitų. Varžybos prasideda ryte. Keturi ar net penki bėgimai per dieną. O tarp startų būni uždaroje patalpoje ir lauki. Nuo jaudulio net pykino. Iki vakaro taip ir nevalgiau. Atsigauni tik paskelbus startą, tiksliau, žinai, ką turi daryti ir darai. Mano užduotis pusfinalyje – išvesti į finalą komandos draugę Iriną Jevsejevą. Tai ir „dirbau“. Tai reiškia, kad stengiesi užduoti grupei tempą, bėgi pirmas (kiek gali, aišku), tau tenka nugalėti oro pasipriešinimą, o tas, kurį vedi, bėga šalia. Vėliau jis spurtuoja, o tu iš pareigos „plauki“ iki finišo. Pusfinalyje atbėgau vienuolikta ir į finalą nepatekau. Irina finale atbėgo šešta.

Džiugu prisiminti, kaip oro uoste mus (lengvaatlečius, dviratininkus), pirmuosius grįžusius iš Seulo olimpiados, pasitiko tautiečiai. Vėliau „Draugystės“ viešbutyje įvyko visų olimpiečių pagerbimo vakaras. Sveikinimai, dovanos. Aš gavau „Šilelį“. (Iš: Laisvas laikraštis. 2005, birž. 30–liep. 14, p. 12)

<…> baigė olimpines varžybas 800 m bėgimo pusfinalyje – 2.00,15 (11 vieta). Po varžybų Dalia prisipažino, kad sėkmingai pasirodyti pritrūko ir fizinių, ir moralinių jėgų. (Iš: Žilinskas, J. Lietuvos olimpiečiai. Vilnius, 1996, p. 57)

Nuotraukos:
1. Vilniaus miesto sporto centro trenerė Dalia Matusevičienė. Iš: http://sportas.vilnius.lt/lengvoji-atletika/treneriai/matuseviciene-dalia/
2. Dalia Matusevičienė. 1984 m. Alfredo Pliadžio nuotrauka. Iš: http://www.15min.lt/galerija/matuseviciu-seimos-sportines-karjeros-akimirkos-66938#_

Apie dalyvavimą OŽ:
1. Žilinskas, Jonas. Seulas’88. Lietuvos olimpiečiai. Vilnius, 1996, p. 50–59.
2. Matusevičienė, Dalia. Olimpiečiu, kaip ir prezidentu, lieki visam gyvenimui: [pokalbis]/ kalbėjosi Giedrė Kvizikevičienė. Iliustr. Laisvas laikraštis. 2005, birž. 30–liep. 14, p. 12.